Atnaujintas 2007 rugpjūčio 3 d.
Nr.59
(1556)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Ganytojo keliu

Vyskupas Antanas Vaičius
Ričardo Šaknio nuotrauka

Šiomis dienomis Telšiuose, visoje Telšių vyskupijoje tarp tikinčiųjų vyrauja pakilios nuotaikos – sukako 25-eri metai, kai Kauno Arkikatedroje Bazilikoje vyskupu buvo konsekruotas Antanas Vaičius. Kitaip nepasakysi – iškili asmenybė, uolus Kristaus vynuogyno darbininkas, Dievo meilės skleidėjas, nuoširdus tikinčiųjų ganytojas ir guodėjas. Būdamas ganytoju, vyskupas regi, jaučia žmonių nuotaikas, rūpesčius, nerimus, skausmus, ne vienam padėjo ir padeda nubraukti sielvarto ašarą, drauge pasidžiaugia, jei kam nors nutinka gera, džiaugsminga, pasiseka gyvenime. Tik, gaila, silpnėjanti sveikata jau daug ką stabdo ir neleidžia visavertiškai dalintis džiaugsmu. Bet vyskupystės 25-mečio jubiliejaus iškilmėse, įvyksiančiose rugpjūčio 6-ąją 12 val. Telšių Katedroje, kartu su jį mylinčias žmonėmis mielai susitiks.

Sutapimas, o gal Aukščiausiojo nuoroda vyskupas Antanas į šią žemę Telšių vyskupijos Šačių parapijos Geidučių kaime atėjo kone tą pačią dieną, kai buvo įkurta Telšių vyskupija – 1926 m. balandžio 5-ąją. Tad pernai Telšių vyskupijai ir jos amžininkui vyskupui A.Vaičiui sukako 80 metų. Ta proga Telšių Katedroje įvykusiose iškilmėse Vatikano apaštališkasis nuncijus arkivyskupas P.S.Zurbrigenas pagarsino popiežiaus Benedikto XVI sveikinimo telegramą garbiajam Bažnyčios tarnui. Joje, be kita ko, rašoma: „...Vienijuosi su juo padėkos maldoje Dievui už patirtas malones ir siunčiu nuoširdų sveikinimą, linkėdamas jam Švč. M.Marijos užtarimo bei nuolatinės Dangaus palaimos, suteikdamas apaštališkąjį palaiminimą jam ir visiems jam brangiems žmonėms“. Išties vyskupui visi žmonės yra brangūs, artimi, nes yra siųsti Aukščiausiojo, eina Jo skirtu ir savo pasirinktu keliu. A.Vaičiaus, kunigo, gyvenimo kelio pradžia – 1950-ųjų rugsėjo 24 d., kai buvo įšventintas kunigu. Tie ir vėlesni metai buvo aršaus ateizmo laikotarpis. Mokyklose, įvairiose organizacijose vyravo nepasitikėjimo vieni kitais, skundimo nuotaikos. Drąsesnieji lankė bažnyčią, kiti meldėsi namuose. Nors buvo ir kitokių, uoliai tarnavusių sovietinei sistemai. Visa tai teko iškęsti, turint vilties, kad ši sistema – neamžina, kad Aukščiausiasis išklausys jo ir kitų Lietuvos patriotų, tikinčiųjų maldų, ir į gimtąją šalį ateis išsvajotoji laisvė. Tam panaudojo visas ir savo, kaip vyskupo, galias, kai 1982 m. liepos 25 d. popiežiaus Jono Pauliaus II buvo nominuotas vyskupu. Didžiulėmis pastangomis vysk. A.Vaičius 1989 metais atkūrė Telšių kunigų seminariją, kurią anksčiau jau buvo baigę daugiau nei šimtas kunigų. Vyskupas savo pastangomis nesididžiavo ir dabar vien su dėkingumu mintis kreipia į Viešpaties jam ir jo aplinkai suteiktas dvasines jėgas, organizacines galias. Dabar Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje studijuoja būrys dvasingų, pasiryžusių eiti pašaukimo keliu jaunuolių.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, vysk. A.Vaičius su entuziazmu pasinėrė į šalies gyvenimą, tautos atgimimo sūkurį. Drauge jam iš pat pradžių ėmė kelti rūpestį ir nerimą tuometinės SSRS ekonominė blokada. Ganytojas buvo įsitikinęs, kad jokios blokados, kitos prievartos priemonės Lietuvos laisvės neužgniauš ir visu balsu kalbėjo apie didžiosios kaimynės organizuotus išpuolius. Nepritardamas kai kuriems JAV administracijos veiksmams, nepadedantiems Lietuvai stiprinti atkurtą nepriklausomybę, 1990 metų balandžio pabaigoje viešėdamas JAV, jis kreipėsi į tos šalies prezidentą Džordžą Bušą. Lietuvos Bažnyčios hierarchas drąsiai rašė didžiosios šalies vadovui: „Kadangi Lietuvos žmonės buvo stiprinami Jūsų žodinio užtikrinimo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau laikysis 50 metų trunkančios nepripažinimo politikos, jie buvo didžiai nustebinti dėl Jūsų nenoro moraliai ir politiškai paremti nepriklausomą Lietuvos Respubliką tą valandą, kai tai ypač buvo reikalinga. Mes esame ypač sunerimę dėl sprendimo, kurį Jūs padarėte vakar, sustabdyti ekonominių suvaržymų prieš TSRS galiojimą, nes ji ir toliau naudoja prievartą prieš taikingą, demokratiškai išrinktą Lietuvos vyriausybę, kuri atstovauja savo tautai“. Vyskupas priminė, kad ekonominė blokada, kuri buvo pradėta TSRS prieš Lietuvą, jau atnešė rimtų nuostolių Lietuvos ekonomikai. Energijos ir degalų embargas reiškia gamyklų uždarymą ir nedarbą tūkstančiams Lietuvos žmonių. Vysk. A.Vaičius atkreipė JAV prezidento dėmesį, kad jei Maskva ir toliau tęs blokadą, Lietuvai ims grėsti maisto trūkumas, net badas. Tiesa, Lietuva pati pajėgi pasigaminti tiek maisto, kad išmaitintų savo žmones, tačiau tam reikia gausiai naudoti mechanizmus, kurie priklauso nuo kuro gausos. „Mes primygtinai prašome Jus drąsiai ir vaisingai kalbėti apie sovietų agresiją prieš Lietuvą ir aiškinti, kad TSRS nebus iš esmės priimta į civilizuotų tautų bendriją, kol naudos jėgą, kad nuverstų demokratiškai išrinktas vyriausybes savo kaimyninėse valstybėse“.

Vysk. A.Vaičiaus viešnagės JAV proga tos šalies Katalikų naujienų tarnybos apžvalgininkas Tracy Early atkreipė dėmesį, jog „vyskupas Antanas Vaičius iš Lietuvos, Telšių, sakęs, kad Lietuva gali iškęsti sovietų naftos tiekimo nutraukimą, patirti bet kokias kitas aukas, kad išlaikytų nepriklausomybę“. Paveiktas vysk. A.Vaičiaus ryžto ginant Lietuvos nepriklausomybę, vyskupas V.Tomas per šv. Mišias Brukline kalbėjo: „Nors Lietuva yra maža, tačiau drąsi tauta, kuri patraukė viso pasaulio dėmesį savo stipriu laisvės paliudijimu“.

Galima teigti, kad drąsus vysk.A.Vaičiaus kreipimasis į JAV prezidentą Dž.Bušą turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybės tolesniam įtvirtinimui.

Minint vysk. A.Vaičiaus vyskupystės 25-erių metų sukaktį, dera nors trumpai priminti jo nueitą gyvenimo kelią. Įšventintas kunigu A.Vaičius dirbo vikaru Plungėje, Klaipėdoje, kur laikinai ėjo klebono pareigas. Vėliau klebonavo Žygaičiuose, Salantuose, Lauko Sodoje. Po to ėjo Akmenės klebono ir Viekšnių dekanato vicedekano pareigas. Vėliau – Telšių Katedros klebonas ir Telšių vyskupijos kurijos kancleris. 1975 m. spalio 3 d. išrinktas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kapituliniu vikaru. 1982 m. liepos 5 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštališkuoju administratoriumi, liepos 25 dieną konsekruotas vyskupu. 1986 – 1999 metais vysk. A.Vaičius – Vatikano dvasininkų kongregacijos narys, 1988 – 1993 metais – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko pavaduotojas, 1989 – 2001-aisiais – Telšių vyskupijos ordinaras. 2001 metais vysk. A.Vaičius, sulaukęs 75 metų, pagal kanonų teisės nuostatus įteikė Popiežiui atsistatydinimo raštą. Popiežius Jonas Paulius II 2001 m. gegužės 13 d. jo atsistatydinimą priėmė ir paskyrė vysk. A.Vaičių Telšių vyskupijos apaštaliniu administratoriumi.

2002 m. sausio 5 d. popiežius Jonas Paulius II atleido vysk. A.Vaičių iš Telšių vyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigų.

Vyskupas A.Vaičius ir toliau su meile Dievui ir žmonėms eina ganytojo keliu.

Parengė Benjaminas ŽULYS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija