Atnaujintas 2007 rugpjūčio 17 d.
Nr.61
(1558)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Kas kuria
homofobijos baubą?

Kas nulems mūsų
vaikų ateitį?

Ar sveika siela
abejingame kūne?

Paminėtos
kraupiosios Berlyno
sienos 46-osios
metinės

Nauja Estijos
puolimo banga

Neveiksnios
separatizmo bacilos

„O Marija
Pivašiūnų, Motina
stebuklingoji...“

Kardinolo Ž.Liustižė fenomenas

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Žanas Mari Liustižė

Pripažinimas ir nuopelnų vertinimas

Mirus žydiškos kilmės įspūdinga gyvenimo patirtimi išgarsėjusiam Paryžiaus arkivyskupui emeritui kardinolui Žanui Mari Liustižė (1926–2007), kuris rugpjūčio 10 dieną buvo palaidotas Prancūzijos sostinės Švč. Mergelės Marijos (Notre Dame) katedroje, savo gilias užuojautas paskelbė katalikų ir kitų krikščioniškų konfesijų dvasiniai vadovai, judėjų lyderiai. Ta proga plačius komentarus publikavo tarptautinė katalikiška, ekumeninė ir Izraelio žiniasklaida, aukštai įvertindama Katalikų Bažnyčios hierarcho pastoracinės ir tarpreliginio dialogo skatinimo veiklos įvairius aspektus.


Žolinės atlaidai Pivašiūnuose

Kęstutis Kasparas

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis
smilko maldininkus Pivašiūnuose.
Kairėje – vyskupas Juozapas Matulaitis

Alytaus rajone esantys Pivašiūnai, jau iš seno garsūs Žolinės atlaidais, visada sutraukia daug tikinčiųjų. Bažnyčioje esantis Dievo Motinos Marijos paveikslas nuo seno garsėja savo stebuklinga galia. Tai liudija senieji votai (dovanos), pakabinti prie paveikslo atsidėkojant už čia patirtas malones.

1988 m. rugpjūčio 14 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanota karūna ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo tada kiekvieno mėnesio 15 dieną maldininkai iš įvairių Lietuvos vietovių susirenka pagerbti Pivašiūnų Švč. Mergelę Mariją, Nuliūdusiųjų Paguodą, ir paprašyti jos dangiškos globos bei užtarimo.


Paminklas Popiežiui ir bažnyčia – parapijiečių aukomis

Bronius VERTELKA

Paminklas popiežiui Jonui Pauliui II

Kalveliai – beveik du tūkstančius žmonių turinti gyvenvietė prie pat Lietuvos sienos su Baltarusija. Iš Vilniaus iki jų – puikus asfaltuotas kelias. Šią vasarą ten buvo atidengtas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Kito tokio statinio Lietuvoje nėra. Lėšas paminklui kelis metus rinko vietos skautai. Aukojo visi parapijiečiai. Jiems skautai įteikdavo specialų atminimo raštą. Pats paminklas buvo nulietas Lenkijoje ir atvežtas į lenkų kultūros namus Vilniuje. Iš čia jis nukeliavo į Kalvelius ir ilgoką laiką, kol ruošė vietą, buvo laikomas Dievo Gailestingumo bažnyčioje. Šalia šventovės pastatytas paminklas sulaukė didelės pagarbos. Atvykusieji į Kalvelius čia uždega žvakes, meldžiasi, fotografuojasi, čia nevysta gėlės. Norinčių aplankyti paminklą netrūksta. Svečiai šneka rusų, lenkų, baltarusių, lietuvių kalbomis. Teko matyti, kaip moteris, su pirkiniais grįžtanti iš parduotuvės, stabtelėjo ties paminklu ir persižegnojo. Naktį jis yra apšviečiamas – tuo pasirūpino Kalvelių seniūnija.


Lietumi įsiliejusi Kryžių kalno atlaidų malonė

Inesė RATNIKAITĖ

Jaunieji maldininkai iš Vadaktų

Atlaidai į juose dalyvaujančio žmogaus širdį įlieja visą jausmų gamą: gailestį, atsiprašymą, pasiryžimą, susikaupimą, maldą, apmąstymą, džiaugsmą vėl susitaikius su savimi, Dievu, žmonėmis, vėl pajutus laisvinančią ir atperkančią malonę. Visa tai būdinga ir Kryžių kalno atlaidams, kur susirenka maži ir vyresni, kareiviai ir civiliai, pašvęstojo gyvenimo nariai ir pasauliečiai. Šiais metais į Kryžių kalno atlaidus keliavo dvi piligrimų grupės.


Vyskupai šventė savo tarnysčių sukaktis

Telšių vyskupai Jonas Boruta,
SJ, ir Antanas Vaičius šventė
savo 25-ąsias tarnystės
Viešpaties vynuogyne metines

Rugpjūčio 6 dieną Telšių Katedroje du Telšių vyskupai Antanas Vaičius ir Jonas Boruta, SJ, šventė padėkos Eucharistinę auką – šv. Mišias, minėdami 25-ąsias savo tarnystės Viešpaties vynuogyne metines: pirmasis – vyskupystės, o antrasis – kunigystės. Tą dieną Katedra buvo sausakimša tikinčiųjų, nes pasveikinti garbiųjų ganytojų čia atvyko daugybė žmonių ne tik iš Telšių vyskupijos. Iškilmingas padėkos šv. Mišias koncelebravo apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. P.S.Zurbriggenas, Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius, SJ, Vilkaviškio ir Panevėžio vyskupai emeritai J.Preikšas bei J.Žemaitis, MIC, sukaktuvininkas Telšių vyskupas emeritas A.Vaičius, didelis būrys prelatų, monsinjorų, kanauninkų, kunigų ne tik iš Telšių vyskupijos, o koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas ordinaras J.Boruta, SJ. Šv. Mišių metu giedojo Klaipėdos Švč. M.Marijos Taikos Karalienės didysis Sumos choras, vadovaujamas prof. Purlio.


Padėkos ir vilties eisena į Šiluvą

Antanas RAČAS

Rugpjūčio paskutinį sekmadienį kviečiami žmonės dalyvauti eisenoje iš Tytuvėnų arba nuo Raseinių pusės, iš Dubysos slėnio, į Šiluvą. Gera proga Laisvės dienos išvakarėse susirinkti, pamąstyti, kokioje situacijoje atsidūrusi mūsų tėvynė, kartu prašyti Dievo Motinos pagalbos mūsų kraštui.

O pagalba tikrai reikalinga. Daugybė Lietuvos žmonių prarado vertybinius orientyrus. Televizijos kanalai dažnai propaguoja elegantiškų turtuolių gyvenimą, smurtą, nepaisymą moralinių normų. Turto, valdžios ir malonumų siekimas tampa geidžiamiausiais dalykais. Alkoholizmo narkomanijos ir kitų blogybių plitimas gramzdina Lietuvą į bedugnę.


Gyvojo rožinio kalbėtojų piligrimystė

Kun. Justas JASĖNAS,

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto
Mato parapijos vikaras

Su galinga rožinio malda
Guronyse, kard. V.Sladkevičiaus
tėviškėje, Rožinio slėpinių parke

Birželio pradžioje per 500 Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugijos narių, vadovaujamų šio straipsnio autoriaus ir panevėžietės Nijolės Gylienės, dalyvavo piligriminėje kelionėje į Kaišiadorių vyskupiją. Piligriminė kelionė buvo skirta kardinolo Vincento Sladkevičiaus, MIC, (1920-2000) atminimui, pažinčiai su jo darbais bei dvasingumu. Sulaukta ir rožinio maldos mylėtojų iš Varėnos. Susitikimo metu ne vien melstasi, bet išgyventa bendrystė, drauge dalytasi suvežtinėmis vaišėmis, susipažinta su Kaišiadorių apylinkėmis, istorija, kultūra, dvasiniu paveldu. Maldininkus nuoširdžiai lydėjo, su jais bičiuliavosi Kaišiadorių vyskupijos ganytojas Juozapas Matulaitis.


Parapijos ir miestelio šventė

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Sutvirtinimo sakramentą teikia
prel. Juozas Šiurys (antras
iš dešinės). Šalia jo –
kun. Pranas Bartasūnas

Vaiskus ir saulėtas išaušo liepos 22-osios, sekmadienio, rytas Laukuvos padangėje. Tą sekmadienį Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės pagerbimas. Tai sutapo su Laukuvos miestelio, kurio, kaip ir Laukuvos dvaro, vardas jau minimas XVI amžiuje, gimtadieniu. Rūpestingo kunigo administratoriaus Prano Bartasūno ir jo pagalbininkų dėka Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia buvo išdabinta žaliais vainikais ir gėlėmis. Miestelio aikštė irgi buvo pasipuošusi, nes tą šventadienį Laukuva šventė 754-ąjį gimtadienį. Supratingi laukuviškiai, nuolat paraginami savo parapijos kun. P.Bartasūno dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose, ir šį kartą pirmiausia skubėjo ne po miestelį pasižvalgyti, o į bažnyčią – pagarbinti Viešpatį, o tą sekmadienį dar ir Švč. Mergelę Mariją Škaplierinę.


Prisijaukino Senamiesčio bažnyčia

Bronius VERTELKA

Panevėžio Šv. apaštalų Petro
ir Povilo bažnyčios vaikų
ir jaunimo choro vadovė
Liuda Vėžytė

Ji nemėgsta, kad apie ją rašytų. Ji – tai Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo, miestelėnų dažniau vadinamos Senamiesčio, bažnyčios vaikų ir jaunimo choro vadovė Liuda VĖŽYTĖ.

Vaikšto pėsčiomis, mina dviratį

Sutarėme susitikti prie Senamiesčio bažnyčios, prie Liudai mieliausios šventovės. Pasirodė ji taip nelauktai, tarsi kaip paukštukas būtų purptelėjęs nuo šakos. Liuda dažniausiai vaikšto pėsčiomis, tik retais atvejais, jeigu būtina skubėti, lipa autobusan. Patikima transporto priemone panevėžietė laiko dviratį. Kartą juo važiavo iš Vilniaus į Druskininkus bendraminčių kompanijoje. 130 kilometrų kelias neprailgo. Šiaip mindama dviratį aplanko savo pažįstamus, draugus, gimines. Dar nėra praradusi patogios dviratės transporto priemonės – jos nepalieka neprirakintos.


Didžiausias turtas – mylėti žmogų

Jonas PETRONIS

Smalvų kaimo gyventoja
Ona Balsienė – jau šimtametė

Tokia šventė atkeliauja į retai kieno namus. Šimtojo gimimo metų jubiliejus svarbus ne tik jubiliatui, jo giminei, artimiesiems, bet ir kaimynams, visai bendruomenei. Zarasų rajono Turmanto seniūnijos Smalvų kaimo gyventojai Onai Balsienei lemtis tokią šventę padovanojo. Jos gyvenimas jau ne dešimtimis metų, o šimtmečiu matuojamas.

Nugyventas gražus gyvenimas, jame daug gražių ir turiningų puslapių. Prieš šimtą metų Ona gimė Sauliakalnio kaime, netoli Smalvų. Šis kraštas jai mielas ir savas, ji džiaugiasi, kad iš jo likimas niekur nenubloškė. Kai ištekėjo, persikėlė irgi netoliese – į Biliūniškės kaimą. Melioracija iškėlė ir iš ten. Laimei, kad irgi netoli. Sūnus Antanas Smalvose prieš tris dešimtmečius pasistatė namą ir jau nuo tada ji čia glaudžiasi. Čia susirenka jos brangiausi žmonės – jauniausias sūnus Stasys, dukra Janina. Atvažiuoja keturios vaikaitės, du vaikaičiai. Prieš septynerius metus šeima dar padidėjo. Ona sulaukė ir pirmosios provaikaitės, o prieš porą mėnesių šimtametę prosenelę savo klyksmu pasveikino ir dar viena provaikaitė Elzė.


Padvariuose sklando meilės ir gerumo dvasia

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Padvarių kaimo bendruomenės
pirmininkė Genovaitė Rakauskienė
džiaugiasi atstatytu kryžiumi
Reginos Mackelienės nuotrauka

Pabaisko seniūnijoje esantis Padvarių kaimas iš pažiūros niekuo neišsiskiria iš kitų. Tačiau ten gyvenantys žmonės – kitokie. Juos visus vienija malda, daina, muzika, šokiai, meilė savo gimtinei, senų tradicijų puoselėjimas. Padvariečiai turi bendrą tikslą – išgražinti savo gimtą kampelį. Šiuos sumanymus įgyvendinti padeda ir buvę kraštiečiai, išsisklaidę po visą Lietuvą. Bendras, nuoširdus darbas davė puikių rezultatų.


Rusijos įtaka juntama ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės
valdybos pirmininkė Regina Narušienė
Vytauto Visocko nuotrauka

Praėjusią savaitę baigėsi keturias dienas Lietuvoje trukęs Pasaulio lietuvių bendruomenių valdybų pirmininkų susitikimas. Jame dalyvavo atstovai iš 36 kraštų – JAV, Kanados, Australijos, Vokietijos, Belgijos, Rusijos, Moldovos, Baltarusijos, Argentinos, Estijos... Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė „XXI amžiui“ davė išskirtinį interviu. Apie vidinius pavojus, kurie tyko Lietuvos, jai įstojus į NATO ir Europos Sąjungą, apie sudėtingus JAV ir Rusijos tarpusavio santykius, apie demokratijos privalumus, kuriais nepajėgiame, nemokame arba vis dar nenorime pasinaudoti, p. Regina Narušienė kalbėjo atvirai, nevengdama nurodyti nei girtinų, nei peiktinų aspektų. Su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos pirmininke Regina NARUŠIENE kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.


Kodėl atvažiavau į Dubysos slėnį

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Moderniški kryžiai padabino
sąskrydžio erdvę ir
priminė glaudų ryšį
su religiniu tikėjimu ir malda,
kurie lydi tremtinius gyvenime

Nepaisydami sinoptikų prognozių apie lietingą rugpjūčio 4-osios orą, šiais metais į Dubysos slėnį suplūdo nemažai žmonių. Kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį vykstantis politinių kalinių, tremtinių, laisvės kovotojų sąskrydis „Su Lietuva širdy“ neišsikvėpė. Pasibaigus šv. Mišių aukai, uždegus aukurą, pakilus Lietuvos Respublikos vėliavai, po tylos minutės, prisimenant į amžinybę iškeliavusius ešelonų brolius ir seseris, norėjosi pakalbinti žmones, susiskirsčiusius pagal atvykimo vietoves, tremties ir įkalinimo vietas. Kiekvienam užkalbintam žmogui pateikėme klausimą: kodėl atvažiavote į Dubysos slėnį? Pokalbis tiesioginiu atsakymu nesibaigdavo. Žmonių atmintyje tebegyvi lageriuose, tremtyje patirti išgyvenimai. Žmonės susirūpinę Lietuvos dabartimi ir ateitimi. Taigi pasiklausykime...


Mirė buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto

Ambasadorius
Kazys Lozoraitis

Pirmadienį Italijoje mirė pirmasis Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino, ilgametis Italijos lietuvių bendruomenės bei jos valdybos narys 78 metų Kazys Lozoraitis. Jis rugsėjį bus palaidotas Lietuvoje.

K.Lozoraitį įveikė vėžys. Kad jį užklupo ši sunki liga, paaiškėjo tik prieš keletą savaičių. Pastaruoju metu K.Lo-zoraičio būklė buvo sunki, jis gulėjo ligoninėje. K.Lozoraitis buvo pašarvotas Romos Santa Maria dei Monti parapijos bažnyčioje prie namų, kur gyveno. Šioje bažnyčioje ketvirtadienį vyko laidotuvių ceremonija, o perlaidojimo ceremonija Lietuvoje planuojama rugsėjį.


Liūdnos praeities virusai

Petras KATINAS

Sprendžiant iš Rusijos žiniasklaidos pranešimų ir ypač sovietinę imperiją šlovinančių politologų straipsnių, be prezidento V.Putino ir jo kagėbistinės aplinkos sukurtos nacionalistinės, tiksliau, nacistinės organizacijos „Naši“ („Mūsiškiai“), kuriama nauja organizacija „Vmeste“ („Kartu“). Tai turi būti ne vien jaunimo organizacija. Tos naujos organizacijos tikslas – „vienyti visas buvusias sovietines tautas, norinčias gyventi bendruose namuose“. Visiškai aišku, kas bus tų „bendrų namų“ šeimininkas. Be abejonės, šioje organizacijoje atsiras ir žmonių ne tik su rusiškomis, bet ir su lietuviškomis, latviškomis, estiškomis ar gruziniškomis pavardėmis.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija