Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Parodos
Portretas
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Stačiatikiai ir katalikai Rusijos iššūkių akivaizdoje

Mindaugas BUIKA

Rusijos stačiatikių patriarchas Aleksijus II neseniai gavo popiežiaus Benedikto XVI asmeninį laišką ir dovaną

Aleksijus II pozityviai vertina Popiežiaus pastangas

Pastaruoju metu tiek Vatikane, tiek ir Maskvoje nemažai kalbama apie Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ekumeninių santykių vystymą, tačiau trokštamo istorinio popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Aleksijaus II susitikimo perspektyvos tebėra neaiškios. Rugpjūčio pabaigoje duotame interviu Italijos spaudai Maskvos patriarchas sveikino Šventojo Tėvo iniciatyvą skatinti tarpbažnytinį dialogą, bet sakė, jog, norint, kad įvyktų jo asmeninis susitikimas su Popiežiumi, reikia įvykdyti tam tikras sąlygas.

„Popiežius Benediktas XVI įvairiomis progomis yra sakęs, kad nori skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su Stačiatikių Bažnyčiomis, ir tai yra teigiamas dalykas“, – kalbėjo Aleksijus II pokalbyje, publikuotame laikraštyje „Il Giornale“, kartu pastebėdamas, jog jų tarpusavio susitikimui reikia gerai pasirengti. „Tai neturi būti proga tik padaryti bendras fotografijas ar kartu pasirodyti prieš televizijos kameras, bet realiai sustiprinti ryšius tarp mūsų Bažnyčių“.

Minėtame rugpjūčio 30 dienos interviu Maskvos patriarchas gražbyliaudamas sveikino neseniai paskelbtą Benedikto XVI dekretą, kuriuo suteikiama didesnė laisvė celebruoti Tridento lotyniškųjų šv. Mišių liturgiją. Popiežiaus motu proprio „Summorum Pontificum“, kuriuo be jokių apribojimų leidžiama naudoti iki II Vatikano Susirinkimo galiojusį Romos Mišiolą, yra „teigiamas faktas“, pripažino Aleksijus II. „Mes taip pat esame stipriai prisirišę prie savo tradicijos. Jeigu Rusijos Stačiatikių Bažnyčia nebūtų ištikima savo liturgijai, ji nebūtų atlaikiusi stalinistinių persekiojimų per praėjusio amžiaus 3-iąjį ir 4-ąjį dešimtmečius“, – sakė Maskvos patriarchas. Jis užsiminė, kad popiežiaus Benedikto XVI sprendimas dėl lotyniškosios liturgijos grąžinimo gali prisidėti prie artimesnių santykių su Stačiatikių Bažnyčiomis įtvirtinimo.

Kita vertus, naujausiame interviu Maskvos patriarchas vėl išsakė priekaištus dėl katalikų misijinės veiklos Rusijoje, kurią Stačiatikių Bažnyčia laiko savo kanonine teritorija. „Kai kurie katalikų vyskupai ir misionieriai į Rusiją žiūri kaip į misijinės veiklos teritoriją, – sakė jis. – Bet Rusija, šventoji Rusia, kuri šimtmečius buvo persmelkta Stačiatikių Bažnyčios tikėjimo ir globojama su Dievo palaiminimu, nėra vieta misijų veiklai“. Šiame pokalbyje patriarchas nevartojo sąvokos „prozelitizmas“, būdingos dabartinei Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovybei, kaltinančiai katalikus, neva bandančius persivilioti jos tikinčiuosius į katalikybę, dėl ko Vatikanas yra griežtai protestavęs ir kvietęs nurodyti nors vieną tokio išsigalvoto prozelitizmo faktą.

O dėl misijų veiklos, tai „misijų teritorija“ galima laikyti ne tik Rusiją, bet ir visą posovietinę, netgi pokomunistinę Rytų Europą, kurioje dėl buvusio valstybinio ateizmo krikščionybė yra gerokai susilpnėjusi. Štai rugpjūčio pradžioje „Interfaks“ žinių agentūros publikuotais sociolginių tyrimų duomenimis, 56 proc. Rusijos gyventojų save laiko stačiatikiais, trečdalis yra ateistai ir likusieji yra kitų tikybų išpažinėjai (143 mln. gyventojų turinčioje Rusijoje yra 0,5–1 mln. katalikų). Tačiau 59 proc. gyventojų iš viso nelanko bažnyčiose vykstančių pamaldų ir tik 2 proc. jose dalyvauja kiekvieną savaitę bei 4 proc. – bent kartą per mėnesį. Taigi tiek stačiatikių, tiek katalikų misionieriams Rusijoje yra ką veikti, ir čia reikalingas tik jų bendradarbiavimas dėl tikėjimo sugrąžinimo.

Kardinolas draugauja su Maskvos patriarchu

Rugpjūčio pirmoje pusėje Vatikane buvo pranešta, kad popiežius Benediktas XVI pasiuntė asmeninį laišką patriarchui Aleksijui II. Šį laišką ir dovaną – auksinę plunksną, su kuria Šventasis Tėvas yra pasirašęs keletą savo svarbių dokumentų, – patriarchui perdavė Maskvoje apsilankęs prancūzų kilmės Vatikano kardinolas Rožeras Ečegerajus. Šis jau 85 metus einantis Bažnyčios hierarchas, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas emeritas, Rusijos žiniasklaidoje pristatytas kaip Kardinolų kolegijos vicedekanas, dažnai vykdo ypatingo jautrumo reikalaujančias diplomatines užduotis. Po susitikimo su Maskvos patriarchu, kardinolas R.Ečegerajus interviu žiniasklaidai negailėjo patriarchui gražių žodžių, Aleksijų II apibūdindamas kaip „seną bičiulį“, kuris yra jam „labai artimas, kaip brolis“.

Kalbėdamas Rusijos žinių televizijos kanalo „Vesti – 24 TV“ laidoje ir Vatikano radijui kardinolas sakė, kad su patriarchu „ilgame draugiškame pokalbyje“ aptarė katalikų ir stačiatikių bendradarbiavimą, kuris yra „labai platus ir įvairiaformis“. Šis bendradarbiavimas, o ypač naujos iniciatyvos teikia didelių „vilčių dėl abipusių santykių ateities“. Tačiau dėl visus dominančio Popiežiaus ir Maskvos patriarcho susitikimo perspektyvos kardinolas R.Ečegerajus nieko konkretaus negalėjo pasakyti. „Vienas Dievas težino, kada jis įvyks“, – sakė kardinolas Rusijos televizijai, pažymėjęs, kad to susitikimo nori Benediktas XVI, jo taip pat troško ir Jonas Paulius II. Bet susitikimui reikia gerai pasirengti, tai ne „šou prieš televizijos kameras“, iš jo naudos turi turėti Rusijos ir viso pasaulio krikščionys.

Po susitikimo su Maskvos patriarchu, kardinolas R.Ečegerajus vyko į Novosibirską, kur atstovavo popiežiui Benediktui XVI vietinės katalikų Kristaus Atsimainymo katedros konsekravimo 10-ųjų metinių minėjime. Tai pirmoji nauja katalikų šventovė, pastatyta tolimajame Sibire, kuriame stalinizmo tremtį išgyveno dešimtys tūkstančių buvusios Sovietų Sąjungos krikščionių. Grįždamas iš Novosibirsko, kardinolas R.Ečegerajus vėl užsuko į Maskvą, kur rugpjūčio 15 dieną vietos katalikų Dievo Motinos katedroje vadovavo Žolinės šventės liturginėms apeigoms.

„Man labai malonu, kad galiu celebruoti šią šventę kartu su jumis, gyvąja Bažnyčia, kartu su vyskupais ir kunigais, kurie jums vadovauja“, – kalbėjo homilijoje kardinolas R.Ečegerajus Rusijos sostinės katalikams. Žymusis Šventojo Sosto diplomatas priminė, kad praėjusiais metais Švč. Mergelės Marijos Žengimą į dangų jis celebravo Libane, smurto ir kovų iškankintoje Artimųjų Rytų šalyje, kur jį Popiežius buvo pasiuntęs vadovauti pamaldoms už taiką. Taikos ten dar nėra ir reikia melsti Dievo Motiną, kad ji būtų greičiau priartinta.

Šv. Mišias kartu koncelebravęs Maskvos katalikų arkivyskupas T.Kondrusievičius dėkojo aukštajam Vatikano atstovui už sutikimą vadovauti Žolinės šventės pamaldoms Rusijos sostinės katedroje. Jis pažymėjo, kad kardinolo vizitas į Rusiją ir susitikimai su vietos katalikų dvasininkais bei tikinčiaisiais „yra labai svarbūs mūsų Bažnyčios konsolidacijai“ ir dalyvavimui visuomenės gyvenime, nuo kurio ji nėra atskirta. Arkivyskupas T.Kondrusievičius prašė kardinolą perduoti Popiežiui, kad Katalikų Bažnyčia Rusijoje „yra gyva“. Kartu tai buvo tarsi palinkėjimas, kad reikia rūpintis mažąja Rusijos katalikų bendruomene net ir sprendžiant didžiąsias ekumenines problemas.

Akademikai prieš „visuomenės klerikalizaciją“

Didelio Katalikų Bažnyčios solidarumo Maskvos patriarchas sulaukė vadinamajame skandale dėl neva „visuomenės klerikalizacijos“, kurį bandė sukelti grupė posovietinės mokslinės nomenklatūros atstovų kaltindami Stačiatikių Bažnyčią dėl jos stiprėjančio vaidmens valstybės gyvenime. Pretekstą šiam akademikų pareiškimui davė šių mokslo metų pradžioje Rusijos švietimo sistemoje įvedamas naujas dėstomasis dalykas „Stačiatikių kultūros pagrindai“, kuris kai kuriuose šalies regionuose yra privalomas visiems vidurinių mokyklų moksleiviams.

Vienas iš pagrindinių to pareiškimo autorių – dešimt akademikų minėtas savo mintis išdėstė atvirame laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui – 2003 metų Nobelio fizikos premijos laureatas profesorius Vitalijus Ginzburgas sakė, jog reikia aiškiai skirti religinį pasaulėvaizdį nuo mokslinio ir kad tik pastarasis nusipelno pagarbos. Duotame interviu „Laisvės“ radijui šis akademikas, kuris neslepia, jog yra ateistas, sakė, kad religinį pasaulėvaizdį prieš tūkstančius metų formavo gamtos dėsnių nežinojimas, todėl buvo kuriamos legendos apie viską valdantį Dievą. Jis priminė „mokslo įrodymus“, kad ne Dievas sukūrė žmogų, bet žmogus kilo iš beždžionių, ir būtent tai reikia aiškinti mokyklose. Akademikų pareiškime taip pat pabrėžiama, kad teologija – „religinių dogmų rinkinys“ – neturi būti pripažinta kaip mokslas; reiškiamas susirūpinimas dėl kunigų darbo kariuomenės kapelionais – protestuojama prieš tai, kad jie kviečiami pašventinti naujus pastatus, laivus ir pan.

Atsiliepdami į šį pareiškimą Rusijos žymūs teologai, visuomenės veikėjai, kultūros žmonės ateistus mokslininkus apkaltino primityviu teologijos pažinimu, tikrojo ryšio tarp Bažnyčios ir mokslo nesuvokimu bei noru sukurti ateistinį monopolį švietimo sistemoje. „Mes nieko negirdėjome apie mokslininkų kreipimąsi į prezidentą dėl nusikalstamumo išaugimo, narkomanijos ir pornografijos propagavimo. Dėl viso to jie tyli. Bet vos tik kunigas pasirodo mokykloje, keliamas triukšmas“, – teigiama vienoje publikuotoje nuomonėje. „Niekas, netgi turintys aukštą akademiko statusą (…) negali atimti mūsų, laisvų Rusijos piliečių, teisės pasirinkti savo ideologiją ir moralę ir auklėti savo vaikus tikėjimo dvasia, sutinkamai su šimtametėmis kultūros tradicijomis“, – rašoma kitame intelektualų grupės kreipimesi. Žymusis kino režisierius Karenas Šachnazarovas be užuolankų pareiškė, kad „Rusija yra stačiatikių šalis. Jeigu kam nors tai nepatinka, gali sau susirasti kitą šalį“.

Reaguodamas į šiuos karštus debatus Maskvos patriarchato užsienio santykių departamento vadovas metropolitas Kirilas sakė, kad norėtų ramesnio ir nepolitizuoto dialogo. Jis atmetė kaltinimus dėl visuomenės klerikalizacijos, pažymėdamas, kad Rusijoje dvasininkai neužima pasaulietinio valdymo postų. „Štai jeigu metropolitas būtų mokslo ministras ir akademikai turėtų pas jį ateiti nurodymų, tai jau būtų klerikalizmas“, – sakė metropolitas Kirilas. Jis taip pat pastebėjo, kad turbūt tokio dešimties mokslininkų laiško nebūtų pasirašęs akademikas Andrejus Sacharovas, nepasirašė jo ir Aleksandras Solženicynas, kurie protestavo prieš žmogaus teisių pažeidimus sovietmečiu. O laiško autoriai tuomet tylėjo, matyt, buvo patenkinti buvusia situacija. Baigdamas metropolitas Kirilas teigė, kad Bažnyčios jau negalima izoliuoti, ir ji, ieškodama interesų darnos visuomenėje, yra pasirengusi dialogui su visais žmonėmis, taip pat ir su akademikais.

Nuncijus remia Stačiatikių Bažnyčios poziciją

Paremdamas šias Maskvos patriarchato pozicijas Vatikano nuncijus Rusijoje arkivyskupas Antonijus Meninis sakė, jog nėra pagrindo kalbėti apie šalies politinio ir viešojo gyvenimo klerikalizaciją. „Rusijos Stačiatikių Bažnyčia, kaip ir kitos tikybos, atgauna savo vietą visuomenėje po represijų ir ateizmo dešimtmečių, kai milijonams žmonių buvo paneigta galimybė susipažinti su Evangelijos dvasinėmis versmėmis ir ja grindžiamomis moralinėmis vertybėmis“, – sakė arkivyskupas A.Meninis interviu, duotame žinių agentūrai „Iterfaks“. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad konstitucijoje skelbiamas Bažnyčios ir valstybės atskyrimas „neatmeta galimybės bendradarbiauti dėl moralinio, socialinio bei dvasinio šių dienų Rusijos augimo“. Šventojo Sosto su įvairių šalių vyriausybėmis pasirašytuose konkordatuose taip pat visada nurodoma apie Bažnyčios ir valstybės reikalų autonomiją, kartu pripažįstant bendradarbiavimo poreikį kiekvieno asmens ir visos tautos naudai.

Arkivyskupas A.Meninis priminė, kad dabartinis Italijos prezidentas, buvęs komunistas Džiordžias Napolitanas, „kuris kaip asmuo yra sekuliarių pažiūrų“, neseniai paragino atkurti Bažnyčios ir valstybės „realią vienybę, kad būtų įveikta Italiją ištikusi sunki socialinė ir moralinė krizė“. Svarbiausias uždavinys – perteikti jauniems žmonėms moralines ir etines vertybes, kad jie gerbtų savo tikėjimą ir kitas religijas bei būtų geri piliečiai, ir to neįmanoma pasiekti be glaudaus valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimo. Apaštališkasis nuncijus, pasiremdamas žymaus XIX amžiaus Italijos filosofo Benedeto Krocės pastabomis, sakė, jog Katalikų Bažnyčia Italijoje ilgus amžius skelbė dvasines vertybes, kurios išugdė tautos kultūrą ir meną. Tą patį galima pasakyti apie Stačiatikių Bažnyčios vaidmenį Rusijoje.

Dėl teologijos, kaip dėstomos specializacijos, universitetuose pripažinimo, ką siūlo Rusijos Stačiatikių Bažnyčia, tai arkivyskupas A.Meninis priminė Vokietijos pavyzdį, kur išlaikyta tradicija valstybiniuose universitetuose turėti teologijos fakultetus. To pagrindu turėtų būti atitinkamas susitarimas tarp valstybės ir Bažnyčios, kad būtų pripažinta bažnytinė kontrolė studijų programoms ir personalui. Tas pats pasakytina ir apie tikybos dėstymą vidurinėse mokyklose, kad būtų išvengta rizikos religijos mokytoju paskirti ateistą. Apaštališkasis nuncijus sakė, kad geriau, jei tikybos mokymas nebūtų privalomas, nes tai garantuotų pasirinkimo laisvę mokiniams, kurie priklauso kitoms konfesijoms bei religijoms.

© 2007 „XXI amžius“