Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Mūšios parke sklido malda už partizanus

Kazimieras Dobkevičius

Mūšios šile po atviru dangumi šv. Mišias aukojo (iš kairės): kan. dr. Robertas Pukenis, kun. Petras Tavoraitis, vyskupas Jonas Kauneckas, mons. Jurgis Užusienis, mons. Alfonsas Svarinskas

Prie kareiviškos lauko virtuvės išsirikiavo didelis būrys kareiviško davinio ir maisto paskanauti norinčių tautiečių

Šventėje dalyvavo gausus partizaninės kovos dalyvių būrys, Lietuvos kariuomenės atstovai, mokslininkai, šauliai

Jau tapo tradicija vasaros viduryje, kai žaluma, medžių šakos plačiai moja savo žaliomis skaromis, Ukmergės rajone, Mūšios memorialiniame parke, rengti šventę Lietuvos Didžiosios kovos partizanų apygardos ir visų rezistencinės kovos dalyvių garbei. Šio parko įkūrimo iniciatorius ir šventės sumanytojas monsinjoras Alfonsas Svarinskas kasmet energingai dalyvauja pats ir sukviečia šimtus gyvų laisvės kovų dalyvių: šaulių, Vietinės rinktinės karių, politinių kalinių ir tremtinių, būtinosios tarnybos karių.

Šiemetinis sąskrydžio šūkis – „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...“ Žalgirio mūšio pergalės dienos išvakarėse, šeštadienį, liepos 14 dienos rytmetį, gausiais būreliais, mašinų voromis žmonės vyko į puikų Aukštaitijos šilą – Mūšios parką. Čia kiekvienam partizanų būriui, kovotojams atminti pastatytas dailus, meniškai išskobtas kryžius. Visi kryžiai, taip pat skirti popiežiui Jonui Pauliui II ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Ronaldui Reiganui atminti, iškilmingai pašventinti, prie jų dedamos gėlės, meldžiamasi.

Ant nedidelės pakylėlės įrengtas kuklus altorėlis, uždengtas palapinės gaubtu apsisaugoti nuo lietaus. Tačiau lietus šventės nesujaukė, nuotaikos nesugadino – Dievas paliko dangaus skliautą ties šventės aikšte nutviekstą saulės spindulių.

Į šventę atvyko daug svečių. Pirmą kartą joje apsilankė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, kuris kartu su mons. A.Svarinsku, mons. Jurgiu Užusieniu, kun. Petru Tavoraičiu, kan. Robertu Pukeniu aukojo šv. Mišias už žuvusius, nukankintus, numarintus badu ir gyvuosius laisvės kovų dalyvius. Turiningo pamokslo metu ganytojas palietė pačias aktualiausias mūsų žemiškojo gyvenimo problemas. Ypač skaudu, kad jaunuoliai, jau gavę brandos atestatus, išleistuvių vakarą vartoja tiek alkoholio, kad nebežino, kiek baldų ir langų išdaužo, sakė vyskupas. O juk tai brandos momentas... Ganytojas prisiminė labai žiaurų partizaninės kovos epizodą. Viena jauna moteris ryšininkė pateko į KGB spąstus. Buvo žiauriai tardoma. Tardymo metu atėjo laikas šiai moteriai gimdyti, ir ji iš skausmo klykė. Sužvėrėję sadistai visaip tyčiojosi iš jos, sakydami, pažiūrėsime, kaip sugebėsi šypsotis, kai kankinsime. Jie plėšė gimdyvei vidurius, visą pusdienį po truputį... Moteris kentė nežmonišką skausmą, tačiau neklykė – tokiu didvyriškumu suglumino sadistus, parodė didį valios tvirtumą ir panieką savo budeliams. Štai kokios lietuvės moterys! Tokie pavyzdžiai turi būti didžioji pamoka mūsų jaunimui, kaip reikia kantriai mylėti tėvynę ir aukotis vardan tos Lietuvos... Vyskupas pastebėjo, kad tarp partizanų yra ištvėrusių dideles kančias, bet neišdavusių savo kovos bendražygių. Amžina šlovė laisvės kovotojams, sakė vyskupas J.Kauneckas pamokslo pabaigoje. Šventės dalyviai, priėmę šv. Komuniją ir gavę ganytojo palaiminimą, tęsė šventės antrąją dalį.

Joje vyko tarsi mokslinė konferencija. Akademikas Zigmas Zinkevičius gvildeno temą „Lietuvių kalba Laisvės kovose ir užsienyje”. Mokslininkas pateikė kurioziškai juokingų pavyzdžių, kaip Lietuvos mokslininkai sugebėdavo apginti lietuvišką žodį vartodami tarptautinius žodžius ir priversdami nusileisti kietakakčius Glavlito (sovietmečio spaudos leidinių cenzūra - K.D.) inspektorius. Prie lietuvių kalbos populiarinimo daug prisidėjo užsieniečiai. Pavyzdžiui, Islandijos atstovas Helmersonas, italas Pietro Dinis, kurie per metus ar pusantrų metų gerai išmoko lietuvių kalbą. Taip lietuvių kalbos mokslas prisidėjo prie kovos su pavergėjais. Tokie leidiniai, kaip „Mūsų kalba“ ir „Kalbos kultūra“ buvo leidžiami tik Lietuvoje. Rusija tokių neturėjo.

Prof. Ona Voverienė nagrinėjo temą „Komunizmo nusikaltimai ir tarptautiniai tribunolai“. Birželio 16 dieną Vilniuje vyko mokslinė konferencija „Komunizmą – į nusikaltimo suolą“. Pasak prof. O.Voverienės, komunistų ideologija - nusikaltėlių ideologija. Pokomunistinėse valstybėse komunistai slepiasi už valstybės vadovų nugarų, be to, nusikaltėliai dar yra pagerbiami valstybinėmis pensijomis, o iš tarptautinių organizacijų nesulaukta jokios reakcijos į ankstesnių konferencijų nutarimus. Profesorė puoselėja viltį, kad anksčiau ar vėliau teisingumas bus įvykdytas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis pranešime „Dabartinė padėtis. Laisvės kovotojų pareigos“ palietė labai aštrią Lietuvos, kaip tautos, ateities problemą. Niekam ne paslaptis, kad jau į lietuvių kalbą išversti 400 kinų specialistų diplomai, tiek pat turkų diplomuotų specialistų rengiasi atvykti į Lietuvą ir užpildyti laisvas darbo vietas. Iš vartojimo dingsta frazės - Lietuvos interesai, tai nenaudinga Lietuvai ir t.t. Lietuvą apgaubė gobšumo šmėkla. Pranešėjas labai abejoja, ar išliksime, ar išlaikysime savo lietuviškumą, tautinį identitetą (A.Endriukaičio pranešimo tekstą spausdinsime vėliau, trečiadienio).

Pertraukėles užpildydavo Anykščių veteranų choro atliekamos giesmės ir dainos.

Vėliau kalbėjo Lietuvos Seimo narys Rytas Kupčinskas, dim. gen. mjr. Jonas Kronkaitis, dim. kpt. Jonas Kadžionis, „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda. Visi reiškė didelį susirūpinimą dėl Lietuvos valstybės ateities, žmonių socialinių garantijų, religinės spaudos, apskritai alternatyvos purvasklaidai.

Po turiningų pasisakymų atėjo pietų metas. Kareiviška grikių kruopų košė su mėsos konservais bei arbata buvo tokia gardi, kad moterys pageidavo papildomos porcijos. Skambėjo patriotinės dainos, poezijos posmai, o pabaigoje visus pradžiugino Lietuvos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas, legendinis lakūnas Jurgis Kairys. Jo atliekamos aukštojo pilotažo figūros „Statinė“, Mirties kilpa, „Kobra“, nepakartojami viražai ir suktukai vyresnes moteris vertė rankomis užsidengti veidą, o per tarpupirščius vėl smalsauti, o kurgi tas sakalas dabar atsidurs, kur nuskris. Lietuva visada turėjo lakūnų, garsinusių pasaulį. Lietuvai reikia didžiavyrių ir patriotų, reikia tikro dvasinio atgimimo ir prisikėlimo.

Autoriaus nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“