Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Gyvojo rožinio kalbėtojų piligrimystė

Kun. Justas JASĖNAS,

Anykščių Šv. apaštalo evangelisto
Mato parapijos vikaras

Su galinga rožinio malda Guronyse, kard. V.Sladkevičiaus tėviškėje, Rožinio slėpinių parke

Panevėžio maldininkų procesija į Kaišiadorių Katedrą

Birželio pradžioje per 500 Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugijos narių, vadovaujamų šio straipsnio autoriaus ir panevėžietės Nijolės Gylienės, dalyvavo piligriminėje kelionėje į Kaišiadorių vyskupiją. Piligriminė kelionė buvo skirta kardinolo Vincento Sladkevičiaus, MIC, (1920-2000) atminimui, pažinčiai su jo darbais bei dvasingumu. Sulaukta ir rožinio maldos mylėtojų iš Varėnos. Susitikimo metu ne vien melstasi, bet išgyventa bendrystė, drauge dalytasi suvežtinėmis vaišėmis, susipažinta su Kaišiadorių apylinkėmis, istorija, kultūra, dvasiniu paveldu. Maldininkus nuoširdžiai lydėjo, su jais bičiuliavosi Kaišiadorių vyskupijos ganytojas Juozapas Matulaitis.

Maldos bendrystė

Turbūt būtų sunku pasakyti, kiek metų žmonės kalba rožinį. Rožinio malda labai mėgta, ją kalbėdavo drauge tėvai ir vaikai, po darbų susirinkę kaimynai. Rožinis plito ir prieškario nepriklausomybės metais. Kada įsikūrė oficiali Rožinio mylėtojų ir kalbėtojų draugija, sunku pasakyti. Bet draugija veikė ir sovietiniais metais, nors žmonės meldėsi slapta, bendrai susitikti buvo pavojinga. Dabar vienintelėje Lietuvos Panevėžio vyskupijoje veikia oficiali Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio draugija. Savaime aišku, rožinio maldos mylėtojų esama ir kitose vyskupijose, bet jose kol kas nėra veiklos įstatų, planingos veiklos, tikslų, žmonių suburtumo ir kt.

2009 metais panevėžiečiai rožinio kalbėtojai minės veiklos 30-metį (slapta Rožinio draugija atkurta 1979 metais), o visos vyskupijos Rožinio bendruomenė pasitiks 5-erių metų sukaktį. 2004 metais paminėtas Panevėžio miesto Rožinio draugijos veiklos 25-metis. Tuo pačiu metu įkurta ir visos vyskupijos Rožinio draugija. Žmonės noriai jungiasi į šią draugiją, nariai turi pažymėjimus.

Draugijos nariai jau yra rengę metinius susitikimus Utenoje ir Anykščiuose. Šiais metais šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės garbei skirtas susitikimas įvyks rugpjūčio 18 dieną Zarasuose (susitikimo organizavimu rūpinasi kun. Remigijus Kavaliauskas ir N.Gylienė). Taip pat leidžiamas laikraštėlis „Marija – Dievo laiškas“ (jau išleisti aštuoni numeriai). Renkamasi drauge švęsti Eucharistijos, susitinkama maldai būreliuose, išvykstama į rekolekcijas, rengiami dvasinio susikaupimo vakarai ar popietės prieš didžiąsias katalikiškas šventes, tarnaujama parapijose.

Rožinio draugijos nariai rūpinasi vienišais ir apleistais žmonėmis, lanko ligonius, drauge meldžiasi, švenčia šventes, prižiūri pakelėse ar sodybvietėse pastatytus kryžius. Taip pat šios bendruomenės nariai pasižymi dideliu noru keliauti. Tokiu būdu meldžiamasi, nariai išgyvena bendrystę, praturtėja naujomis žiniomis. Organizuojamos piligriminės kelionės į Šiluvą, Žemaičių Kalvariją, Kryžių kalną, Pivašiūnus ir kt. Jau organizuota ir maldinga kelionė į Lichenę (Lenkija), aplankyti dzūkai Zervynų kaime ir kt. Turima vilties, kad ateityje bus įkurta visos Lietuvos Rožinio draugija. Šiam tikslui įgyvendinti iš tiesų reikia labai nedaug – veiklių entuziastingų žmonių ir dvasininkų palaikymo bei dėmesio.

Pirmoji atminimo diena

„XXI amžiaus“ skaitytojams priminsime, kad kard. V.Sladkevičiaus atminimui pažinti maldininkai skyrė tris dienas. Pirmoji įvyko 2006 m. spalio 28 d. Kaune. Tąsyk piligrimai Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, ir Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko generalinis vikaras kun. dr. Robertas Pukenis.

Po to svečiai piligrimai iš Panevėžio vyskupijos adoravo Švč. Sakramentą, meldėsi prie kardinolo kapo Arkikatedros Bazilikos koplyčioje, apsilankė Kunigų seminarijoje, kur mokėsi, o vėliau ir dėstė kard. V.Sladkevičius. Apie seminariją, jos istoriją ir dabarties realijas papasakojo šios seminarijos auklėtiniai Gytis Stumbras ir Andrius Trakšelis. Tądien maldininkai apžiūrėjo Kauno arkivyskupijos muziejaus Bažnytinio meno skyriaus ekspoziciją. Svetingai piligrimus sutiko, kard. V.Sladkevičiaus biografiją nušvietė jo vardo memorialinio buto-muziejaus vedėja Irena Petraitienė.

Švęsti ir dalytis atsivežtomis gėrybėmis priėmė Šv. Vincento Pauliečio parapijoje įsikūrę Krokuvos provincijos Lietuvos kapucinų Švč. Mergelės Marijos Lurdo vienuoliai, susitikimu, gera nuotaika ir bendravimu rūpinosi šių vienuoliškų namų šeimininkas kun. Kazimieras Juozas Šumskis, OFM Cap. Po to lankytasi Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Nuo terasos pasigrožėta vakarėjančio, rudenėjančio Kauno panorama. Pačioje šventovėje piligrimai trumpai susitelkė maldai, apie bažnyčios turtingą, nors ir nelengvą istoriją papasakojo parapijos tarybos narys prof. Vytautas Nezgada, kuris ilgus metus rūpinosi Dievo namų atstatymo darbų organizavimu. Gausų būrį maldininkų pasveikino parapijos klebonas dek. Vytautas Grigaravičius.

Antroji atminimo diena

Antroji atminimo diena birželio pradžioje suorganizuota Kaišiadorių vyskupijoje. Šis kraštas yra ir kardinolo gimtinė, ir kunigavimo vietos, galiausiai čia jis atliko ir vyskupo tarnystę. Tad maldininkai, lankydamiesi Kaišiadorių apylinkėse, norėjo dar geriau susipažinti, suvokti šią dvasingumo, rimties, atidumo ir tikėjimo sklidiną asmenybę, iš jos mokytis, ugdyti save gyvenimo kelyje, įgauti jėgų kasdienybėje išgyventi tikėjimą, atsispirti liūdesiui, nuobodumui, problemoms.

Atvykę maldininkai tuojau rikiavosi į procesiją, o vėliau, nešini Gyvojo rožinio draugijos vėliava, lydima tautiniais drabužiais pasipuošusių moterų, su giesme patraukė Kristaus Atsimainymo Katedros link. Prie vyskupo tremtinio Teofiliaus Matulionio skulptūros svečius iš Panevėžio vyskupijos sutiko Kaišiadorių vyskupas J.Matulaitis. Jis pasidžiaugė maldininkų gausa, uolumu, karšta žmonių meile Mergelei Marijai ir svečius iškilmingai įvedė į Katedrą. Susitikimas pradėtas Eucharistijos šventimu. Šv. Mišias aukojo vysk. J.Matulaitis, liturgijoje dalyvavo diakonas Algirdas Akelaitis, jaunuoliai iš Kaišiadorių vyskupijos – klierikai Vytautas Kirka ir Laurynas Visockas, kurie mokosi Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

Ganytojas pamokslo metu priminė, kad Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijos turi nemažai sąsajų. Kaišiadorių vyskupas T.Matulionis yra kilęs iš Alantos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos, kuri priklauso Panevėžio vyskupijai. Kard. V.Sladkevičiui uždraudus eiti vyskupo pareigas, jis buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį, o vėliau perkeltas į Pabiržę (miestelis netoli Biržų) – atkampias Panevėžio vyskupijos parapijas. Ganytojas pamoksle linkėjo ir toliau šviesti malda ir pasiaukojimu, neužmiršti Dievo Motinos, kuri rūpinasi visais žmogaus reikalais. Juk jei mūsų darbus lydės malda, abipusis tarnavimas ir pagarba vienas kitam, ar ne daugiau tuomet aplinkui bus meilės, ar ne doresnis darysis kasdieninis žmonių gyvenimas, kalbėjo vysk. J.Matulaitis.

Po šv. Mišių maldininkai išvyko į Guronių kaimą – kardinolo Vincento tėviškę. Laukuose buvo suorganizuota agapė, žmonės dalijosi įvairiausiomis gėrybėmis, puotavo ir džiaugėsi. Smagu maldininkų būryje buvo matyti ir Kaišiadorių vyskupą J.Matulaitį, kuris drauge su šios kelionės organizatore N.Gyliene aplankė piligrimų būrelius iš įvairių Panevėžio vyskupijos vietovių. Pasišnekėta, pasidžiaugta, pasidalyta rūpesčiais. Žmones žavėjo toks nuoširdus vyskupo bendravimas, paprastumas ir dėmesingumas. Drauge su vyskupu piligrimų būryje sukosi Kaišiadorių vyskupijos generalinis vikaras teologijos mokslų daktaras kun. Algirdas Jurevičius ir Kaišiadorių kurijos kancleris bažnytinės teisės licenciatas kun. Antanas Gediminas Tamošiūnas.

Maldininkai apžiūrėjo baigiamus statyti ir šiuo metu įrengiamus du dvasinės kultūros centro pastatus. Viename jų ant sienos bus ir Švč. Mergelės Marijos freska. Taip pat padėjo gėlių prie akmens, žyminčio, kad Guronys – kard. V.Sladkevičiaus tėviškė (akmenyje iškaltas ir kardinolo bareljefas), ir prie akmens, kuriame įspaustas kardinolo herbas („Padaryk mane gerumo ženklu“). O ant akmens – Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Maldininkai žavėjosi dailininko prof. A.Kmieliausko ir architekto S.Petrausko sukurtu memorialu ir rožinio koplytėlėmis.

Šios koplytėlės unikalios tuo, kad viršutiniuose paveiksluose pavaizduoti Jėzaus išganingieji veiksmai, kurie jungiami su krikščionybės ir Bažnyčios Lietuvoje gyvenimo įvykiais. Rožinio malda praturtinama slėpinių apmąstymu, pasitelkiant dvasinį-teologinį tekstą ir pasinaudojant keliomis istorinėmis nuotrupomis, susijusiomis su bažnytiniu gyvenimu ir tikėjimo įvykiais Lietuvoje (kiekvienam slėpiniui pritaikyti vis kiti istoriniai ir dvasiniai tekstai, kurie ne tik sutelkia maldai, apmąstymui, bet ir padeda geriau suprasti koplytėlėse nupieštus paveikslus, padeda geriau suvokti mūsų šalies kelią į krikščionybę, išgyventus sunkumus, dabarties tikrovę).

Maldininkai galėjo įsigyti ir šiais metais išleistą knygelę „Švč. Mergelės Marijos Rožinio slėpinių kelias TĖVIŠKĖS ŠVIESA“ (leidinėlį sudarė Kaišiadorių vyskupijos kurija). Reikia priminti, kad Panevėžio vyskupijos Rožinio draugijos nariai Guronių memorialo rengimui ir puoselėjimui paaukojo per 23 000 litų. Po bendrų pietų vysk. J.Matulaitis drauge su generaliniu vikaru kun. A.Jurevičiumi vadovavo rožinio maldai, slėpinių apmąstymui.

Tądien apsilankyta ir Žaslių Šv. Jurgio bažnyčioje. Maldininkams ši vieta taip pat brangi, nes čia pakrikštytas V.Sladkevičius. Piligrimus sutiko šios parapijos klebonas teologijos licenciatas kun. Algis Ananis. Bažnyčioje Jėzaus Širdies litaniją drauge su maldininkais iš Panevėžio vyskupijos giedojo klierikas L.Visockas. Jis meldėsi ir Žaslių bažnyčios šventoriuje prie kunigų ir kard. V.Sladkevičiaus motinos bei sesers kapų. Gražiai sutvarkyta ir prižiūrėta, į dangų bokštus kelianti ir besistiebianti šventovė, šalia tyvuliuojantis nemažas ežeras ir miestelio ramybė tikrai sutelkė maldai, leido pasigrožėti kraštovaizdžiu, pasidžiaugti, pabendrauti su šalia sėdinčiu kaimynu.

Maldininkai sugrįžo prie kasdieninių darbų, bet tądien bendrai išgyventas ir švęstas tikėjimas, vysk. J.Matulaičio parodytas dėmesys ir šiluma uždegė kilniems tikslams – neužsidaryti kasdienių darbų rutinoje, bet stengtis gyventi džiaugsmu, būti vilties skelbėjais. Trečioji atminimo diena kitų metų vasarą piligrimus tikriausiai nuves į kard. V.Sladkevičiaus tremties vietas.

Nijolės GYLIENĖS nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“