Pirmasis puslapis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Telšių vyskupijoje

Plungės dekanate

Bažnyčios ir varpinės jubiliejaus šventė

Bažnyčioje koncertavo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos smuikininkų ansamblis

Įėjimas į Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, kuri yra vienas didžiausių medinių maldos namų Lietuvoje

Per šlovinimo valandą giedojo operos solistė Aušra Liutkutė

Tverų bažnyčios varpinei – 100 metų Vido Venslovaičio nuotraukos

Tverai. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija yra bene viena iš atokiausių parapijų šiame dekanate. Tverai – mažas miestelis, kurio vardas aptinkamas XIII a. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Miestelis, tiksliau, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, garsėja šiuo titulu pavadintais atlaidais, kurie tveriškių yra vadinami senoviškai – Švč. Panos atlaidais.

Šiemet, liepos 8-ąją, sekmadienį, į juos suplaukė minios tikinčiųjų. Nepaisydami smarkiai žliaugusio lietaus, jau iš pat ryto visais keturiais keliais, vedančiais į miestelį, atskubėjo tikintieji iš aplinkinių parapijų pagarbinti Dievo Motinos, pasimelsti prie stebuklingojo jos paveikslo.

Klebonas kun. Edgaras Petkevičius su bažnyčios pagalbininkais išpuošė bažnyčią, dargi, padedant Kotrynai Derkintienei, surengė vitriną-apžvalgą, kurioje nušviesta nuo 1897-ųjų iki 2007 metų Tverų parapijoje dirbusių ir dabar dirbančių kunigų veikla bei atlikti jų darbai Tverų bažnyčios ir šios parapijos tikinčiųjų labui.

Šventė prasidėjo atnaujintų Kryžiaus kelio stočių pašventinimu.

Rytmetinės Votyvos šv. Mišias aukojo šios bažnyčios šeimininkas klebonas kun. E.Petkevičius, o homiliją pasakė iki jo čia klebonavęs, dabar Akmenės klebonas, kan. Egidijus Zulcas. Po Votyvos vyko šlovinimo valanda. Jos metu skambėjo pačios gražiausios giesmės ir muzika apie Dievo Motiną ir Visagalį Viešpatį Dievą, kurias atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, operos solistė, daugelio konkursų laureatė, kilusi iš Rietavo, Aušra Liutkutė. Jai talkino Jarūnė Barkauskaitė – minėtos akademijos Vargonų katedros dėstytoja, kuri vargonavo Tverų bažnyčios vargonais, pagamintais 1880 metais. Tai puikūs, gražiai grojantys istoriniai vargonai.

Iškilmingą Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidų Sumą su procesija bažnyčioje (lauke žliaugė lietus) aukojo kan. E.Zulcas. Jam talkino pulkas adorančių, kurias paruošė Stanislava Balčiūnienė, ir būrelis ministrantų. Kan. E.Zulcas gausiai susirinkusiems atlaidų dalyviams pasakė dar vieną homiliją pasidalydamas mintimis apie tikėjimą į Švč. Mergelę Mariją. Šiuose atlaiduose giedojo Tverų bažnyčios choras, vadovaujamas Vinco Barkausko (Votyvos metu giedojo jaunimas). Bažnyčioje koncertavo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos smuikininkų ansamblis.

Po atlaidų Sumos abu kunigus – E.Petkevičių ir E.Zulcą – pasveikino ir įteikė rožių puokštes Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas, visų atlaidų dalyvių vardu padėkodamas už gražiai organizuotus atlaidus.

Pranešimą apie Tverų bažnyčios istoriją skaitė Žemaičių vyskupystės muziejaus direktorius Antanas Ivinskis.

Kadangi šiemet Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia švenčia 110 metų, o šalia jos esanti varpinė – 100 metų jubiliejus, pravartu apžvelgti į šių dviejų statinių istoriją. Tam pasitarnavo spalvotomis nuotraukomis iliustruotas lankstinukas „Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai – 110 metų, Tverų varpinei – 100 metų“, kuriam medžiagą parengė dabartinis Tverų parapijos klebonas kun. E.Petkevičius, Aurimas Puidokas ir Irena Liškuvienė, išleido Rietavo savivaldybė, kuriai priklauso Tverai. Jame rašoma: „Pirmosios Tverų bažnyčios tiksli pastatymo data nėra žinoma. Dar prieš suteikiant fundaciją 1618 m. ją pastatė Tverų tijūnas E.Ilgovskis, teigdamas, kad žmonėms per toli lankyti pamaldas kitur, o jie ir taip „pagonybėje aptemę“. Pats E.Ilgovskis dovanojo bažnyčiai stebuklingą Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslėlį. Savo 1630 m. surašytame testamente fundatorius prašė būti palaidotas savo pastatytoje bažnyčioje. Testamentu taip pat bažnyčiai padovanojo visas savo knygas ir paveikslus.

Antroji Tverų bažnyčia buvo pastatyta 1670 m. Tverų klebono kun. Jono Romano Paškevičiaus. Bažnyčia pastatyta senosios vietoje, tik kiek ilgesnė. 1740 m. ši bažnyčia sudegė.

Apie 1747 m. buvo pastatyta ir pašventinta trečioji bažnyčia. Kaip liudija aprašymai, naujoji bažnyčia puikiai tiko parapijiečiams. XVIII a. pab. bokšte virš fasado buvo įkeltas valandas mušantis laikrodis. Ir kai jau XIX a. pabaigoje senoji medinė bažnyčia buvo labai jau prasta, buvo siekiama gauti leidimą statyti mūrinę bažnyčią. Tačiau 1897 m. Telšių vyskupijos kanceliarija leido statyti naują senosios vietoje, bet tik medinę. Statybos, ko gero, buvo baigtos tais pačiais metais, nes jau 1897 m. klebonas J.Nonevičius sudarė sutartį su tapytoju ir auksuotoju“. Bažnyčia išliko originali iki šiol, nes XX amžiuje žymesnių šios bažnyčios architektūros ir tapybos pakeitimų nedaryta.

Tverų bažnyčią juosia aukšta akmenų mūro tvora, kuri buvo statoma apie dešimt metų. Tvoroje, tiksliau, jos nišose, įrengta keturiolika Kryžiaus kelio stočių. Šios bažnyčios šventoriaus vartai – vienintelis Lietuvoje žemaitiško baroko stiliaus statinys. 2004 metais jie restauruoti. Metalinėse vartų dalyse išlikę autentiškų įrašų ir vartų fundatorių pavardės. Nuėmus buvusį baltą tinką, vartų nišoje rasti akmeniniai dubenėliai švęstam vandeniui. Tai rodo, jog seniau tikintieji, jau eidami pro šventoriaus vartus, persižegnodavo.

Kiek atokiau nuo šventoriaus yra aukštoka mūrinė varpinė. Ji buvo pastatyta 1907 metais ir šiemet švenčia 100-mečio jubiliejų. Kaip rašoma lankstinuke: „…Varpinėje buvo įkelti labai didingi ir gražaus skambesio varpai, kurių gausmas buvo girdimas už keleto kilometrų. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai juos išlydė ir panaudojo šaudmenims gaminti“.

Taigi tokia yra Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir varpinės istorija. Tai pati didžiausia medinė bažnyčia visoje Lietuvoje. Joje įrengti net šeši altoriai. Didžiajame, t. y. centriniame, altoriuje yra stebuklingas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas, padovanotas fundatoriaus E.Ilgovskio. Jis yra visų Tveruose buvusių ir dabar esamos bažnyčios sąsaja.

Dabar Tverų bažnyčia, jos šventorius, tvora, varpinė, Kryžiaus kelias restauruoti. Tam reikalui panaudoti Tverų laukų akmenys ir akmenėliai. Pati bažnyčia nudažyta geltona spalva. Lėšų skyrė Vyriausybė, besirūpinanti kultūros vertybių išsaugojimu. Ateinančiais metais planuojama restauruoti bažnyčios didįjį altorių. Lėšomis žada padėti Rietavo savivaldybė. Sumaniai bažnyčios reikalais rūpinasi ir tveriškių gerbiamas, nuo 2002 metų čionai klebonu dirbantis kun. E.Petkevičius. Tai Dievui, Bažnyčiai ir Tverų parapijos tikinčiųjų reikalams atsidavęs kunigas. Nuoširdžiai bendraudamas su Tverų parapijos jaunimu, klebonas stengiasi, kad kuo daugiau jaunimo ir vaikų lankytų bažnyčią, įsitrauktų į gyvosios parapijos veiklą.

Pranciškus Žukauskas

© 2007 „XXI amžius“