|
Nauja Estijos puolimo banga
Dar net nepasibaigus grubiausio šmeižto ir grūmojimų kampanijai dėl Estijos išvaduotojo paminklo perkėlimo į karių kapines, prasidėjo dar aršesnis šios šalies puolimas. Šį kartą Kremlius paskelbė Estiją vienintele pasaulyje hitlerinį fašizmą šlovinančia valstybe. Maskvos įniršį sukėlė Ida Virumos apskrityje (netoli sienos su Rusija) įvykęs Išvaduotojų sąjungos veteranų, kovojusių su sovietine Raudonąja armija Antrojo pasaulinio karo metais, sąskrydis. 1944 metais dešimtys tūkstančių estų atsiliepė į Estijos ministro pirmininko Juri Uluotso raginimą stoti ginti Estijos valstybę nuo artėjančios naujos sovietinės okupacijos. Dabar, kaip skelbiama, iš tų dešimčių tūkstančių gyvų liko apie trys tūkstančiai veteranų. Rusijoje šie laisvės kovotojai vadinami esesininkais, nekaltų žmonių žudikais, banditais bei dar baisesniais vardais. Labiausiai Kremlių papiktino Estijos gynybos ministro Jaako Aavikso pasiųstas sveikinimas Išvaduotojų sąjungos sąskrydžio dalyviams, kuriame rašoma, kad šie metai Estijos valstybei yra ypatingi, nes, kaip ir 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje dienomis, estai pasirodė tikri savo šalies piliečiai, pasirengę visomis išgalėmis ginti savąją valstybę. Ministras pažymėjo, kad aiškiai iš svetur sukurstytos masinės rusų riaušės Taline dėl paminklo sovietų kariams perkėlimo parodė, kad Estijos žmonės garbingai atlaikė išbandymą ir pademonstravo ryžtą bei valią. Pavadindamas 1944 metų savanorius, stojusius į kovą su sovietiniais okupantais, patriotais, J.Aaviksas pabrėžė, kad tie savanoriai įkūnijo Estijos laisvę, tą vienintelę bendrą laisvę, kurios gurkšnį mažai estų tautai pavyko trumpam įkvėpti visa krūtine. Ministras taip pat sakė, jog estų tautos laimėjimai ir jos ateitis daugiausia priklauso nuo to, kaip tauta sugebės susitelkti ir veikti išvien ne tik pati, bet ir su savo sąjungininkais. Ministras aiškiai turėjo galvoje garsųjį mūšį su sovietų Raudonąja armija prie Simerėjos aukštumų 1944 m. liepos 29 d., kuriame kartu su estais dalyvavo savanoriai iš Olandijos, Belgijos, Danijos ir Norvegijos.
Rusijos dienraštis Izvestija, tapęs vienu iš pagrindinių Kremliaus propagandos ruporų, kaltindamas fašistinę Estiją vėl prisiminė tuos nelemtus sovietų išvaduotojus ir pateikė vienos iš jų, kažkokios Leninos Varšavskajos, istoriją, dėl kurios palaikų, iškastų Talino centre, dabar kaunasi Rusija ir Izraelyje gyvenantys tolimi tos Leninos giminaičiai. Mat ta Lenina pavadinta žydaitė buvo Lenkijos žydų komunistų dukra, o jos tėvai, atsikraustę į Maskvą, buvo komunistai dogmatikai. Dukrą pavadino Lenina, o jos brolį Kimu (tai yra komunistinio jaunimo internacionalo pirmosios raidės Komunističeskij internacional molodiožy). Todėl Izvestija daro išvadą, kokia didi patriotė buvo Lenina Varšavskaja ir jos brolis, nes vien tik vardai labai daug ką pasako.
Kremliaus dvaro liokajai, pasklidę po visą pasaulį ir šmeiždami Estiją bei skelbdami ją vienintele fašistine valstybe Europoje, nė žodeliu neužsimena, kad jeigu ir yra kur nors fašizmo apraiškų, tai jos yra Rusijoje. O prezidentas V.Putinas elgiasi labai panašiai kaip buvęs Vokietijos fiureris. Vien tai, kad sukurta atvirai nacistinė jaunimo organizacija Naši, pačioje Rusijoje vadinama putinjugendu, rodo, kokiu keliu einama. Neseniai apsilankęs našistų vasaros stovykloje, esančioje už 500 kilometrų nuo Maskvos, V.Putinas dalyvavo jų seminaruose ir pratybose, kuriuose buvo rengiamasi kovai su Rusijos priešais. Tiek užsienio, o ypač vidaus. Neatsitiktinai toje stovykloje iškabinti opozicijos veikėjų, buvusio pasaulio šachmatų čempiono G.Kasparovo, buvusio premjero M.Kasjanovo, Londone gyvenančio magnato B.Berezovskio portretai su šėtono ragais ir kitais panašiais atributais. Tarp tų portretų, į kuriuos našistai mėto peilius, yra ir Estijos politikų atvaizdai. Akivaizdu, kad, atėjus palankiam metui, būtent iš našistų bus suformuoti V.Putino asmeninės gvardijos smogiamieji būriai, savo uolumu ir žiaurumu prilygstantys praėjusio karo SMERŠo būriams.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|