Atnaujintas 2007 liepos 27 d.
Nr.57
(1554)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Primicijos – parapijos šventė

Po primicijų šv. Mišių kun.
Romas Budrevičius laimino
kunigus, vienuoles ir tikinčiuosius

Nuo seno Rumbonių bažnyčios
procesijose dalyvauja daug
vaikų ir jaunimo

Geroji Rumbonių parapijos
siela – s. Danutė Sabonytė
tarp procesijos dalyvių

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo
Prasidėjimo Vargdienių seserų
kongregacijos Rumbonių
vienuolinių namų vyresnioji
Sonata Marčiulionytė su procesijos
dalyvėmis

Rumbonys. Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje pirmąsias šv. Mišias aukojo šioje parapijoje augęs kunigas Romas Budrevičius. Prie šventoriaus vartų tik ką kunigo šventimus priėmusį brolį Romą pasitiko Rumbonių parapijos klebonas monsinjoras Leonas Jakimavičius, kiti Alytaus dekanato kunigai. Kun. R.Budrevičius vadovavo iškilmingoms pamaldoms, sutapusioms su Šv. Petro ir Povilo atlaidais, vėliau suteikė palaiminimą broliams kunigams, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos (MVS) seselėms, šimtams parapijiečių.

Nuo 1968 metų Rumbonių parapijoje gyvenanti vienuolė Danutė Sabonytė pasakojo, jog R. Budrevičius gimė 1978 metais Baltosios Vokės kaime (Vilniaus r.), tačiau dėl sunkios motinos ligos augo Alytaus vaikų globos namuose. Nuo trečios klasės Romą globojo Rumbonių vienuolės. Drauge su juo savaitgalius, atostogas praleisdavo keliolika globos namų vaikų. Jie tvarkydavo bažnyčios, klebonijos, parapijos senelių globos namų aplinką, patarnaudavo per šv. Mišias. R. Budrevičius baigė Kauno kunigų seminariją, metus buvo Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčios diakonu, o kunigystės šventimus priėmė Vilkaviškio Katedroje birželio 29 dieną Vikaru kun. R. Budrevičius paskirtas į Kazlų Rūdos parapiją.

Neformalia vaikų, senelių globa, karitatyvine veikla Rumbonių parapija garsėjo ir sovietmečiu. Maskvos televizija net buvo susukusi filmą apie žmonių gerumą tokiame Dievo užmirštame Lietuvos kaime. Tačiau vietos valdžiai kliūdavo, jog Rumbonių bažnyčioje per iškilmes procesijose dalyvaudavo būriai vaikų, jaunuolių. Pasak s. D. Sabonytės, ją ne kartą sovietų valdžios atstovai barė, baudė, žadėjo išvežti, „kur baltosios meškos“. Tačiau ji ir toliau vaikus rengė Pirmajai Komunijai, mokė tikėjimo tiesų, gerumo, Dievo ir Tėvynės meilės. Vienuolė prisipažino sulaukusi ir atlygio: kunigystės pašaukimą pasirinko net penki jos globoti jaunuoliai. O ir kiti, jau radę savą gyvenimo taką, sugrįžta į Rumbonis kaip į namus.

Pastaruoju metu Rumbonių klebonijoje ir parapijos namuose gyvena penkiolika vaikų. Jausdami seselių vienuolių, parapijiečių globą ir paramą, jie tampa visaverčiais visuomenės nariais, žmonėmis, turinčiais namus.

Mažąja Vilniaus katedra vadinama 1795 metais pastatyta medinė Rumbonių bažnytėlė traukia tikinčiuosius savo jaukumu, meno turtais. Altorių, sienų paveikslų yra nutapę žinomi dailininkai Pranciškus Smuglevičius, Antanas Žmuidzinavičius.

Neseniai visas bažnyčios ansamblis buvo restauruotas. Darbuose aktyviai dalyvavo parapijos globotiniai.

Pagal seną tradiciją primicijos – visos parapijos šventė. Po pamaldų, procesijos, palaiminimo ir sveikinimų Rumbonių parapijos salėje tęsėsi neformalus pabendravimas, linksmos vaišės. Gražia draugija džiaugiasi ir kunigai, ir globos namų auklėtiniai, ir kaimo jaunimas.

Justinas ADOMAITIS

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija