Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimas Marijampolėje

Renata Stadulienė

Maldininkai atlaidų procesijoje aplink Marijampolės Baziliką Vido venslovaičio nuotrauka

Apie socialinę veiklą pasakoja Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos atstovai

Maldininkai iš Varmijos arkivyskupijos

Atnašas šv. Mišių aukai atneša vaikai Vido venslovaičio nuotrauka

Jaunieji maldininkai su vyskupu Rimantu Norvila Bazilikos šventoriuje

Į iškilmes atvyko daug garbingų svečių

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas

Praėjusį sekmadienį Marijampolėje baigėsi aštuonias dienas vykę Palaimintajam Jurgiui Matulaičiui atminti skirti atlaidai. Apie pirmąją atlaidų dieną jau rašėme. Šiandien apžvelgiame tai, kas vyko kitomis dienomis.

Antroji atlaidų diena buvo skirta Marijos legionui. Jos motto parinkti žodžiai iš Palaimintojo „Užrašų“: Priimk mus, Motina mūsų, dėl vardo, kurį nešiojam. Marijampolės marijonų vidurinėje mokykloje vykusioje konferencijoje dalyvavo vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, Alytaus dekanato kunigai, gausus Marijos legiono narių būrys iš Aleksoto, Tabariškių, Aukštosios Panemunės, Kazlų Rūdos, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės ir kitų parapijų. Susirinkusiuosius pasveikino Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, pristatydamas konferencijos lektorių, Marijonų gimnazijos absolventą kun. Vaclovą Aliulį, MIC. Lektorius pasidžiaugė gausiu būriu klausytojų, susirinkusių į konferenciją, paplitusiu ir išaugusiu Marijos legionu. Kalbėtojas supažindino su Marijos legiono veikla Italijoje, Romoje. Pasakojo apie šio legiono narių pasiaukojamą darbą: vieni vyko apaštalauti į Albaniją, kiti lankydavo sergančiuosius, senelius, eidavo į Vatikano radiją kalbėti rožinį, stengėsi padėti psichologinių problemų turintiems žmonėms, lankyti tėvus, netekusius vaikų. Į visus darbus buvo einama po du, kaip pasakyta Evangelijoje. Lektorius kalbėjo, kad svarbu ne kiek darbų padaroma, ne skaičiai, bet kaip Šventojo Rašto šviesoje atrodo veikla. Kun. V.Aliulis, MIC, sakė, kad į Marijos legioną galima kviesti tuos, kurie turi ryžto tarnauti žmonėms, ir palinkėjo turėti nusistatymą: ,,Be mūsų, be legionierių, pasaulyje būtų liūdniau“. Apibendrindamas lektorius pažymėjo, kad legionieriai dirba didelį ir svarbų darbą.

Po konferencijos Bazilikoje vyko Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios, kurioms vadovavo vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas Juozas Žemaitis, MIC. Taip pat šv. Mišiose dalyvavo Alytaus dekanato kunigai, giesmininkai bei gausus būrys tikinčiųjų. Apie Marijos legiono darbų reikšmę kalbėjo ir tos dienos šv. Mišiose pamokslą sakė kun. V.Aliulis, MIC, paragindamas tikinčiuosius gilinti savo tikėjimą, skaityti rimtą religinę literatūrą.

Trečioji Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų diena skirta socialiniams bei Caritas darbuotojams. Jos motto – Nugalėk blogį gėriu (Pal. J.Matulaičio šūkis). Marijampolės marijonų vidurinėje mokykloje vykusioje konferencijoje, į kurią susirinko Caritas darbuotojai, savanoriai, dalyvavo svečiai iš Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos. Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinio centro vadovė Dalia Baliukevičiūtė papasakojo apie parapiją, kuri buvo įkurta 1989 metais, apie socialinės veiklos pradžią. Minėjo, jog kelių bendruomenės narių iniciatyva buvo įsteigtas Socialinis centras, kurio veikla rėmėsi krikščionišku principu, savo veiklą pamažu plėtęs ir dabar apimantis keletą socialinės veiklos grupių. Apie jų darbą išsamiai papasakojo Rimantė Eidukevičiūtė, Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos Šeimos pagalbos centro vadovė. 2003 metais įsikūrusio centro darbuotojai ir savanoriai ypatingą dėmesį skiria vaikams, turintiems mokymosi, elgesio, emocinių sunkumų, teikia pagalbą 14-20 metų jaunuoliams, išgyvenantiems sunkumus. Veikia Atvira bendruomenė, teikianti integracinę socialinę pagalbą žmonėms su proto negale bei jų šeimoms, taip pat įkurtas neįgalių vaikų laisvalaikio klubas Kiemas.

Šv. Mišiose giedojo giesmininkai iš Šilavoto. Per homiliją kun. R.Grigas sakė, jog yra prasminga, kad Palaimintojo J.Matulaičio atlaiduose paminime Bažnyčios misiją – tarnauti vargstantiems. Ta proga pagerbiame tuos, kurie padeda. Bažnyčioje tokia pagalba reiškiasi per Caritas organizaciją. Kalbėtojas Caritas struktūras palygino su Kristaus rankomis, siekiančiomis apkabinti vargstančiuosius, nelaiminguosius. Baigdamas homiliją kalbėtojas akcentavo, kad gero darymas kitiems – tai ne mūsų nuopelnas, išskirtinumas, o Dievo duota dovana.

Ketvirtąją Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimo dieną Marijampolės Baziliką aplankė apie 250 piligrimų ir trys kunigai iš Varmijos arkivyskupijos (Olštynas, Lenkija), pėsčiomis keliaujantys į Vilniaus Aušros Vartų šventovę. Tai jau septynioliktoji tokio pobūdžio piligrimystė. Piligrimai meldėsi prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų ir aukojo šv. Mišias. Pamokslininkas sakė, kad lanko šią šventovę todėl, jog Palaimintasis yra geras pavyzdys, kaip reikia sekti Kristumi. Jis paminėjo, jog šiemet, rugsėjo 16 dieną, Lenkijoje, Lichene, palaimintuoju bus paskelbtas marijonų vienuolijos įkūrėjas Stanisław Papczyński.

Tą dieną vykusioje konferencijoje prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, OFS, pasidalijo mintimis apie tikėjimo ir mokslo santykį, paskaitė keletą minčių iš amžininkų atsiminimų apie Palaimintąjį, atkreipė klausytojų dėmesį į Palaimintojo užrašus, jo laiškus, paskatindamas juos skaityti ne vieną kartą ir giliau pažinti Palaimintąjį, savo vidiniam pasauliui atrasti tai, kas tinka. Paskaitoje nuskambėjo mintis, kad į dvasines vertybes ne tik gilintis reikia, bet jomis ir gyventi. O į dažnai keliamą klausimą, kam Teologijos fakultetas ruošia studentus, prelatas atsakė, jog ruošia katalikišką inteligentiją. Turėdami teologinį pagrindą, jie yra kitoniški žmonės – sąžiningiau, teisingiau perduoda vertybes.

Šv. Mišiose homiliją sakęs prel. V.S.Vaičiūnas, OFS, minėjo, jog yra du svarbūs dalykai – žmogaus intelekto vertybės ir dvasinės vertybės. Kai viena iš jų sušlubuoja, matome parpuolimus. O prisikelti padeda Dievas. Kalbėtojas pabrėžė, kad intelektui tobulinti yra visos sąlygos, bet dažnai pamirštama antroji žmogaus pusė – dvasinė. Prelatas sakė, kad Dievo prašydami šventumo garbės Palaimintajam, neturime pamiršti, jog tauta išmeldžia šventuosius. Kuo daugiau melsimės į Dievą ne tik šventumo prašydami, bet ir užtarimo iš Palaimintojo savo dvasiniam augimui, kuo daugiau bus žmonių, mąstančių šventumo kryptimi, einančių šio didžiavyrio keliu, tuo daugiau turėsime išrinktųjų ir šventųjų.

Penktoji Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidų diena skirta pašvęstojo gyvenimo asmenims. Jos motto – Štai aš, imk mane, daryk ką nori su manimi (Užrašai, 1911 m. sausio 13 d.). Ši diena tradiciškai prasidėjo konferencija Marijampolės marijonų mokykloje. Švč. M.Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vyresnioji sesuo Ignė Marijošiūtė ypatingą dėmesį atkreipė į Palaimintojo vienuolinio gyvenimo kelią, aiškino, kaip šis kelias pamažu atsiskleidžia Palaimintojo Jurgio Užrašuose. Sesuo Ignė sakė, kad Užrašai – tai langas, per kurį gali pamatyti Palaimintojo vidų. Juose ypatingai atsispindi vienuolinio gyvenimo troškimas sau ir kitiems. Palaimintasis rašė: ,,Kristaus gyvenimo tikslas turi tapti ir mano tikslu“. Lektorė, dalindamasi savo įžvalgomis apie Palaimintojo Užrašus, ypatingą dėmesį atkreipė į 1910 metų spalio, lapkričio mėnesių įrašus ir akcentavo, kad svarbiausia mintis juose – ,,viską daryti dėl didesnės Dievo garbės“. Šv. Mišių homiliją sakęs Lietuvos marijonų vyresnysis kun. Vytautas Brilius, MIC, akcentavo, kad Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, iškilmėse mąstome apie Dievui pašvęstojo gyvenimo elementus, susikaupiame ties paties gyvenimo paslaptimi. Dvasininkas kalbėjo apie Palaimintojo indėlį kuriant vienuolijas ir pabrėžė, kad jis siekė sukurti mokytą, šviesią vienuoliją, kreipėsi į pasauliečius, kad šie eitų šventumo keliu. Kun. V.Brilius, MIC, atkreipė dėmesį, kad pašauktieji nėra nuskriausti, kad kiekvienas žmogus turi savo pašaukimą.

Imsiu Tavo Sūnaus kryžių ir nešiu jį (Užrašai, 1911 m. rugpjūčio 17 d.) – tai šeštosios Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimo dienos, skirtos ligoniams ir medikams, motto. Konferencijoje kun. prof. dr. Andrius Narbekovas ypatingą dėmesį atkreipė į gydytojo ir paciento, t.y dviejų asmenų lygiaverčius santykius. Lektorius teigė, jog gydytojui reikia suvokti, kad žmogus – tai daug daugiau negu biologinė būtybė. Jis kalbėjo apie gydytojo etiką, apie tai, kad medicina turi nepaprastas galias, kurios gali būti panaudotos geriems ir blogiems tikslams. Lektorius pasidžiaugė, kad Lietuvoje uždrausti tyrinėjimai su embrionu. Kalbėjo, kaip išlikti doru gydytoju ir neprarasti identiteto. Juk gydytojas yra tas, kuris gydo, ir jis neturi pasiduoti tai įtakai, kuri naikina. Medikas turi žinoti, kad, patarnaudamas žmonėms, patarnauji Kristui. Šv. Mišiose homiliją sakęs kun. prof. dr. A.Narbekovas atkreipė dėmesį į šv. Benedikto reguloje pasakytą mintį, kad visas dėmesys turi būti skiriamas ligonių priežiūrai, jiems patarnauti taip kaip Kristui. Kėlė klausimą, ką reiškia mylėti artimą, puoselėti ir saugoti tai, kas yra didžiausias gėris – gyvybę. Homilijoje buvo kalbama ir apie tai, kad šiandienos pasaulyje liga priešpastatyta sveikatos, jaunystės kultui, kad mes jau neįžvelgiame pasveikimo stebuklo. Homiliją kunigas baigė sakydamas, kad būti mediku neverta, jeigu neturi tikėjimo, ir pacitavo Motinos Teresės žodžius: ,,Atiduodami kitiems viską, ką turite, jūs rizikuojate likti nuogi, bet vis dėlto atiduokite“.

Žiūrėkime, kad stovėtume šalia Kristaus – tokie žodžiai iš Palaimintojo Užrašų skirti Vaikų ir jaunimo dienai. Septintoji Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidų diena buvo iškilminga ir žaisminga – prasidėjo šv. Mišiomis už vaikus. Jas aukojo kun. Linas Šipavičius, MIC. Po šv. Mišių vaikai vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginėje. Kelionėje sesuo Daiva Staskevičiūtė, SF, pasakojo apie Palaimintojo vaikystę. Po giesmių ir vaidinimo vaikai užsidegė žvakutes ir nešė prie Palaimintojo altoriaus koplyčioje. Iškilmingą ir džiugų Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimą vainikavo į dangų pakilę įvairiaspalviai aitvarai.

Tuo tarpu Marijampolės Bazilikoje vyko Švč. Sakramento adoracija ir šv. Mišios. Kun. Pavel Chudzik, MIC, homilijoje kalbėjo apie Palaimintojo santykį su vaikais ir jaunais žmonėmis. Atkreipė klausytojų dėmesį į Pal. Jurgio Matulaičio rūpestį našlaičiais (Bielianuose, šalia įsteigto vienuolyno, įkūrė ir našlaičių namus), teigė, kad vaikystėje Jurgis buvo jautrumo, nepaprastos meilės šaltinis. Todėl paragino tėvus daugiau laiko praleisti su savo vaikais, nepalikti jų vienų su kompiuteriu, televizoriumi. Kreipėsi į tėvus ir krikšto tėvus ragindamas nepamiršti pasižadėjimo, duoto krikštijant vaikus, – savo gyvenimo pavyzdžiu rodyti, kaip reikia katalikiškai gyventi, akcentavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio mintį, kad gerumu galima daugiau laimėti negu jėga.

Po agapės, vykusios Marijonų vienuolyno kieme, bažnyčios šventoriuje būrėsi jaunimas, besirengiąs į piligriminį žygį Palaimintojo tėviškėn. Ypatingo pagyrimo nusipelnė jaunieji piligrimai iš Kalvarijos – jie pėsčiomis atėjo iki Marijampolės Bazilikos ir prisijungė prie kitų parapijų jaunimo. Visus, pėsčiomis išeinančius į Lūginę, Marijampolės Bazilikos šventoriuje palaimino Vilkaviškio vysk. R.Norvila. Lūginėje susirinko 120 piligrimų iš dešimties parapijų. Pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje šv. Mišias, kuriose dalyvavo apie 200 tikinčiųjų, aukojo keturi kunigai, šv. Mišioms vadovavo kun. P.Chudzik, MIC. Po jų dalyviai buvo pavaišinti kareiviška koše. Pavakarieniavus įvyko krikščioniškos grupės „Life time“ koncertas. Jaunimui skirta programa tęsėsi iki sekmadienio Sumos šv. Mišių.

Tarsi atsiliepdami į 1913 metų Palaimintojo Užrašuose esančius žodžius: ,,Surink mus ir suvesk mus vienybėn, kad garbintume Tavo šventą vardą,“ pagrindinę atlaidų dieną į Marijampolės Baziliką susirinko didelis būrys tikinčiųjų iš visos Lietuvos. Iškilmingas palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo Palaimintuoju 20-mečio minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Marijampolės Bazilikoje. Į iškilmes atvyko daug garbingų svečių: apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, LVK pirmininkas Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, ryšių tarp Lenkijos ir Lietuvos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Elko vyskupas Jerzy Mazur, SVD, Drohiczyno vyskupas Antoni Pacyfik Dydycz, OFM, Cap., Varmijos (Olštyno) arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jacek Jezierski, kiti diginitoriai iš Lenkijos ir Lietuvos. Šv. Mišioms vadovavo arkiv. P.S.Zurbriggenas. Visus susirinkusiuosius pasveikino Vilkaviškio vyskupas R.Norvila, taip pat buvo perskaitytas marijonų vicegenerolo Mareko Szczepanek, MIC, sveikinimas. Į tikinčiuosius lietuviškai kreipėsi apaštalinis nuncijus arkiv. P.S.Zurbriggenas. Sveikindamas popiežiaus Benedikto XVI vardu jis sakė, jog yra įpareigotas perduoti Šventojo Tėvo palaiminimą, kaip jo palankumo ir meilės ženklą mums. Homiliją sakė Kauno arkiv. S.Tamkevičius, SJ, atkreipdamas dėmesį į Palaimintojo asmenybę, keldamas klausimą, kuo aktualus Palaimintasis Lietuvai po dvidešimties metų. Kalbėtojas sakė, kad Palaimintasis Jurgis primena, kokių kunigų, vienuolių, vyskupų reikia Bažnyčiai. Atkreipė klausytojų dėmesį, jog Palaimintajam kunigystė nebuvo profesija, bet pasiaukojimas tarnauti Dievui ir Jo tautai ten, kur jis Bažnyčios buvo siunčiamas. Kalbėjo apie tai, kad Palaimintasis žavi mus savo sugebėjimu rasti kalbą su visais žmonėmis, kad žodžiai Blogį nugalėk gerumu buvo įrašyti ne tik jo herbe, bet ir širdyje. Arkiv. S.Tamkevičius sakė, kad Palaimintasis buvo uolus krikščionis, tvirtai stovėjęs ant žemės, akcentavo, kad šiandien Lietuvai reikia šventumo, reikia pozityviai mąstančių ir dirbančių vyrų bei moterų. Šv. Mišios baigėsi palaiminimu, kurį popiežiaus Benedikto XVI įgaliotas suteikė apaštalinis nuncijus arkiv. P.S.Zurbriggenas. Po šv. Mišių vyko Viešpaties pagerbimas eucharistinėje procesijoje ir susikaupimas prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio relikvijų Bazilikoje.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidai baigėsi agape ir nuotaikingu Erikos ir Česlovo Kriščiūnų šeimos iš Kaišiadorių koncertu Marijonų vienuolyno kieme.

Marijampolė

Autorės nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“