Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Mirė buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto

Ambasadorius Kazys Lozoraitis

Pirmadienį Italijoje mirė pirmasis Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino, ilgametis Italijos lietuvių bendruomenės bei jos valdybos narys 78 metų Kazys Lozoraitis. Jis rugsėjį bus palaidotas Lietuvoje.

K.Lozoraitį įveikė vėžys. Kad jį užklupo ši sunki liga, paaiškėjo tik prieš keletą savaičių. Pastaruoju metu K.Lo-zoraičio būklė buvo sunki, jis gulėjo ligoninėje. K.Lozoraitis buvo pašarvotas Romos Santa Maria dei Monti parapijos bažnyčioje prie namų, kur gyveno. Šioje bažnyčioje ketvirtadienį vyko laidotuvių ceremonija, o perlaidojimo ceremonija Lietuvoje planuojama rugsėjį.

Lietuvos diplomatijos veteranas ir mūsų šalies patriotas nepailstamai kovojo už mūsų šalies nepriklausomybės pripažinimą.

K.Lozoraitis gimė 1929 metų liepos 23 dieną Berlyne, diplomato Stasio Lozoraičio (1989-1983) ir žymios visuomenės veikėjos bei pedagogės Vincentos Lozoraitienės (1896-1987) šeimoje. Jo tėvas tuo metu dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Vokietijoje. Su šeima grįžo į Lietuvą 1933 metais, tačiau po kelerių metų vėl teko vykti į užsienį – šįkart į Romą ir visam gyvenimui. Tėvas 1939 metų birželį buvo paskirtas Lietuvos atstovu Italijos Karalystėje. Lozoraičių šeimą Romoje užklupo 1940 metų vasarą Lietuvą ištikusi nelaimė – užgrobus Lietuvos atstovybės pastatą, teko persikelti į atstovybę prie Šventojo Sosto.. Ambasada Kaziui nuo vaikystės buvo namai. Užaugęs dviejų diplomatų – tėvo ir ministro Stasio Girdvainio – artumoje, ir K.Lozoraitis savaime susiformavo kaip Lietuvos diplomatas.

Baigęs Romos vokiečių gimnaziją, K.Lozoraitis studijavo žurnalistiką. Daugelis jo asmeniškai nepažinojusių gerai įsidėmėjo K.Lozoraičio balsą – 1958-1972 metais K.Lozoraitis dirbo Italijos radijo, o nuo 1972-ųjų – Vatikano radijo lietuviškų laidų redakcijoje.

Nuo 1960 metų K.Lozoraitis buvo asmeninis Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje vadovo sekretorius. 1985-1992 metais – Lietuvos atstovybės prie Šv. Sosto kanceliarijos vadovas, nuo 1980-ųjų – Lietuvių bendruomenės Italijoje vicepirmininkas.

1992 m. gegužės 6 d. K.Lozoraitis buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi prie Šventojo Sosto. Po dviejų mėnesių, 1992 m. liepos 11 d. priimdamas ambasadoriaus K.Lozoraičio skiriamuosius raštus, popiežius Jonas Paulius II jam sakė: „Jūsų Ekscelencijos šiandienis atvykimas į Romos Vyskupo būstą yra kur kas daugiau negu vien skiriamųjų raštų įteikimo ceremonija; šio susitikimo Apaštalų Sostas ir Lietuva laukė ir tikėjosi ilgus metus. (...) Aš, kaip ir Jūs, norėčiau pabrėžti, kad dabar mes ne užmezgame naujus Apaštalų Sosto ir Lietuvos santykius, bet grąžiname jiems visą spindesį, po šio ilgo pusamžio, kurio būvyje Apaštališkieji Rūmai visą laiką buvo atviri Lietuvos Pasiuntinybei, ištikimai atstovavusiais Romoje išmėginimus patiriančiai jūsų tautai“. Ta pačia proga popiežius Jonas Paulius II ambasadoriui K.Lozoraičiui taip pat pranešė, kad mielai priima Lietuvos vyskupų ir vyriausybės kvietimą aplankyti Lietuvą ir kad atvyks 1993 metų rugsėjo mėnesį.

1994 m. sausio 5 d. K.Lozoraitis paskirtas ambasadoriumi prie Maltos ordino. Šias pareigas jis ėjo iki 2004 m. lapkričio 15 d. Net ir būdamas pensijoje K.Lozoraitis iki paskutinės gyvenimo akimirkos išliko Lietuvos diplomatinės tarnybos narys – nuo 2004 metų iki pat mirties dirbo Lietuvos ambasados Romoje neatlyginamu konsultantu. Pasitraukęs iš tarnybos ambasadoje, K.Lozoraitis atsidėjo kitam didžiuliam darbui – tėvo ir brolio archyvų ir bibliotekos tvarkymui. Visai neseniai kelios dešimtys tūkstančių Lozoraičių bibliotekos knygų iškeliavo į Lietuvą. K.Lozoraitis dažnai užsimindavo taip pat apie ketinimą rašyti atsiminimus.

Vilniuje dalyvavęs šiemetinėje Mindaugo vainikavimo metinių šventėje, netrukus parvykęs į Romą, sunegalavo.

Ambasadorius yra apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. K.Lozoraitis yra Silvestro ordino kavalierius.

Jo brolis Stasys Lozoraitis buvo pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos ambasadorius JAV, vėliau – mūsų šalies atstovas Italijoje, kandidatas į Lietuvos prezidentus.

Rugpjūčio 16-ąją, ketvirtadienį, ambasadoriaus K.Lozoraičio laidotuvių dieną, 9 val. Vilniaus Arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje kardinolas Audrys Juozas Bačkis aukojo šv. Mišias už velionį. Užjausdamas artimuosius ir apgailėdamas šią didžiulę lietuvių katalikų bendruomenės netektį, arkivyskupas kvietė visus, pažinojusius Ambasadorių, bendrai maldai.

Mirus ilgamečiam Lietuvos Respublikos įgaliotajam ambasadoriui prie Šventojo Sosto Kaziui Lozoraičiui lietuvių tauta, Lietuvos diplomatija neteko labai sąžiningos ir tėvynei atsidavusios asmenybės. Žinojome, kad Jis visada gins Lietuvos valstybės interesus, visada bus nuoseklus, o tuo pačiu metu prityręs ir atsargus diplomatas, paprastai ir mandagiai, bet tvirtai nenusileidžiantis, kur reikia ginti Lietuvos reikalus. Jis buvo vienas tų ištikimos dvasios žmonių, ant kurių laikosi pasaulis.

Nuoširdžią užuojautą dėl ambasadoriaus Kazio Lozoraičio mirties reiškiame Velionio šeimai – žmonai ir dukrai, Italijos bei Pasaulio lietuvių bendruomenėms, kurių aktyvus narys Jis buvo.

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis

Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius

© 2007 „XXI amžius“