Dvi
maldų savaitės Žemaičių Kalvarijos atlaiduose
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
|
Švč. M.Marijos paveikslas
Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje
|
2007 metų didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai
prasidėjo liepos 1 dieną, kada nuo vidudienio į netoli Žemaičių
Kalvarijos esantį Panų kalną iš visos Telšių vyskupijos ir iš kitų
vyskupijų rinkosi Marijos legiono nariai. Čia jie turėjo susikaupimui
skirtą laiką. Legionieriams konferenciją apie veiklą Bažnyčioje
ir pačios Bažnyčios veiklą pasaulyje vedė Plungės parapijos vikaras
kun. Eduardas Steponavičius, o meditacijai tema Eikite į visą pasaulį
ir skelbkite Evangeliją medžiagą susirinkusiesiems pateikė kan.
teol. lic. A.Sabaliauskas. Po gražaus susikaupimo laiko ir bendros
agapės 16 val. buvo aukojamos šv. Mišios, po kurių Marijos legiono
nariai iš Plungės, Palangos, Akmenės, Radviliškio ir kitų parapijų
su savo vėliavomis pėsčiomis, maldinga procesija iš Panų kalno patraukė
į Žemaičių Kalvarijos šventovę, kur 19 val. iškilmingais vakariniais
Mišparais prasidėjo didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai.
|
Prisimintas
nuoširdus kunigas
Liepos 4 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje
gedulingomis pamaldomis paminėtos buvusio Kauno kunigų seminarijos
rektoriaus monsinjoro Pranciškaus Tamulevičiaus (1923 01 29 2006
07 04) mirties metinės. Tai buvo labai pamaldus, darbštus, nuoširdus,
dėmesingas kunigas, atsidavusiai dirbęs Bažnyčiai iki pat žemiškojo
gyvenimo pabaigos. Didžioji mons. P.Tamulevičiaus, kaip kunigo,
darbo dalis buvo susieta su Kauno kunigų seminarija 1948-1953
metais dirbo giedojimo dėstytoju ir choro vadovu, vėliau dar dėstė
filosofiją, teologiją, graikų ir lotynų kalbas. 1962-1972 ir 1980-1981
metais ėjo seminarijos dvasios tėvo pareigas. 1993-1996 metais buvo
seminarijos rektorius. Vėliau, jau sirgdamas, dirbo dėstytoju ir
toje pačioje seminarijoje, ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų
teologijos fakultete. Be to, užimdamas įvairias pareigas seminarijoje,
nuoširdžiai atliko ir kitus sielovados ir pastoracinius darbus:
buvo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) vikaras (1948-1950), klebonas
(1950-1953), o iš klebono pareigų atleidus (1953 m.), iki mirties
vikaravo Kauno Arkikatedroje, kur daugumai tikinčiųjų buvo uoliu
nuodėmklausiu.
|