|
Lietuvos peizažo priedas
Birželio pradžioje teko iš Krekenavos per Kauną pasiekti Trakus. Ne kartą su poetu P.Vaičaičiu kartojau: Gražu gražu mūs Lietuvoj!.. Miškai, ežerai, upeliai, kalneliai, o prie jų prisišliejusios gražios sodybos. Nemačiau sukrypusių, apdriskusiais stogais namelių. Akį traukia tvarkingos sodybos, mediniai ar mūriniai namai, prie jų sodeliai, darželiai. Toks peizažas jau įprastas Lietuvoje, bet yra ir kitaip. Tiek mieste, tiek kaime gali pamatyti einantį žmogų, ypač jaunuolį, prisidėjusį prie ausies pailgą dėžutę, bekalbantį su savimi. (Taip tarybinis žmogus, sugrįžęs iš supuvusio kapitalizmo, stebėjosi, kad ten žmonės kalbasi su savimi (mobiliuoju telefonu) ir popieriniuose maišeliuose nešasi pieną.) Tuomet mums buvo nesuprantama, kaip protingas žmogus gali kalbėtis su savimi ir maišelyje nešti pieną. Šiandien mums visa tai tapo įprasta ir suprantama. Nieko nestebina ir suraikyta duona.
Deja, ir dabar atsiranda naujovių, kurios papildo Lietuvos peizažą. Važiuodamas per miestelius, gyvenvietes, nesunkiai pastebi mokyklas. Beveik prie kiekvienos jų ar prie negyvenamų namų krūmuose matai būrelius rūkančių paauglių, net mergaičių. Girdi, už mokyklos ribų pedagogai neatsako už mokinių elgesį. Be to, vaikydami iš krūmų ar negyvenamų namų rūkalius, pažeisime savo autoritetą, jų orumą. To neleidžia demokratija. Mokiniai, žinodami savo teises, o pareigų vengdami, nieko nebijo. Anksčiau šitokio priedo prie peizažo nebuvo. Dabar atsirado. Nesvarbu, kad parduotuvėse pamatysi užrašą Rūkymas kenkia sveikatai arba Nepilnamečiams rūkalai neparduodami, bet rūkančiųjų daugėja, o jaunuolių, tinkančių kariuomenei, mažėja. Manau, kiekvienam aišku, kodėl taip yra.
Grįžau iš kelionės gėrėdamasis Lietuvos peizažu. Deja, tas peizažo priedas liūdina. Man neramu dėl Lietuvos ateities. Gal reikėtų Švietimo ministerijai labiau susirūpinti mokinių auklėjimu, apriboti jų teises ir priminti jų pareigas. Mokytojams suteikti daugiau teisių ir priminti pareigas, kad reikia ne tik mokyti, bet ir auklėti. Verčiau tegu vieno ar kito dalyko mažiau išmoksta, bet išauga doru žmogumi, Lietuvos piliečiu. Tegu nežinos kokio nors dėsnio, formulės, kūrinio, bet bus geras, moralus, darbštus žmogus.
Vincas Steponavičius
Krekenava, Panevėžio rajonas
© 2007 XXI amžius
|