|
Ir vėl į duobę
Jau seniai radijas ir televizija skelbia, o ir žmonės kalba, kad Seimas bei Vyriausybė dirba prastai, Lietuvos žmonės jais nepasitiki. Tačiau paskutinieji Seimo sprendimai užsitikrinti rentas iki gyvos galvos pribloškė visą Lietuvą. Ką jau gera ir gražaus Seimas padarė tautai, kad jo nariai galėtų susiteikti tokias privilegijas? Manau, nieko gera, ypač šis Seimas! Be tarpusavio rietenų, be nereikšmingų pataisų įstatymuose nieko daugiau ir nenuveikta. O juk yra daug spragų įstatymuose, kuriomis pasinaudoja sukčiai ir nusikaltėliai. Iš viso yra daug keistinų ar taisytinų įstatymų. Kaip pavyzdį galima paminėti įstatymą dėl mirties bausmės panaikinimo. Neprigyvenome dar mes iki tiek, kad už itin sunkius tyčinius nusikaltimus žmogžudystes būtų panaikinta mirties bausmė. Jau beveik nerasime Lietuvoje kaimo, kur nebūtų nužudytas pensininkas ar koks nors kitas žmogus. Ar pensininkų gyvybė pigesnė už jauno žmogaus? Tačiau šiandien į žmogžudystes teisėsauga žiūri abejingai. Lyg taip ir turėtų būti. Gyventojų apklausa parodė (ir ne vieną kartą), kad per 80 proc. Lietuvos žmonių pritaria šio įstatymo sugrąžinimui. Gal kas nors keistųsi į gerąją pusę? Dabar penkis ar septynis kartus teistas ir toliau žudo, prievartauja, o bausmė šešeri metai kalėjimo. Ten būdamas gerai elgsis ir po dvejų ar trejų metų išėjęs į laisvę vėl eis žudyti.
Taip pat Seimas turėtų panaikinti senaties terminą prisigrobusiems iš valstybės iždo ar iš privačių asmenų. Turėtų priimti naują įstatymą dėl kapinių išniekinimo, kryžių bei antkapių išvartymo, sudaužymo. Visiškai nesvarbu, kas ten palaidotas: lietuvis ar žydas, čigonas ar rusas, musulmonas ar katalikas. Kapinės yra šventa amžinojo poilsio vieta. Ten turi būti užtikrinta ramybė ir neliečiamumas. O pagal dabar veikiantį įstatymą už kapinių išniekinimą teismas gali priteisti nusikaltėliui piniginę baudą arba kalėjimo iki vienerių metų. Juokinga ir graudu!
Visų tų netobulų įstatymų ir neišvardysi, tačiau Seimui būtų prievolė netobulus įstatymus taisyti. Ir kuo skubiau. Deja, jiems tai nerūpi. Jų rūpestėlis kitas. Kaip būnant valdžioje pasipelnyti, susikurti, susikombinuoti verslus, prisiplėšti žemės sklypų. Ir ne tik sau, bet ir giminėms. Negana to, į užsienius pailsėti vyksta nebe vieni, o su sekretorėmis ar padėjėjomis. Ir vis už žmonių pinigėlius, t. y. mokesčių mokėtojų.
O kaip su darbeliu? Kai priiminėjami įstatymai, salėje sėdi penkiasdešimt ar šešiasdešimt seimūnų. Tik labai retais atvejais daugiau. Kur tuo laiku būna kiti? Juk nė vienas darbdavys savo darbininkui nemokėtų už tą dieną, jeigu jo nėra darbe. Ir jeigu tai kartotųsi dažniau, atleistų iš darbo. Seime neatleidžia jis tautos atstovas.
Iš Lietuvos žmonės masiškai išvažiuoja į užsienį, kad užsidirbtų padoresnį atlyginimą. Be to, daugelis išvažiuoja ir dėl baisios neteisybės: melo, korupcijos ir kt. O kiek pas mus nusivylusių dėl skurdo ir neteisybės nusižudė? Deja, Vyriausybei tai neįdomu. Ji dažnai giriasi, kad didina pensijas ir atlyginimus. Koks čia didinimas, jeigu jau senai viskas pabrango keliskart ir dar kasdien brangsta. Brangsta ne dienom, o valandom. Ministrė V.Blinkevičiūtė, besigirdama taip jau nutaiso balselį, kad, atrodo, ne valstybės pinigus prideda, o iš savo paskutinės algelės. Skaudu ir pikta darosi klausantis tų jos kalbų.
Kai pagalvoji, kur nuėjome per tuos penkiolika metų, darosi baisu (tik pirmieji dveji metai buvo tautą vienijantys). Gyvenimas ne gerėja, o blogėja. Vien kombinacijos, vien vogimai, vien melas. Nėra teismų, nėra prokuratūros. Kiek nebaigtų bylų, kiek visai neužvesta (ypač žemgrobiams ir pasisavinusiems iš valstybės milžiniškas pinigų sumas.) EBSW byla užmiršta. Matyt, ją atnaujinus iškiltų daug negražumų aukštiems ponams, valdininkams. Esamiems ir buvusiems. Geriau tokias bylas numarinti, sulaukti senaties termino.
Laikas bėga greitai. Kitais metais ir vėl rinksime žmones į Seimą. Tik kažin koks procentas iš dabar esančiųjų Seime turėtų moralinę teisę vėl kandidatuoti. Norisi šaukti visu balsu, kad nebalsuotų žmonės už komunistus (nors jie dabar kitaip pasivadinę) ir prokomunistinių partijų kandidatus. Jie, kaip visada, pažers kalnus pažadų. Vėl meluos ir girsis, kiek daug gero padarė ir dar padarys Lietuvai.
Vargas Lietuvai, jos žmonėms. Oficiali statistika skelbia, kad pas mus žemiau skurdo ribos gyvena apie 17 proc. žmonių. Melas, ir daugiau nieko! Gal būtų tiksliau, jeigu sakytų 60 ar 70 proc. Nepasisekė mums nei su Seimu, nei su Vyriausybe, nei su prezidentais. Vyresniems žmonėms, matyt, nebus jau lemta sulaukti šviesesnių dienų.
A.Grušauskas
Pušalotas, Pasvalio rajonas
© 2007 XXI amžius
|