|
Prisimintas nuoširdus kunigas
Liepos 4 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje gedulingomis
pamaldomis paminėtos buvusio Kauno kunigų seminarijos rektoriaus
monsinjoro Pranciškaus Tamulevičiaus (1923 01 29 2006 07 04) mirties
metinės. Tai buvo labai pamaldus, darbštus, nuoširdus, dėmesingas
kunigas, atsidavusiai dirbęs Bažnyčiai iki pat žemiškojo gyvenimo
pabaigos. Didžioji mons. P.Tamulevičiaus, kaip kunigo, darbo dalis
buvo susieta su Kauno kunigų seminarija 1948-1953 metais dirbo
giedojimo dėstytoju ir choro vadovu, vėliau dar dėstė filosofiją,
teologiją, graikų ir lotynų kalbas. 1962-1972 ir 1980-1981 metais
ėjo seminarijos dvasios tėvo pareigas. 1993-1996 metais buvo seminarijos
rektorius. Vėliau, jau sirgdamas, dirbo dėstytoju ir toje pačioje
seminarijoje, ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos
fakultete. Be to, užimdamas įvairias pareigas seminarijoje, nuoširdžiai
atliko ir kitus sielovados ir pastoracinius darbus: buvo Kauno Šv.
arkangelo Mykolo (Įgulos) vikaras (1948-1950), klebonas (1950-1953),
o iš klebono pareigų atleidus (1953 m.), iki mirties vikaravo Kauno
Arkikatedroje, kur daugumai tikinčiųjų buvo uoliu nuodėmklausiu.
XXI amžiaus skaitytojams galbūt bus įdomus dokumentas,
rastas Lietuvos ypatingajame archyve. KGB kiekvienam svarbesniam
strateginiam objektui arba sekamai įstaigai pradėdavo vadinamąją
literinę bylą. Tokią bylą Nr. 362 KGB Kauno skyrius vedė Kauno
kunigų seminarijai ir į ją rinko įvairius dokumentus apie ten dirbusius
bei besimokančius žmones. Išlikę tik šios bylos likučiai (LYA, f.K-1,
a.48, b.219, t.1-10), prasidedantys nuo 1954 metų. Pateikiame KGB
informatoriaus Radeikio agentūrinio pranešimo tuometinio literinio
objekto Kauno kunigų seminarijos kuratoriui operatyviniam įgaliotiniui
kapitonui Jarcevui atskirą dalį, susijusias su dėstytojo kun. P.Tamulevičiaus
charakteristika. Šis įslaptintas dokumentas leidžia pažvelgti į
nepaprastą mons. P.Tamulevičiaus asmenybę, apibūdintą priešo, t.y.
okupacinio režimo slaptųjų tarnybų akimis. Dokumentą iš rusų kalbos
išvertė ir spaudai parengė Kęstutis Kasparas.
Agentūrinis pranešimas
Šalt[inis] Radeikis
Priėmė: Jarcev
a[smeninė] b[yla] Nr.5746 [19]54 XII20
TAMULEVIČIUS Pranas, kunigas, Kauno dvasinės seminarijos dėstytojas, apie 30 metų, mokėsi Kauno dvasinėje seminarijoje ir ją baigė 1947 m. Po seminarijos baigimo iš karto buvo paskirtas į tą pačią seminariją bažnytinio giedojimo dėstytoju ir seminarijos auklėtinių choro vadovu. Be to, iki 1953 m. užėmė vikaro, o vėliau ir klebono vietą Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje sobore.
TAMULEVIČIUS talentingas ir darbštus žmogus. Jis apskritai gerai mokėsi, bet ypač nuo mažens turėjo sugebėjimų muzikai. Lankė Kauno vidurinę muzikos mokyklą, kur mokėsi chorvedybos, kompozicijos ir specializavosi smuiko ir fortepijono (specialybėse). Dabar gana gerai vadovauja chorui, groja smuiku ir fortepijonu, be to, sėkmingai akomponuoja (aranžuoja, kuria K.K.) įvairias nedideles kompozicijas. Muzika atima didžiąją jo laiko dalį ir jis išmanančiai jai atsiduoda.
Be muzikos, TAMULEVIČIUS domisi religiniu gyvenimu. Netgi pastebimas tam tikras polinkis į religinį misticizmą. Jis mėgsta ilgai būti bažnyčioje, ilgiau už kitus laikyti pamaldas, ypač didelį dėmesį skiria išpažinčiai. Vis dėlto savo, jeigu taip galima pasakyti, pamaldumu jis labai mažai daro įtakos vyrams. TAMULEVIČIAUS sentimentalus ir negilus religingumas labiau tinka jau pagyvenusioms moterims ir tarp jų jis nemažai randa savo gerbėjų. Jos jį giria kaip dievobaimingą ir aukštų moralinių savybių kunigą, tačiau kartais mėgsta apie jį ir paliežuvauti. Praėjusią vasarą kažkokie gandai pasiekė valdytoją STANKEVIČIŲ, ir jis jau ketino, kada labai sumažėjo seminarijos auklėtinių, apgyvendinti TAMULEVIČIŲ pačioje seminarijoje, kad tokiu būdu jį atskirtų nuo gerbėjų. Dabar, atrodo, apkalbos nutilo ir TAMULEVIČIUS pelno žmonėse gerą šlovę.
TAMULEVIČIUS skiriasi švelniu ir geraširdišku charakteriu. Visas savo pajamas jis atiduoda arba savo motinai, kuri su šeima gyvena Kaune, arba išdalija tiems, kurie, TAMULEVIČIAUS nuomone, skursta. Šiuo TAMULEVIČIAUS bruožu piktnaudžiauja ne kartą prasišvilpę žmonės ir išprašo iš jo visus pinigus. Pats TAMULEVIČIUS gyvena labai kukliai ir neišlaidžiai. Negeria, nelošia kortomis, pas save ne bet ką vaišina. Su kitais dėstytojais TAMULEVIČIUS palaiko gerus santykius, bet artimiau, atrodo, su niekuo nedraugauja. Tam jis ir laiko neturi, nes arba užimtas muzika, arba sėdi bažnyčioje.
Auklėtiniai jį myli ir žvelgia į jį ne kaip į dėstytoją, o kaip į savo vyresnįjį draugą. Dainavimo pamokos vyksta įdomiai ir auklėtiniai gerai suvokia visą programos medžiagą. Kaip auklėtojas, TAMULEVIČIUS jokių moralinių pamokymų auklėtiniams nesako, bet savo asmenybe daro jiems teigiamą poveikį. Tačiau klasės drausmė stipriai nukenčia.
TAMULEVIČIUS domisi aplinkiniu gyvenimu, ypač Sovietų Sąjungos muzikiniais pasiekimais. Jis nepraleidžia garsių chorų arba kai kurių artistų muzikinių radijo laidų ir po to pasakoja savo įspūdžius. Lanko liaudies ansamblių, operos ir muzikinių-dramos trupių ir pan. gastroles ir koncertus Kaune. Tarybinių kompozitorių pavyzdžiu bando pats akomponuoti (aranžuoti, kurti K.K.). Gana sėkmingai TAMULEVIČIAUS sukomponuota kantata apie taiką, kuri keletą kartų su pasisekimu buvo atliekama seminarijoje tarybinių švenčių metu. Galima laikyti pavykusia ir jo siuitą fortepijonui Tautų draugystė rusų, ukrainiečių, lietuvių, lenkų, čekoslovakų ir kt. liaudies dainų motyvais. Nelieka be dėmesio taip pat kai kurie TAMULEVIČIAUS harmonizuoti lietuvių tarybinių poetų eilėraščiai. TAMULEVIČIUS labai kuklus ir apie savo kūrybą nemėgsta kalbėti, todėl gana sunku išsamiau sužinoti apie jo kūrybą. Taip pat sunku pasakyti, kokios nuomonės būtų specialistai apie TAMULEVIČIAUS muzikinį talentą, nes jis iki šiol niekur neturėjo galimybės pasirodyti už seminarijos ribų.
PAŽYMA: Pranešimas paimtas siekiant pažinti Tamulevičių.
© 2007 XXI amžius
|