Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Padvariuose sklando meilės ir gerumo dvasia

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Padvarių kaimo bendruomenės pirmininkė Genovaitė Rakauskienė džiaugiasi atstatytu kryžiumi Reginos Mackelienės nuotrauka

Motinos dienos proga į kaimą atvyko svečių

Muziejuje – senoviniai eksponatai

Pabaisko seniūnijoje esantis Padvarių kaimas iš pažiūros niekuo neišsiskiria iš kitų. Tačiau ten gyvenantys žmonės – kitokie. Juos visus vienija malda, daina, muzika, šokiai, meilė savo gimtinei, senų tradicijų puoselėjimas. Padvariečiai turi bendrą tikslą – išgražinti savo gimtą kampelį. Šiuos sumanymus įgyvendinti padeda ir buvę kraštiečiai, išsisklaidę po visą Lietuvą. Bendras, nuoširdus darbas davė puikių rezultatų.

Kaimo istorija

Manoma, kad Padvariuose gyventojai įsikūrė dar prieš istorinius Pabaisko įvykius. Aplink buvę raistai, žema vieta, pavasarį ištisai patvinstanti, tarsi byloja, kad pirmieji gyventojai buvo vargingi ir apsigyveno ten ne savo noru.

Po Pabaisko mūšio 1435 metais Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis mūšio vietoje pastatė bažnyčią pergalei atminti. Netoli Pabaisko įkūrė dvarą, kuris buvo jo nuosavybė. Vėliau dvarą perleido Vilniaus vyskupams, o nuo 1666 metų jį valdė Olševskiai ir kiti dvarininkai. Įsigalėjus valakų sistemai, prie dvaro susikūrė kaimai, žemė valstiečiams buvo išdalyta rėžiais, už dirbamą žemę valstiečiai privalėjo dvarininkams dirbti.

Šalia Pabaisko dvaro esančiame maro nuniokotame kaime buvo priverstinai apgyvendintas Mykolas Balandis su sūnumis iš Širvintų krašto. Dirbdami dvare bei savo gautoje žemėje jie prasigyveno, kaimas atgijo, jam suteiktas Padvarių pavadinimas. Iki šių dienų kaime išlikusi XVIII a. pabaigoje statyta sodyba su didžiuliu dviejų galų gyvenamuoju namu, šuliniu ir įspūdingu dviejų galų svirnu. Padvariuose yra ir dar keletas senovinių svirnų, apgriuvusių gyvenamųjų namų.

Įkūrė bendruomenę

Padvarių kaimo bendruomenė įsikūrė prieš ketverius metus. Į šią veiklą įsijungė ne tik vietiniai gyventojai, bet ir anksčiau čia gyvenę kraštiečiai. Bendruomenės pirmininkė Genovaitė Rakauskienė sako, kad jų gretose – 50 narių. Visi pasiryžę atgaivinti senovinį kaimą, restauruoti išlikusius pastatus, įkurti bendruomenės parką, savo stiliumi derantį prie bendro kaimo vaizdo, atlikti kitus numatytus darbus. Šio kaimo senoliai, išlaikę Padvarių kaimo papročius ir tradicijas, taip pat daug prisideda prie senojo kaimo atkūrimo.

G.Rakauskienė mena, jog bendruomenę kurti ryžosi devyni entuziastai. Pradžioje padvariškiai buvo išvykę į Balninkų bendruomenę, kur pasisėmę patirties, ėmė rašyti projektus. Pirmasis, anot pirmininkės, darbas, kurio jie ėmėsi – ąžuolinio kryžiaus pastatymas. „Kaime stovėjęs kryžius prie sovietų buvo nugriautas. Labai gražų kryžių turėjom, su mūkele. Nieko nepavyko išsaugoti. Mūsų kaime visi žmonės buvo labai religingi, per gegužines eidavo nuo kryžiaus prie kryžiaus, giedodavo. Mums kryžius – labai svarbus, nes kaime išlikęs religingumas. Mes tęsiame krikščioniškas tradicijas, todėl pirmiausia atstatėme kryžių, užpirkome šv. Mišias“, – prisipažįsta G.Rakauskienė. Bendruomenės nariai džiaugiasi naujai pastatytu kryžiumi, kurį padarė gretimo Slabados kaimo gyventojas Antanas Žulys, pašventino kun. Kazimieras Gražulis.

Nuveikti darbai

Kultūros ministerijoje laimėtas projektas padvariškiams suteikė galimybę įkurti muziejų. Jaukiame senoviniame svirne eksponuojamos kaimo gyventojų nuotraukos, istorinės knygos. Čia – kraičio skrynia, verpimo rateliai, linų apdirbimo reikmenys, staltiesės, arklių pakinktai, kiti daiktai. Kasdami žemę kaimo gyventojai rado pasagų, senovinių šovinių, kuriuos patalpino muziejuje. Kito projekto dėka Padvariuose buvo sutvarkytas parkas: apkuopti šiukšlynai, nušienauta žolė, pasodintos gėlės. Artimiausiu metu žadama padaryti aikštelę, iškasti tvenkinį, planuojama pastatyti pirtį. G.Rakauskienė pasakojo, jog vietiniai verslininkai padėjo jiems įgyvendinti gražų sumanymą, todėl Padvarių bei Mažeikiškių kaimo bendruomenės suorganizavo akciją „Sušildyk vienišą ir vargšą“. Jos metu buvo numegzta daug kojinių, kurios išdalytos vienišiems senukams ir daugiavaikėms šeimoms. Šiame kaime nuolat organizuojamos talkos. Pavasarį bendruomenės parke sodinami nauji medeliai, gėlės, genėjami seni medžiai. „Dažnai susiduriame su finansavimo problema. Ne visiems sumanytiems projektams yra skiriami pinigėliai. Mūsų kraštiečiai kaimo gerovei perveda du procentus gyventojų pajamų mokesčių. Tuos pinigėlius taupom ir panaudojam tinkamoms reikmėms“, – sako bendruomenės pirmininkė G.Rakauskienė.

Drauge – smagu

Gausus būrys padvariškių susirenka per Žolinę. Sugrįžę į tėvų žemę jie susėda jaukiai įrengtame garažėlyje, šoka, dainuoja. Iki paryčių netyla akordeono ir armonikos garsai. Tuomet visi aptaria nuveiktus darbus, planuoja, ką dar reikia padaryti. „Prisimename tuos, kurių netekome. Pakalbame apie savo gyvenimą, prabėgusias jaunystės dienas. Visi drauge einame į bažnyčią. Jaučiame, kad mūsų draugiškumo dvasia neišnykusi. Mūsų kraštiečiai nors jau nebegyvena kaime, bet jį labai vertina“, – sakė G.Rakauskienė. Mylimai gimtinei Vaitiekus Ručinskas sukūrė eilėraštį, kurį padvariškiai įrėmino. Gražios eilės taps himnu, joms pritaikyta muzika. Padvarių kaimo gyventojai tikina, jog šios eilės senąją kartą „griebia“ už širdies. Šiame kaime nuolat organizuojamos įvairios šventės: Motinos diena, jubiliejiniai metai, mažųjų susitikimai. Įspūdingai praėjo renginys „Su lietuviška daina į Europą“. Bendruomenės nariai dažnai vyksta į išvykas: aplankė Vilniaus nacionalinį muziejų, Gedimino pilį, Kernavę ir kitas vietas. G.Rakauskienė dalyvavo konferencijoje „Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“, kuri vyko Seime.

Ukmergės rajonas

© 2007 „XXI amžius“