Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kalba
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Politika
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Ne juodbėriais išjoję į mūšį

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Šventinamas paminklas žuvusiems Šatrijos rinktinės partizanams ir ryšininkams

Kas panorės pavažinėti kalvotosios Žemaitijos vieškeliais, tepasuka Janapolės–Luokės (Telšių r.) žvyrkeliu. Įpusėjus šį dulkantį kelelį, tepažvelgia į kairę. Vienoje Skardamiškio vietoje, iškirtus krūmus, keturių ąžuolų pavėsyje, pastatytas paminklas žuvusiems Šatrijos rinktinės partizanams ir ryšininkams. Tai didžiulis akmuo, rastas miške, kadaise gynęs partizanus nuo stribų ir enkavėdistų kulkų, su viršuje įmontuotu kalto metalo kryžiumi. Granito lentoje iškaltos devynių žuvusių partizanų pavardės. Pirmasis rinktinės vadas Alfonsas Beniulis, Alfonsas Kondrotas, Alfonsas Mironas ir Domas Puplauskis žuvo 1947 m. gegužės 17 d. Smilgių kaime gyvenusio ūkininko Antano Najulio sodyboje.

Šventos duonelės kaina – aštuonios gyvybės...

Loreta EŽERSKYTĖ

Motina, rankose laikanti rugių pėdą, – viena pirmųjų Jono Žentelio skulptūrų

Prieš 90 metų, 1917-ųjų liepos 25 d., būrelis drąsių Ukmergės rajono Veprių valsčiaus ūkininkų pasipriešino Lietuvos okupantams vokiečiams, sumaniusiems iš lietuvių atimti duoną. Nelygioje kovoje gyvybę paaukojo aštuoni drąsuoliai. Šiuos įvykius primena kovotojams atminti pastatyti paminklai. Kapinaitėse, šalia Sližių koplytėlės, stovi kryžius, skverelyje priešais mokyklą iškilusi Jono Žentelio sukurta akmeninė skulptūra.

Gyvenimo akimirka, tapusi amžinybe

Mons. Antano Bitvinsko (1925 – 1948 – 2006) pirmosioms mirties metinėms

Mons. Antanas Bitvinskas

Akmuo atkakliai visiems kartoja žodžius, jame iškaltus: „a. a. monsinjoras kunigas Antanas Bitvinskas 1925.03.12 – 2006.08.04. Ilsėkis ramybėje“. Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresė rašė: „Kokia graži tavo dalia, kunige, nes pats Viešpats Dievas tau ją išrinko“. Gimęs Girkalnio parapijoje (Raseinių apskr.), Žemaitijos ūkininko šeimoje, dainininku, giesmininku, linksmuoliu, Dievo ir tėvų nuskirtu būti kunigėliu, išsiskyręs iš kitų vaikų pamaldumu ir meniška siela, 1945 metais baigė Raseinių gimnaziją, o 1949-aisiais – Kauno kunigų seminariją.

Sielų specialistas

Kun. Antano Aleksandravičiaus (1917–1943–1987)
20-osioms mirties metinėms

Kun. Antanas Aleksandravičius

Rugpjūčio 5 dieną sukaks 20 metų, kai Valkininkų ligoninėje po insulto mirė 21-erius metus Slavikų klebonu buvęs kun. Antanas Aleksandravičius. Jis buvo gimęs 1917 m. liepos 17 d. Ukrainoje, Taraščio mieste, o augo Lietuvoje, Simno parapijoje. Mokėsi Simno pradžios mokykloje ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Nuo mažens priklausė angelaičiams, ateitininkams. 1938 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, kurią baigęs 1943 m. birželio 6 d. gavo kunigo šventimus. Dirbo vikaru Rumbonyse, Miroslave, Marijampolėje. 1949–1956 metais sovietų valdžios buvo įkalintas. Grįžęs vikaravo Miroslave, buvo klebonas Patilčiuose ir Sasnavoje. Ilgiausiai klebonavo Slavikuose, kartu aptarnavo ir Valakbūdžio parapiją.