|
Gyvenimas gyvenimėlis
Lietuvoje beveik kasdien ir laikraščiai, ir radijas pasakoja apie įvykius, kuriuose minimas koks nors veikėjas, nepatenkintas prabėgusia diena. Ir liepos 20 dienos rytą Lietuvos radijas skelbė, kad žinomas laikraštininkas, buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos narys, taigi pasirašęs ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, Benas Rupeika, už kažkokios eismo taisyklės pažeidimą policininkų nubaustas pinigine bauda, baudą sumokėjo, bet viešai per radiją keikė policiją, kuri nesilaikanti eismo taisyklių.
B.Rupeikos nepasitenkinimas policininku tai tik maža smulkmena. Dabar Lietuvoje automobilių jau daugiau negu bet kurioje kitoje pasaulio valstybėje. Ir judėjimas užtvenkia ne tik miestų, bet ir kaimų kelius kelelius. Tą patį rytą Lietuvos gyventojams buvo praneštas daug baisesnis įvykis: Klaipėdos rajone susidūrus dviem automobiliams žuvo visi šeši vieno automobilio keleiviai: trys suaugusieji ir trys vaikai. Vienintelė paguoda, kad kito automobilio vairuotojas vienintelis keleivis išliko sveikut sveikutėlis. Žinoma, sveikas išliko vairuotojo kūnas. Bet tikriausiai jo dvasia susižalojo tiek, kad to įvykio jis neužmirš visą savo likusį gyvenimą.
Jau senokai nuosaikius žmones stebina kitas dalykas: kaip skurdūs lietuviai nusipirko tiek daug automobilių, važinėja taip nutrūktgalviškai greitai, kad jau ne tik policininkai suka galvas, bet ir net ministrai niekaip nesuvokia, kaip reikia tvarkytis Lietuvoje, kad keliuose sumažėtų aukų skaičius.
Norėčiau priminti, kad prieš 2530 metų Lietuvos keliuose padėtis buvo daug blogesnė: tada kasmet juose žūdavo 12001300 žmonių, nors automobilių keliuose tada buvo penkiolika ar net dvidešimt kartų mažiau negu dabar. Tada Švyturio žurnalo redaktoriai norėjo išspausdinti tokių įvykių žinias ir kreipėsi į autoinspektorius, bet tie atsakė, kad tokių baisių naujienų nereikia viešai skelbti.
Šiandien tokias naujienas garsiausiai skelbia radijas ir televizija. Laikraščiuose tokių įvykių taip pat netrūksta. O paprasti gyventojai net ir nesidomi tuo: juk šiandien beveik visi Lietuvos gyventojai kartais ir šimto metrų nenori eiti pėsti geriau važiuoti automobiliu
O automobilis juk nepigus, ir jo kuras perkamas ne už centus. Dauguma Lietuvos gyventojų dejuoja, kad neturi pinigų automobiliui, kurui pirkti. Trūksta pinigų ir transporto savininkams: jau kalba, kad nuo rugsėjo ar kokios kitos pirmosios padidins bilietų kainas net tiems, kurie pasitenkina troleibusu ar autobusu. O taksistai jau senokai kainas padidino kelis kartus
Stebėtis reikia, kaip lietuviai moka verstis. Pinigų apyvartą jau kelintą kartą pateikia Veido žurnalas: prieš porą metų žurnale buvo išvardyta trisdešimt turtingiausių Lietuvos žmonių milijonierių. O visai neseniai, birželio 28 dieną, Veidas pagarsino trisdešimt Lietuvos žmonių, kurių turtas nuo šimto milijonų iki milijardo litų. Turbūt jie jau ne automobiliais važinėja, o lėktuvais skraido. Bet ir jie iki oro uostų važinėja automobiliais ir nepaiso greičio ribojimo taisyklių
Daugelyje valstybių milijonieriai įprasta kasdienybė. Tik Sovietų Sąjungoje viešai niekas apie juos nekalbėjo. Ir sovietinėje Lietuvoje niekas milijonais nesigyrė. Nesigyrė ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nariai, 1990 m. kovo 11-ąją paskelbę Lietuvos nepriklausomybę. Pirmajame Lietuvos Seime jau buvo vienas ar du milijonieriai, o dabartiniame net trisdešimt Seimo narių savo kišenėje turi daugiau kaip milijoną litų. Pastaruoju metu jie darbuojasi taip, kad ir veikdami Seime plečia savo kišenes, ir išėję iš Seimo apsirūpintų visam gyvenimui, ir nieko neveikdami gautų vadinamąją rentą nemažą pinigų sumą.
Gaudamas rentą milijonieriumi dar nebūsi. Milijonieriais žmonės pasidaro kitais būdais. Ir Lietuvoje kai kas surado skyles milijonams. Turbūt visiems norėtųsi žinoti, kaip iš nieko pradedanti verstis valstybė sugebėjo kai kuriems savo šalies gyventojams surasti kelius milijonams kaupti. Vieną tokį kaunietį, iš Lietuvos išsinešusį (o gal ir neišsinešusį) aštuoniasdešimt penkis milijonus litų, laiko nusikaltėliu. O visi Lietuvoje gyveną milijonieriai teisėti Lietuvos piliečiai. Matyt, valstybės vadovams pavyko Lietuvos reikalus tvarkyti taip, kad milijonieriams telieka tik dėkoti. Juk kai kurie iš jų Lietuvai net gera daro: daug kas girdėjo, kad vienas milijonierius net lietuvių literatūros klasikų knygas ėmė leisti. Tiesa, išleistų knygų nemokamai nedalija, jas pardavinėja nepigiai. Bet sotūs liko dar sotesni.
Tie sotieji tai pirmiausia valstybininkai. Liepos 18 dieną vienas laikraštis paskelbė, kad Lietuvos valstybininkai bus dar sotesni. Šį kartą valstybė bus priversta rasti lėšų politikų, teisėjų ir valdininkų algoms didinti. Algos, žinoma, dar nebus milijoninės. Bet jeigu net Seimo narių kišenės papilnės maždaug 500 litų, tai jau visai aišku darosi, kad patys Seimo nariai didina būtent savo atlyginimus, nes juk tik jie turi teisę tai daryti. Tokią teisę turi ir kiekvienas milijonierius: jis turi teisę savo veiksmais pirmiausia didinti savo atlyginimą arba, teisingiau pasakius, jis turi teisę didinti savo pajamas, didindamas kitų žmonių pajamas. Turbūt visi Lietuvos piliečiai žino, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo dienų didžiausius atlyginimus gauna teisėjai, advokatai. Ir štai rašoma, kad jų atlyginimai bus dar didinami. Palyginti su Aukščiausiosios Tarybos deputatais Seimo narių atlyginimai jau patrigubėję. O štai dabar jų kišenės papilnėsiančios dar penkiais šimtais litų.
Padidėjo ir mano pensija: per keliolika metų beveik padvigubėjo. Bet mokestis už būstą padidėjo beveik keturis kartus. Jeigu kartais namo grįžti reikia ieškoti taksi, tai už važiavimą juo reikia mokėti ne penkis litus, kiek mokėjau prieš penkerius metus, o dešimt, kartais net ir daugiau. Pašto ženklas jau seniai kainuoja vieną litą, o dabar dar rengiasi didinti jo kainą.
Ar ne iš to didinimo Lietuvoje ir pridygo milijonierių? Apie tai, kad valstybininkai bus sotesni, laikraštyje papasakojo Raimonda Ramelienė. Savo rašinio pabaigoje ji paminėjo ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso nuomonę. Pasak jo, kitų metų biudžeto projekte visiems tiek valstybės tarnautojams, tiek pagal sutartį dirbantiems žmonėms buvo numatytas vienodas algų kėlimas. Dabar bus kaip pasakoje: tam davė, tam davė, o tam nebeliko.
Turbūt nebeliks pensininkams, kurie Lietuvoje sudaro beveik trečdalį gyventojų. Pensija liks ta pati, o pensininkų išlaidos padidės, nes apyvartos kainos, taigi ir pirkėjų pensininkų išlaidos, didėja pirmiausia, o tik po to didėja kai kurių ir pajamos
Juozas Papartis
Vilnius
© 2007 XXI amžius
|