|
Valstybė ir jos valstybininkai
Generalinė prokuratūra atsisakė atnaujinti saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimą. Šiuo atsisakymu prokurorai pamynė Lietuvos valstybės ir teisėsaugos garbės reikalu, be abejonės, laikytiną šios istorijos ištyrimą iki smulkiausių detalių ir niuansų. Kaip tai daroma, Didžiosios Britanijos pareigūnai pademonstravo A.Litvinenkos nunuodijimo atveju. Visi tokioje byloje esantys neaiškumai ir įtarimai privalo būti nagrinėjami ir paaiškinti. Pagaliau ko tikėtis paprastam Lietuvos piliečiui panašiu atveju, kuomet į saugumo karininko žūtį praktiškai numojama ranka. Galbūt toks atsainus požiūris ir nėra atsitiktinis. Juo labiau kad V.Pociūno žūtis nutraukė širmą nuo vadinamųjų valstybininkų voratinklio.
Dabar tikriausiai ir prasideda tikroji kova: kas ką? Ar viršų paims valstybės, ar valstybininkų interesai? Pastarieji, panašu, eina va bank. Tik taip galima paaiškinti VSD direktoriaus pavaduotojo Dariaus Jurgelevičiaus paskyrimą į darbo grupę, kuri derėsis dėl naujos atominės jėgainės statybos. Taip įžūliai nesielgia net Vladimiras Putinas. Kaip gali stebėti elektrinės statybą Saugumo departamentas, jei ją dengia vienas VSD vadovų? Pagaliau kaip VSD direktoriaus pavaduotojas kartu gali būti verslo patarėjas ir derybininkas? Na, o jeigu D.Jurgelevičius, kaip teigia vienas iš Premjero patarėjų, yra labai geras specialistas, reikalingas derybininkų jėgoms sustiprinti, tuomet jis pirmiausia turėtų pasitraukti iš VSD ir tik tada pretenduoti į derybininko pozicijas. Jeigu toks Gedimino Kirkilo sprendimas nebus pakeistas, vargu ar naujos atominės elektrinės statyboje matysime Lenkiją. O kaip tuomet su energetiniu tiltu į Vakarus?
Taip pakrypę įvykiai tampa dar vienu testu LR Seimui. Ką šįkart pasirinks parlamento nariai: valstybės interesų gynimą ar tylų pritarimą valstybininkų veiksmams, pasiteisinant atostogų periodu? Seimas privalėtų pasielgti atsakingai sušaukti neeilinę sesiją ir iškviesti į tribūną pasiaiškinti ir premjerą G.Kirkilą, ir VSD direktorių Povilą Malakauską. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, nors, atrodo, nusiteikęs ryžtingai, bet nelinkęs elgtis operatyviai. Tuo tarpu delsimas gali būti žalingas valstybei, o planuojami rudeniniai svarstymai pavėluoti.
Suprantama, pirmosios darbo dienos naujame poste VSD vadovui nėra lengvos. Tačiau užimdamas tokias pareigas P.Malakauskas kartu prisiėmė ir visus Saugumo departamentui tenkančius iššūkius. Artimiausi jo veiksmai parodys, kiek jis yra savarankiškas spręsdamas pats.
Nesutinku su A.Pociaus skandalo metu jo gynėjų kartota pozicija, jog negalima taip drastiškai liesti VSD. Manau, kad gal net geriau valstybei kurti saugumo tarnybą iš naujo nei laikyti tokią, kuri nežinia ką ir kam dirba. Todėl bent jau su pirmtako buvusiais pirmaisiais asmenimis P.Malakauskui tiesiog privalu atsisveikinti kuo greičiau. V.Pociūno žūties aplinkybių išsamus tyrimas taip pat tampa Saugumo departamento bei naujo jo vadovo ne tik garbės, bet ir sąžinės reikalu. Be to, P.Malakauskas turi suvokti aksiomą, kuri, atrodo, buvo svetima A.Pociui, kad, kaip sakoma sporto varžybų metu, gero teisėjo aikštelėje nesimato. Taigi ir VSD direktorius savo veikla neturėtų politiškai afišuotis.
Vėl iškyla būtinybė kalbėti apie poreikį visa apimančio Liustracijos įstatymo, plečiant liustracinę bazę. Į ją kartu su kitų valstybės tarnybų pareigūnais turi patekti ir įvairių sričių teisėsaugos atstovai: teisėjai, prokurorai ir t.t. Neabejoju, kad taip būtų žengtas ryžtingas žingsnis teisingumo Lietuvoje link.
Palaikau žuvusio saugumo karininko žmoną Liudviką Pociūnienę, siekiančią visiško aiškumo ir tiesos vyro žūties byloje. Paties tyrimo eiga bus kaip lakmuso popierėlis, stebint, į kurią pusę krypsta svarstyklės: valstybės ar valstybininkų naudai. O toliau belieka laukti, kas ir kada nutrauks širmą nuo Premjero. Tikėkimės, naujų aukų tam neprireiks.
Arvydas Akstinavičius,
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
© 2007 XXI amžius
|