| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Didžiausias turtas mylėti žmogų Jonas PETRONIS
Tokia šventė atkeliauja į retai kieno namus. Šimtojo gimimo metų jubiliejus svarbus ne tik jubiliatui, jo giminei, artimiesiems, bet ir kaimynams, visai bendruomenei. Zarasų rajono Turmanto seniūnijos Smalvų kaimo gyventojai Onai Balsienei lemtis tokią šventę padovanojo. Jos gyvenimas jau ne dešimtimis metų, o šimtmečiu matuojamas. Nugyventas gražus gyvenimas, jame daug gražių ir turiningų puslapių. Prieš šimtą metų Ona gimė Sauliakalnio kaime, netoli Smalvų. Šis kraštas jai mielas ir savas, ji džiaugiasi, kad iš jo likimas niekur nenubloškė. Kai ištekėjo, persikėlė irgi netoliese į Biliūniškės kaimą. Melioracija iškėlė ir iš ten. Laimei, kad irgi netoli. Sūnus Antanas Smalvose prieš tris dešimtmečius pasistatė namą ir jau nuo tada ji čia glaudžiasi. Čia susirenka jos brangiausi žmonės jauniausias sūnus Stasys, dukra Janina. Atvažiuoja keturios vaikaitės, du vaikaičiai. Prieš septynerius metus šeima dar padidėjo. Ona sulaukė ir pirmosios provaikaitės, o prieš porą mėnesių šimtametę prosenelę savo klyksmu pasveikino ir dar viena provaikaitė Elzė. Giliausiai į moters atmintį įsirėžė karo baisumai. Ką tik buvo gimęs pirmagimis Antanas. Karo bangos ritosi, palikdamos mirtį, ugnį, netektis. Tada tik malda gelbėjo moterį. Praėjo karo, pokario siaubas. Bet gyvenimas ir tada nelepino Onos. Anksti mirė vyras, liko su trimis vaikais. Ant našlės pečių gulė visa ūkio našta. Buvo sunku ir dirbti kolūkyje. Už sunkų laukininkės darbą mažai mokėjo. Ji augino, mokė vaikus. Jie augo darbštūs, geri, sąžiningi. Sodietę gelbėjo gera sveikata. Ir vėliau ji nesiskyrė su malda. Tad senolė įsitikinusi, kad gyvenime ją visada saugojo ir palaikė Dievas. Padėdavo Viešpats, kai sunki našta užguldavo moters širdį. Sveikatą saugojo gerumas. Senolės niekada negraužė pavydas, ji niekada nesidžiaugė kito nelaime. Tačiau ji niekada ir nebuvo abejinga svetimam skausmui, kito negandai. Dėl kiekvienos svetimos bėdos dažnai užmigti negalėdavo, tokia liko ir dabar, sulaukusi šimto metų. Negadino jai gyvenimo ir nuobodulys, pyktis. Jos nuomone, didžiausias žmogaus turtas mylėti žmogų. Pati senolė negali įminti savo ilgaamžiškumo mįslės. O.Balsienė juokavo, gal ją labai myli Dievulis ir niekam neleidžia skriausti. Nuo pat mažumės ji buvo religinga, gimė bažnyčios zakristijono šeimoje. Grūdino ją ir sunkus darbas. Marti Elvyra gražiai atsiliepia apie anytą. Senolė buvo rami, santūri, nekarštakošė. Gal dėl to ją ir ligos lenkė. Pripažįsta liaudies išmintį, kad visos ligos iš nervų. Šimtametė dėsto, kad anksčiau žmonės ramesni buvo, ne taip išgyveno. Jos nuomone, niekada nereikia nervintis: jeigu kas atsitiko, vadinasi, taip Dievui reikėjo, ir čia nieko nepakeisi. O dabar žmonių gyvenime vienas išgyvenimas kitą veja. Dingo elektra, sugedo vandentiekis, sustojo automobilis ir vis žmogus susirūpinęs. Anksčiau buvo ramiau. Užsidegei žibalinę, pasisėmei iš šulinio vandens, pasikinkei bėriuką ir važiuoji. Tokia O.Balsienės filosofija anksčiau žmonės gyveno ramiau, todėl ir buvo sveikesni. Dievas močiutei davė ne tik sveikatą, bet ir, sulaukus garbingo jubiliejaus, sveiką nuovoką, ji gerai prisimena prabėgusių dienų įspūdžius, žmones. Nors amžiaus metų našta ir slegia, bet ji kasdien išeina į kiemą, apžiūri daržus, pasidžiaugia sužaliavusia gamta ir skaisčia saule. Pasidžiaugia provaikaite Milda, kuri vasarą praleidžia kaime, neatsidžiaugia ir pačia jauniausia savo giminės atstove Elzyte. Sekmadienį visada išsiruošia į bažnyčią. Neeilinio jubiliejaus proga pasveikinti ir pagerbti senolės atvyko daug garbingų svečių. Juos ji pasitiko raukšlelių apsuptomis, bet dar gerumu, meile ir jaunyste spindinčiomis akimis. Garbioji Ona guvi, net negali patikėti, kad jos pečius jau slegia tokia metų našta. Atrodo, senatvė ją pamiršo. Seimo narys Manfredas Žymantas šimtametei linkėjo stiprios sveikatos ir kad gegutė iškukuotų dar daugiau metų. Sulaukus garbingo jubiliejaus nepavargti gyventi, jausti gyvenimo prasmę linkėjo ir kiti svečiai. Daug gražių žodžių pasakė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Zarasų skyriaus atstovė Stasė Juknevičienė, Socialinių paslaugų centro direktorė Valentina Paliūnienė, Savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Sekonas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Alina Sklinsmontienė, Turmanto seniūnas Stasys Stankevičius. Šimtametei įteikti sveikinimo raštai, dovanos, gėlės. Visi sugiedojo Ilgiausių metų. Močiutė džiaugėsi, kad jos tokio gražaus jubiliejaus nepamiršo tiek daug garbingų svečių. Daug gražių žodžių darbštumo, kantrumo, optimizmo niekada nestokojančiai Onai ištarė ir jos giminės. Smalvos, Zarasų rajonas Autoriaus nuotrauka
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |