Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Parodos
Portretas
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Stačiatikiai ir katalikai Rusijos iššūkių akivaizdoje

Mindaugas BUIKA

Rusijos stačiatikių patriarchas Aleksijus II neseniai gavo popiežiaus Benedikto XVI asmeninį laišką ir dovaną

Aleksijus II pozityviai vertina Popiežiaus pastangas

Pastaruoju metu tiek Vatikane, tiek ir Maskvoje nemažai kalbama apie Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ekumeninių santykių vystymą, tačiau trokštamo istorinio popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Aleksijaus II susitikimo perspektyvos tebėra neaiškios. Rugpjūčio pabaigoje duotame interviu Italijos spaudai Maskvos patriarchas sveikino Šventojo Tėvo iniciatyvą skatinti tarpbažnytinį dialogą, bet sakė, jog, norint, kad įvyktų jo asmeninis susitikimas su Popiežiumi, reikia įvykdyti tam tikras sąlygas.

Kodėl Lietuvoje nėra streikų ir protesto mitingų?

Gintaras VISOCKAS

Socialdemokratų sąjungos vadovai Arvydas Akstinavičius ir Violeta Linkienė neatmeta galimybės, jog visuomeninis – politinis judėjimas „Kitas pasirinkimas“ buvo suskaldytas specialiai, bijant jo įtakos. Autoriaus nuotraukos

2007 metai – išskirtiniai. Dabar jau akivaizdu, kad šiemet kainos aukštyn šoktelėjo mažiausiai du sykius. Pirmą kartą kai kurie maisto produktai (mėsa, pienas, duona) pabrango šį pavasarį, o dabar, rudenį, brangsta dar sykį. Jei 2007-ųjų pradžioje pakilo mėsos, pieno, duonos kainos, tai dabar labiausiai brangsta pieno produktai. Ir vienu, ir antru sykiu šoktelėjo kainos tų produktų, be kurių labai sunku išsiversti. Beje, ir pirmuoju, ir antruoju atveju kainos pakilo ženkliai, tikrai ne keliais centais. Oficialioji Lietuvos valdžia teisinasi, esą pieno produktų brangimas – neišvengiamas: mat pienas brangsta visoje Europos Sąjungoje.

Baigėsi Pažaislio festivalis

Kazimieras Dobkevičius

Pažaislio festivalio baigiamajame koncerte – garbingi svečiai

Pažaislio XII tarptautinio muzikos festivalio baigiamasis koncertas sulaukė milžiniško muzikos mylėtojų antplūdžio iš visos Lietuvos. Didelis, erdvus šventorius vos sutalpino visus, kurie troško išgirsti mūsų valstybės muzikinės kultūros grandus: Lietuvos operos primadoną Ireną Milkevičiūtę, jos dukrą, jau pagarsėjusią dainininkę Asmik Grigorian, garsųjį tenorą Virgilijų Noreiką, baritoną Eduardą Kaniavą ir jo mokinį Deivį, žavingąjį, ekspresyvųjį baritoną Vytautą Juozapaitį ir jo mokinį Merūną Vitulskį.

Skambėjo dzūkų dainos

Rūta AVERKIENĖ

Dainuoja Žiūrų kaimo etnografinis ansamblis

Liepos 22-ąją, sekmadienį, iki vėlaus vakaro Marcinkonys aidėjo nuo dzūkiškų dainų – į Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančių etnografinių ansamblių subuvimą „Teka teka skaisti saulė...“, kuris buvo švenčiamas Marcinkonių etnografijos muziejaus klojime, susirinko ne tik aplinkinių kaimų ansamblių dainininkai, bet ir liaudies dainų pasiilgę svečiai.

„Marciaus kiemo“ šventė

Rūta Averkienė

„Marciaus kiemo“ šventėje koncertuoja „Raskila“

Pastaruoju metu Marcinkonys tapo kone Varėnos krašto kultūrinių renginių Meka – čia koncertuoti suvažiuoja ne tik rajono, bet ir respublikos bei užsienio meno kolektyvai, vyksta tradicinės šventės. Viena jų – kaimo šventė, daugelį metų švenčiama rugpjūčio viduryje.

Šiemetinė kaimo šventė, vykusi rugpjūčio 18 dieną, prasidėjo tradiciniu bėgimo maratonu – jaunimas bėgo nuo bažnyčios kalno papėdės iki Kastinio ežero, vėliau čia vyko krepšinio, tinklinio ir kitų sporto šakų varžybos. Vakarop marcinkoniškiai ir gausiai kaime vasarojantys svečiai rinkosi į lauko estradą šalia Kastinio ežero. Čia jiems koncertavo Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai, Birštono folkloro ansamblis „Raskila“, įdomią programą pademonstravo cirko artistai alytiškiai broliai Kundrotai, apie kaimo nūdieną savo humoristiniame spektaklėlyje „Dingo“ vaidino Marcinkonių humoro grupės „Spanguolė“ artistai.

Paminėtas muziejaus jubiliejus

Vytautas Bagdonas

Muziejuje atkurtos senosios klasės suole šalia Svėdasų J.Tumo-Vaižganto gimnazijos šeštokių Simonos ir Miglės smagiai jautėsi garbaus amžiaus garsus išeivijos rašytojas, žurnalistas ir politologas Vilius Bražėnas

Rugpjūčio 18 dieną buvo iškilmingai paminėtas Svėdasų krašto muziejaus, populiariai vadinamo „Vaižganto muziejumi“, 20-metis. Į Kunigiškių kaime dar carizmo laikais statytame ir prieš dvi dešimtis metų restauruotame buvusios pradžios mokyklos pastate veikiantį muziejų besirenkantys jubiliejinio renginio dalyviai pirmiausia turėjo progos apžiūrėti atnaujintas, gerokai papildytas muziejines ekspozicijas, įvairias parodas.

Dailininko akvarelėse – sustingusi muzika

Rasa GRIŠKEVIČIENĖ,

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė

Parodos autorius Albinas Purys džiaugėsi galėdamas savo kūrybą pristatyti gimtinės žmonėms Albino KULIEŠIO nuotrauka

Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje veikia kraštiečio dailininko architekto, Vilniaus dailės akademijos docento Albino Purio tapybos darbų paroda.

Daugiau kaip prieš 50 metų baigęs Antano Smetonos gimnaziją ir išvykęs studijuoti į Vilnių, išmaišęs daugiau kaip pusę pasaulio, didžiosiose parodų salėse pristatinėjęs Lietuvos meną ir kultūrą, rengęs žymiausių autorių parodas kitose šalyse, vadovavęs Maskvos olimpinių žaidynių parodos ekspozicijos įrengimui, tris kartus – mūsų šalies ekspozicijų Frankfurto knygų mugėje apipavidalinimui, Vilniaus dailės akademijos docentas A.Purys su savo darbais pagaliau užsuko ir į gimtąjį miestą. Jo akvarelių paroda Viešojoje bibliotekoje – pirmoji Ukmergėje per visą jo kūrybinės veiklos laikotarpį. O ir šie metai dailininkui ypatingi, jubiliejiniai – pavasarį jam sukako 75-eri.

Be tėvynės, be namų – lyg paukščiai be sparnų

Donata VITKIENĖ

Vilniaus dailės akademijos prof. Valentinas Antanavičius, menotyrininkė Irena Baltrušaitienė ir dailininkė Vida Krištolaitytė

Tėvynės ilgesys, gimtųjų vietų trauka lyg tuos paukščius, išskridusius žiemoti, šaukia grįžti po pasaulį išsibarsčiusius mūsų tautiečius. Vieni grįžta, kad savo Tėvynėje pasitiktų gyvenimo saulėlydį, kiti – tik pasisvečiuoti, dar kiti – savo darbais atiduoti duoklę gimtinei. Rugpjūčio 19 dieną Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje buvo pristatyta Amerikos lietuvės, Žemaitijos krašto dukros Vidos Krištolaitytės tapybos darbų paroda. Į ją susirinko ne tik rietaviškiai, bet ir dailininkės bičiuliai, jos meno gerbėjai iš visos Lietuvos.

Didis mokslininkas, kilnus žmogus, sektinas lietuvis

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Steponas Kolupaila – Notre Dame (JAV) universiteto profesorius su žmona Janina

Pikčiausios pasaulio jėgos sunaikino laisvąjį mūsų gyvenimą, išblaškė ramius žmones, išžudė juos, išniekino. Jos siekė ištrinti lietuvių vardą, išrauti jų sielą, išnaikinti mūsų kultūrą. Per ištisus dešimtmečius kankinami, žudomi ir tremiami, mes nepalūžome.

Prof. Steponas Kolupaila

Rugsėjo 14-ąją sueis 105-eri metai nuo profesoriaus, hidrologijos (mokslo, tiriančio Žemės rutulio vandenis, jų savybes, dinamiką ir ryšį su kitais geografinės sferos elementais) pradininko Lietuvoje, visuomenės veikėjo, publicisto, jaunimo mylėtojo, kilnaus ir nepaprastai aktyvaus žmogaus Stepono Kolupailos gimimo. Susipažinę su jo gyvenimo būdu, randame daug sektinų pavyzdžių mūsų materialėjančioje kasdienybėje. Tad nors trumpai peržvelkime jo gyvenimo kelią, stabtelėdami ties svarbiausiais momentais.

Lietuviškieji Paviluosto akcentai

Robertas ČERŠKUS

Brolių lietuvių kapą žymintis ženklas

Greitai pamiršime Vidmanto Urbono mėginimus plaukte įveikti Baltijos jūrą. Lietuvos žiniasklaida mūsų plaukiko daugiamylį žygį tuoj pat užklos naujais lietuvių „laimėjimais“, matuojamais promilėmis bei kitais jutūbais. Valyti Baltiją turbūt paliksime ateities kartoms. Žinoma, jeigu tokių liks, iki galo įgyvendinus lietuvių naikinimo planą, kurį sugebėjo pastebėti net už Atlanto jūrmylių pasislėpęs Bronius Nainys.

Galynėdamasis su bangomis, V.Urbonas tikrai atkreipė žiniasklaidos dėmesį ne vien į save, į savo tėvynę ir užterštą Baltijos jūrą, bet ir į nedidelį Latvijos miestelį Kuržemėje. Į šį ramų Povilo vardu pavadintą žvejų uostą ir planavo iš Gotlando atplaukti „geležinis žmogus“. Ten jį lydėjo lietuvių burlaiviai, ten jo laukė iš Lietuvos atvykę žurnalistai bei vasarotojai ir net didžiulis mūsų kariuomenės sraigtasparnis. Turbūt tiek lietuvių vienu metu Povilo uostas dar nebuvo regėjęs nuo pat 1944-1945 metų…

Vis tie patys, bet su pakeleiviais

Petras KATINAS

Lietuva išvis unikali – jau niekas nebekalba apie faktiškai taip ir nepradėtą desovietizaciją. Nei tokio reiškinio analizės, nei jos galimų pasekmių įvertinimo nebuvo išvis. O jeigu kas ir užsimindavo, tai buvo bemat apšaukiamas tautos ir visuomenės kiršintoju, geriausiu atveju – V.Landsbergio „megzta berete“. Be to, ką čia desovietizuosi, jeigu praktiškai visa valdžia nuo pat nepriklausomybės atkūrimo atsidūrė partinės ir komjaunimo nomenklatūros rankose. Ir tebėra iki šiol. Dabar imta kalbėti, kad A.Brazauskui pasitraukus ir tapus memuarų rašytoju, kaip jis sėkmingai su „grupe draugų“ statė išvystyto socializmo rūmą, netrukus išnyks ir ta nomenklatūra.