|
Žolinės
atlaidai Pivašiūnuose
Kęstutis Kasparas
|
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
smilko maldininkus Pivašiūnuose.
Kairėje vyskupas Juozapas Matulaitis
|
Alytaus rajone esantys Pivašiūnai, jau iš seno
garsūs Žolinės atlaidais, visada sutraukia daug tikinčiųjų. Bažnyčioje
esantis Dievo Motinos Marijos paveikslas nuo seno garsėja savo stebuklinga
galia. Tai liudija senieji votai (dovanos), pakabinti prie paveikslo
atsidėkojant už čia patirtas malones.
1988 m. rugpjūčio 14 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius
paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanota karūna
ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo tada kiekvieno mėnesio
15 dieną maldininkai iš įvairių Lietuvos vietovių susirenka pagerbti
Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją, Nuliūdusiųjų Paguodą, ir paprašyti
jos dangiškos globos bei užtarimo.
|
|
Vyskupai
šventė savo tarnysčių sukaktis
|
Telšių vyskupai Jonas Boruta,
SJ, ir Antanas Vaičius šventė
savo 25-ąsias tarnystės
Viešpaties vynuogyne metines
|
Rugpjūčio 6 dieną Telšių Katedroje du Telšių vyskupai
Antanas Vaičius ir Jonas Boruta, SJ, šventė padėkos Eucharistinę
auką šv. Mišias, minėdami 25-ąsias savo tarnystės Viešpaties vynuogyne
metines: pirmasis vyskupystės, o antrasis kunigystės. Tą dieną
Katedra buvo sausakimša tikinčiųjų, nes pasveikinti garbiųjų ganytojų
čia atvyko daugybė žmonių ne tik iš Telšių vyskupijos. Iškilmingas
padėkos šv. Mišias koncelebravo apaštalinis nuncijus arkivyskupas
dr. P.S.Zurbriggenas, Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius, SJ, Vilkaviškio
ir Panevėžio vyskupai emeritai J.Preikšas bei J.Žemaitis, MIC, sukaktuvininkas
Telšių vyskupas emeritas A.Vaičius, didelis būrys prelatų, monsinjorų,
kanauninkų, kunigų ne tik iš Telšių vyskupijos, o koncelebracijai
vadovavo Telšių vyskupas ordinaras J.Boruta, SJ. Šv. Mišių metu
giedojo Klaipėdos Švč. M.Marijos Taikos Karalienės didysis Sumos
choras, vadovaujamas prof. Purlio.
|
|
Lietumi
įsiliejusi Kryžių kalno atlaidų malonė
Inesė RATNIKAITĖ
|
Jaunieji maldininkai iš Vadaktų
|
Atlaidai į juose dalyvaujančio žmogaus širdį įlieja
visą jausmų gamą: gailestį, atsiprašymą, pasiryžimą, susikaupimą,
maldą, apmąstymą, džiaugsmą vėl susitaikius su savimi, Dievu, žmonėmis,
vėl pajutus laisvinančią ir atperkančią malonę. Visa tai būdinga
ir Kryžių kalno atlaidams, kur susirenka maži ir vyresni, kareiviai
ir civiliai, pašvęstojo gyvenimo nariai ir pasauliečiai. Šiais metais
į Kryžių kalno atlaidus keliavo dvi piligrimų grupės.
|
|
Gyvojo
rožinio kalbėtojų piligrimystė
Kun. Justas JASĖNAS,
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto
Mato parapijos vikaras
|
Su galinga rožinio malda
Guronyse, kard. V.Sladkevičiaus
tėviškėje, Rožinio slėpinių parke
|
Birželio pradžioje per 500 Panevėžio vyskupijos
Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugijos narių, vadovaujamų
šio straipsnio autoriaus ir panevėžietės Nijolės Gylienės, dalyvavo
piligriminėje kelionėje į Kaišiadorių vyskupiją. Piligriminė kelionė
buvo skirta kardinolo Vincento Sladkevičiaus, MIC, (1920-2000) atminimui,
pažinčiai su jo darbais bei dvasingumu. Sulaukta ir rožinio maldos
mylėtojų iš Varėnos. Susitikimo metu ne vien melstasi, bet išgyventa
bendrystė, drauge dalytasi suvežtinėmis vaišėmis, susipažinta su
Kaišiadorių apylinkėmis, istorija, kultūra, dvasiniu paveldu. Maldininkus
nuoširdžiai lydėjo, su jais bičiuliavosi Kaišiadorių vyskupijos
ganytojas Juozapas Matulaitis.
|
|
Padėkos
ir vilties eisena į Šiluvą
Antanas RAČAS
Rugpjūčio paskutinį sekmadienį kviečiami žmonės
dalyvauti eisenoje iš Tytuvėnų arba nuo Raseinių pusės, iš Dubysos
slėnio, į Šiluvą. Gera proga Laisvės dienos išvakarėse susirinkti,
pamąstyti, kokioje situacijoje atsidūrusi mūsų tėvynė, kartu prašyti
Dievo Motinos pagalbos mūsų kraštui.
O pagalba tikrai reikalinga. Daugybė Lietuvos
žmonių prarado vertybinius orientyrus. Televizijos kanalai dažnai
propaguoja elegantiškų turtuolių gyvenimą, smurtą, nepaisymą moralinių
normų. Turto, valdžios ir malonumų siekimas tampa geidžiamiausiais
dalykais. Alkoholizmo narkomanijos ir kitų blogybių plitimas gramzdina
Lietuvą į bedugnę.
|
|
Parapijos
ir miestelio šventė
Pranciškus ŽUKAUSKAS
|
Sutvirtinimo sakramentą teikia
prel. Juozas Šiurys (antras
iš dešinės). Šalia jo
kun. Pranas Bartasūnas
|
Vaiskus ir saulėtas išaušo liepos 22-osios, sekmadienio,
rytas Laukuvos padangėje. Tą sekmadienį Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo
bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės pagerbimas. Tai
sutapo su Laukuvos miestelio, kurio, kaip ir Laukuvos dvaro, vardas
jau minimas XVI amžiuje, gimtadieniu. Rūpestingo kunigo administratoriaus
Prano Bartasūno ir jo pagalbininkų dėka Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo
bažnyčia buvo išdabinta žaliais vainikais ir gėlėmis. Miestelio
aikštė irgi buvo pasipuošusi, nes tą šventadienį Laukuva šventė
754-ąjį gimtadienį. Supratingi laukuviškiai, nuolat paraginami savo
parapijos kun. P.Bartasūno dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose, ir
šį kartą pirmiausia skubėjo ne po miestelį pasižvalgyti, o į bažnyčią
pagarbinti Viešpatį, o tą sekmadienį dar ir Švč. Mergelę Mariją
Škaplierinę.
|
|
O Marija
Pivašiūnų, Motina stebuklingoji...
(Iš giesmės Pivašiūnų Marijai)
Pirmadienis Širvintų dekanato diena
Į Pivašiūnų šventovę atvykę maldininkai pamato
rausvų rožių puokštes baltose vazose ir žaliomis girliandomis bei
šilko kaspinais padabintą centrinę navą visa tai liudija didelį
parapijiečių darbštumą ir ištikimą meilę Dievo Motinai Nuliūdusiųjų
Paguodai. Pirmadienis Širvintų dekanato diena, todėl, nuskambėjus
paskutiniesiems giesmės Pivašiūnų Marijai akordams, rytinių šv.
Mišių aukai koncelebruoti susirinko kunigai: Širvintų klebonas dekanas
Leonas Klimas kartu su vikaru Egidijumi Kazlausku, Gelvonų klebonas
Vilius Kiškis-Zajančkauskas, Kiauklių klebonas Povilas Stankevičius.
Pamokslą sakė Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos administratorius
Jonas Zubrus,
SJ.
|
|