Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Neveiksnios separatizmo bacilos

JAV Kalifornijos valstijos gubernatorius Arnoldas Švarcenegeris

JAV Kalifornijos valstijos gubernatoriui Arnoldui Švarcenegeriui, garsiajam filmo „Terminatorius“ herojui, Amerikoje vadinamam „geležiniu Arniu“, sukako 60 metų. Gimęs 1947 metais nedideliame Austrijos mieste Grace, Arnoldas nuo pat vaikystės daug sportavo, dalyvavo varžybose, o jo tėvas svajojo, kad sūnus taptų futbolininku. Bet sulaukęs 22-ejų A.Švarcenegeris patraukė į daugelio išsvajotą Holivudą ir laikui bėgant padarė stulbinančią karjerą, tapdamas daugelio žiūrovų labiausiai mėgstama kino žvaigžde. Bet negalima pamiršti, kad A.Švarcenegeris ne tik populiarus kino herojus, bet ir sėkmingas verslininkas bei politikas. Jis yra baigęs Viskonsino universitetą ir daugiausia dėmesio skyrė verslui ir ekonomikai. Neatsitiktinai 1990 metais prezidentas Džordžas Bušas vyresnysis paskyrė jį prezidentinės tarybos sporto ir sveikatos apsaugos klausimais vadovu, o Austrijos prezidentas kartą užsiminė, kad norėtų matyti A.Švarcenegerį savo įpėdiniu. Jo žmona – žinoma žurnalistė Marija Šrainer, kurią jis vedė 1986 metais, taip pat aktyviai dalyvauja politikoje. Be to, ji yra buvusio JAV prezidento Džono Kenedžio giminaitė. 2003 metais A.Švarcenegeris užtikrintai laimėjo Kalifornijos valstijos gubernatoriaus rinkimus. Ši valstija nepaprastai ekonomiškai stipri: Kalifornijos ekonominis potencialas (jeigu jį išskirti iš visos JAV) pagal Bendrąjį vidaus produktą užima septintą vietą pasaulyje.

Tačiau šį kartą ne apie tai. Mat pastaruoju metu JAV atsirado įvairiausių politinių grupuočių ir atskirų veikėjų, kurie ėmė skelbti separatizmo idėjas, tai yra propaguoti atskirų valstijų atsiskyrimą. Tokių reiškinių atsirado ir klestinčioje Kalifornijoje. Apskritai amerikiečių federalumo sistema pirmiausia garsėja plačiais įgaliojimais, kuriuos turi kiekviena iš 50 JAV valstijų bei atskiras Kolumbijos federalinis vienetas, o taip pat savivaldos principais besivadovaujantis Puerto Riko. Valstijų įstatymai labai skiriasi: skirtingos eismo taisyklės, kiekvienoje valstijoje skirtingi vairuotojų pažymėjimai, skirtingi vedybų įstatymai, kaip ir verslo, mokesčių, švietimo, socialinės apsaugos sferose ir t. t. Kiekviena valstija net turi savo ginkluotąsias pajėgas – nacionalinę gvardiją, kuri paklūsta valstijų gubernatorių įsakymams. Tačiau atsiradusiems separatizmo propaguotojams to, pasirodo, dar maža. Pagrindinis negausių, bet gana rėksmingų separatistų argumentas yra tas, kad JAV išaugo iš nepriklausomų valstybių koalicijos ir tai, kad nepriklausomybę iš Didžiosios Britanijos iškovojo 13 kolonijų, kurios vėliau susijungė į konfederaciją. Jie teigia, kad „federalai“, laikui bėgant, uzurpavo valdžią. Beje, ir Kalifornijos gubernatorius A.Švarcenegeris pasirašė keletą įstatymų ir kitų normatyvinių aktų, kurie labai skiriasi nuo federalinių. Aišku, ir Kalifornijos konstitucija draudžia valstijai išeiti iš federacijos. Taip pat galioja JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas, priimtas dar vos pasibaigus pilietiniam karui, kad valstijos neturi teisės išeiti iš JAV federacijos.

Šiuo atžvilgiu įdomi Teksaso separatizmo istorija. Ši teritorija pradžioje buvo prancūzų kolonizuota, vėliau atiteko ispanams, dar vėliau tapo nepriklausomybę gavusios Meksikos dalimi. Vėliau Teksasas atsiskyrė ir 1836–1845 metais buvo nepriklausoma valstybė. Vėliau JAV užėmė Teksasą ir net iki šiol atsiranda istorikų, ar vadinančių save tokiais, kurie skelbia, jog tai buvo valstijos okupacija. Netgi yra įkurtas judėjimas dėl Teksaso „valstybės“ atkūrimo. Tačiau jame – nedidelė saujelė politinių išsišokėlių, ir tas judėjimas nesulaukia jokios paramos tarp valstijos gyventojų. Na, o vienintelis buvusios Teksaso valstybės priminimas išliko tiktai kukli lentelė prie vieno namo Londone, kuri skelbia: „Čia buvo Teksaso Respublikos pasiuntinybė prie Jo karališkosios Didenybės rūmų“.

Na, o separatizmo lyderiu Jungtinėse Valstijose, kaip nebūtų keista, yra nedidelė Vermonto valstija, kuri laikoma Amerikos patriarchališkumo tvirtove. Pagal 2006 metų sociologinių apklausų duomenis, 8 proc. šios valstijos gyventojų pasisako už Vermonto valstijos nepriklausomybę. Tai pats didžiausias separatizmą palaikančiųjų rodiklis JAV.

Taigi kai kurių Rusijos ir Europos politologų ir architektų prognozės, kad JAV teritorijoje gali atsirasti kelios nepriklausomos valstybės, tėra tiktai fantastika. Kaip ir samprotavimai, kad Pilietinis karas vyko ne dėl vergų išlaisvinimo ir demokratijos, o dėl atskirų valstijų siekio atsiskirti. Todėl visiškai aišku, kad separatizmo idėjų skelbimas tėra tiktai politinių triukšmadarių ir marginalų, siekiančių bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį, išsidirbinėjimai.

Petras KATINAS

© 2007 „XXI amžius“