Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Akstinas gilesniam ekumeniniam dialogui

Mindaugas BUIKA

Vyskupų bendrystė su šv. Petro įpėdiniu yra svarbiausias Katalikų Bažnyčios tapatumo bruožas

Protestantų nerimas dėl tariamos krizės

Naujas Tikėjimo doktrinos dokumentas dėl Katalikų Bažnyčios tapatumo sampratos ir požiūrio į kitas krikščionių bendruomenės – šis dokumentas, pavadintas „Atsakymai į klausimus, susijusius su kai kuriais mokymo apie Bažnyčią aspektais“, buvo išsamiau aptartas „XXI amžiaus“ praėjusio penktadienio numeryje – sukėlė nemenką protestantų kritiką ir nerimą dėl tariamos krizės ekumeniniame procese. Štai Vokietijos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vadovas vyskupas Volfgangas Huberis savo pareiškime priminė popiežiaus Benedikto XVI pontifikato pradžioje išsakytą nuostatą, kad jis „įsipareigoja daryti viską, kas jo galioje, kad būtų skatinamas fundamentalus ekumenizmo reikalas“. O naujasis dokumentas, kurį prieš skelbdamas peržiūrėjo ir patvirtino pats Šventasis Tėvas, „viltis dėl pažangos ekumeninėje situacijoje nukelia į tolimą ateitį“, aiškino vyskupas V.Huberis.

Gedima žuvusių piligrimų

Lenkai gedi žuvusių artimųjų Reuters nuotrauka

Sekmadienio rytą per visą Europą nuskriejo liūdna žinia apie Prancūzijoje nuo aukšto skardžio kalnuotoje vietovėje nulėkusį ir užsidegusį lenkų piligrimų autobusą. Pranešama, kad 26 žmonės žuvo vietoje, 24 žmonės sužeisti, 14 iš jų – sunkiai.

Autobusas vežė Štetino diecezijos, esančios šiaurės vakarų Lenkijoje, piligrimus, kurie lankė Marijai skirtas šventoves. Jie buvo neseniai išvykę iš Notre-Dame de la Salette šventovės, kuri yra Alpių kalnuose, tarp Grenoblio ir Gapo miestų. Jų artimiausias sustojimas buvo numatytas Vokietijoje, o Lenkiją ketino pasiekti šį antradienį.

Per dešimtmetį daug nuveikta

Liepos 11-15 dienomis Šiaulių apskrities gyventojai ir svečiai paminėjo Šiaulių vyskupijos 10-metį

Inesė Ratnikaitė, Angelė PABRICAITĖ

Į Šiaulius atvykę maldininkai, Lietuvos vyskupai ir apaštalinis nuncijus iškilminga procesija eina miesto gatvėmis

2007-ieji Šiaulių vyskupijai – jubiliejiniai. Prieš dešimt metų, 1997 m. gegužės 28 d., popiežius Jonas Paulius II pasirašė bulę įsteigti Lietuvoje Šiaulių vyskupiją. Šiaulių ganytoju nominuotas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius kun. Eugenijus Bartulis, vyskupu konsekruotas birželio 29 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. Liepos 13 dieną Šiaulių vyskupas E.Bartulis iškilmingai įžengė į Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus Katedrą.

Šie džiugūs įvykiai minėti gausiuose vyskupijos dešimtmečiui skirtuose renginiuose, kurie prasidėjo dar prieš Naujuosius metus. Paminėsim tik keletą.

Sutvirtinimo sakramento šventė

Vyskupas Jonas Kauneckas ir Kupiškio dekanas bei klebonas kan. Vladas Rabašauskas (dešinėje) šventoriuje mielai fotografavosi su priėmusiais Sutvirtinimo sakramentą

KUPIŠKIS. Birželio 30-osios dieną, šeštadienio vakarą, prie Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios lūkuriavo šventiškai pasipuošę jauni žmonės. Šventovė juos džiugino savo didingumu, puikia akustika. Dairantis po milžinišką bažnyčios erdvę, ji man priminė Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kurioje teko būti. Prie altoriaus laiptų buvo paklotas ąžuolo lapų vainikas. Jį dovanojo tikintieji vyskupui J. Kauneckui jiems suteikus Sutvirtinimo sakramentą.

Bažnyčios ir varpinės jubiliejaus šventė

Įėjimas į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kuri yra vienas didžiausių medinių maldos namų Lietuvoje

Tverai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija yra bene viena iš atokiausių parapijų šiame dekanate. Tverai – mažas miestelis, kurio vardas aptinkamas XIII a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Miestelis, tiksliau, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, garsėja šiuo titulu pavadintais atlaidais, kurie tveriškių yra vadinami senoviškai – Švč. Panos atlaidais.

Šiemet, liepos 8-ąją, sekmadienį, į juos suplaukė minios tikinčiųjų. Nepaisydami smarkiai žliaugusio lietaus, jau iš pat ryto visais keturiais keliais, vedančiais į miestelį, atskubėjo tikintieji iš aplinkinių parapijų pagarbinti Dievo Motinos, pasimelsti prie stebuklingojo jos paveikslo.

Primicijos – parapijos šventė

Po primicijų šv. Mišių kun. Romas Budrevičius laimino kunigus, vienuoles ir tikinčiuosius

Rumbonys. Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje pirmąsias šv. Mišias aukojo šioje parapijoje augęs kunigas Romas Budrevičius. Prie šventoriaus vartų tik ką kunigo šventimus priėmusį brolį Romą pasitiko Rumbonių parapijos klebonas monsinjoras Leonas Jakimavičius, kiti Alytaus dekanato kunigai. Kun. R.Budrevičius vadovavo iškilmingoms pamaldoms, sutapusioms su Šv. Petro ir Povilo atlaidais, vėliau suteikė palaiminimą broliams kunigams, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos (MVS) seselėms, šimtams parapijiečių.

Koplyčia – avarinės būklės, kur melstis?

Kun. Elijas Anatolijus Markauskas sakė, kad Vilniaus arkivyskupijos kurijos Ekonomo tarnyba Panočių koplyčią įvertino kaip avarinės būklės. Dešinėje – Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas

Panočiai. Vos prieš penketą metų iškilmingai pašventinta buvusiose Panočių vaikų darželio patalpose Panočių koplytėlė šiandien atrodo nejaukiai. Iš abiejų jos pusių negyvenamos patalpos apgriuvusios, per liūtis vanduo sunkiasi ir į pačią koplytėlę.

Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas paskutiniuoju metu keletą kartų susitiko su Panočių kaimo gyventojais ir drauge su jais bei Dubičių parapijos klebonu kun. Elijumi Anatolijumi Markausku ir Kaniavos seniūnijos seniūne Janina Pavilioniene aptarė šio kaimo bendruomenei aktualią problemą – koplyčios remontą.

Mintimis ir darbais – su šventove

Rokiškio klebonas ir dekanas kan. Juozas Janulis

Rugsėjo 23-iąją ruošiamasi pažymėti Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios 130 metų sukaktį. Artėjančio jubiliejaus proga su Rokiškio klebonu ir dekanu kan. Juozu JANULIU kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Didinga šventovė atrodys dar puošnesnė

Atlikus centrinės miesto aikštės rekonstrukciją, visu grožiu atsivėrė didinga Rokiškio bažnyčia. Naktį ji iš lauko pusės netgi apšviečiama.

Prisimintas nuoširdus kunigas

Liepos 4 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje gedulingomis pamaldomis paminėtos buvusio Kauno kunigų seminarijos rektoriaus monsinjoro Pranciškaus Tamulevičiaus (1923 01 29 – 2006 07 04) mirties metinės. Tai buvo labai pamaldus, darbštus, nuoširdus, dėmesingas kunigas, atsidavusiai dirbęs Bažnyčiai iki pat žemiškojo gyvenimo pabaigos. Didžioji mons. P.Tamulevičiaus, kaip kunigo, darbo dalis buvo susieta su Kauno kunigų seminarija – 1948-1953 metais dirbo giedojimo dėstytoju ir choro vadovu, vėliau dar dėstė filosofiją, teologiją, graikų ir lotynų kalbas. 1962-1972 ir 1980-1981 metais ėjo seminarijos dvasios tėvo pareigas. 1993-1996 metais buvo seminarijos rektorius. Vėliau, jau sirgdamas, dirbo dėstytoju ir toje pačioje seminarijoje, ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete. Be to, užimdamas įvairias pareigas seminarijoje, nuoširdžiai atliko ir kitus sielovados ir pastoracinius darbus: buvo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) vikaras (1948-1950), klebonas (1950-1953), o iš klebono pareigų atleidus (1953 m.), iki mirties vikaravo Kauno Arkikatedroje, kur daugumai tikinčiųjų buvo uoliu nuodėmklausiu.

Dvi maldų savaitės Žemaičių Kalvarijos atlaiduose

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Švč. M.Marijos paveikslas Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje

2007 metų didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai prasidėjo liepos 1 dieną, kada nuo vidudienio į netoli Žemaičių Kalvarijos esantį Panų kalną iš visos Telšių vyskupijos ir iš kitų vyskupijų rinkosi Marijos legiono nariai. Čia jie turėjo susikaupimui skirtą laiką. Legionieriams konferenciją apie veiklą Bažnyčioje ir pačios Bažnyčios veiklą pasaulyje vedė Plungės parapijos vikaras kun. Eduardas Steponavičius, o meditacijai tema „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją“ medžiagą susirinkusiesiems pateikė kan. teol. lic. A.Sabaliauskas. Po gražaus susikaupimo laiko ir bendros agapės 16 val. buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių Marijos legiono nariai iš Plungės, Palangos, Akmenės, Radviliškio ir kitų parapijų su savo vėliavomis pėsčiomis, maldinga procesija iš Panų kalno patraukė į Žemaičių Kalvarijos šventovę, kur 19 val. iškilmingais vakariniais Mišparais prasidėjo didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.

„Skriaudžiamieji“

Petras Katinas

Nors net Kremliaus oficialieji asmenys, kad ir labai nenoromis, pripažįsta, jog nepriklausomoje Lietuvoje rusų tautybės žmonių niekas neskriaudžia, nepersekioja, kaip tai atseit daroma Estijoje ir Latvijoje, Lietuvos rusų sąjungos veikėjai savo spaudoje ir pasisakymuose sukėlė ir kelia nemažą triukšmą dėl neva mūsų valdžios ketinimų „prispausti“ rusų kalbą Lietuvoje. Visai nesvarbu, kad mūsų sostinėje rusiškai kalbant išgirsi dažniau nei lietuviškai. Štai Lietuvos rusų sąjungos atsakingoji sekretorė Larisa Dmitrijeva, Vilniaus miesto tarybos narė, pasipiktino Nacionalinės televizijos ir radijo tarybos sprendimu nuo rudens nebetransliuoti laidos „Večernij vestnik“. Esą tuo sprendimu LRT taryba pažeidžia nacionalinių mažumų teises, skriaudžia visus mokesčių mokėtojus, kurių pinigais ir yra išlaikoma LRT. „Yra labai blogai – iš pradžių nustojo eiti rusų kalba „Valstybės žinios“, skelbiančios priimtus įstatymus bei sprendimus, vėliau imta uždarinėti rusų mokyklas, panaikinta Vilniaus universiteto Rusų kalbos katedra, egzistavusi daugiau nei 200 metų. Dabar, pažeidžiant Konstituciją, iš mūsų atimamas paskutinis televizijos informacijos šaltinis. Lietuvos rusų sąjunga, remdamasi įstatymais, visomis išgalėmis gins savo teises“, – išdėstė L.Dmitrijeva.