|
Vokietija atsikvošėja?
Petras KATINAS
Vokietiją valdžiusį geriausią Rusijos prezidento V.Putino bičiulį kanclerį Gerhardą Šrioderį amerikiečių senatorius, Rusijoje jau įvardytas kaip žymiausias JAV rusofobas, Tomas Lantosas pavadino politine prostitute, gaunančia čekius iš Putino. Mat Rusija ėmė skverbtis į Vokietijos ekonomiką visais frontais. Naujoji kanclerė Angela Merkel ir jos vyriausybė atsargiai bando keisti tokią politiką ir mažinti Rusijos, Kinijos ir kitų naftos turtingų arabų šalių apetitus. Vokietijos vyriausybė įkūrė specialią kontrolės instituciją, kurios uždavinys apriboti nepageidaujamas investicijas iš Rusijos, Kinijos ir kitų panašių šalių. Dar daugiau, Vokietija ketina imtis priemonių, kad ir kitos Europos Sąjungos šalys pasektų jos pavyzdžiu. Rusijos politikai pasipiktinę, kad Vokietija, iki šiol aktyviai palaikiusi Rusijos biznio skverbimąsi, dabar aiškiai išsigando gobšios rusiškos meškos. Ta baimė, kad rusų oligarchai netrukus nupirks svarbiausias Vokietijos įmones ir firmas, jau persimetė iš laikraščių puslapių ir politikų kalbų į veiksmus. Priešinimasis Rusijai tampa valstybinės politikos dalimi. Ir jeigu dar neseniai Londono Economist tik gąsdino savo straipsnių antraštėmis, jog Rusija išsukinėja rankas, tai šiandien jau skubiai priiminėjami įstatymai ir formuojamos specialios valstybės tarnybos. Kaip teigia gerai informuotas Vokietijos žurnalas Spiegel, pirmiausia kalbama apie strategiškai svarbių valstybinių nacionalinių koncernų ir kitų ekonomikos objektų išsaugojimą.
Tad nuo ko gi ginasi amerikiečiai ir ko jie baiminasi? Pirmiausia nuo Rusijos dujų ir naftos priklausomybės. Štai Maskvos Izvestijos pateikia mūsų Mažeikių naftos pavyzdį. Esą Rusijos kompanijos siūlė ir garantavo gerą kainą ir aprūpinimą žaliava, kas Lietuvai būtų atnešę didžiulę naudą, bet Mažeikių įmonė buvo atiduota Lenkijos PKN Orlen. Visiškai nesvarbu, kad lenkų kompanija negali normaliai dirbti. Svarbiausia, kad gardus kąsnis Pabaltijo naftianka atitektų ne rusų okupantams, o laisvę mylinčiai Lenkijai, ironizuoja Izvestijos. Tačiau europiečius labai sunervino Gazprom užmojai nusipirkti Europos šalių dujų skirstomuosius tinklus. Aritmetika gana paprasta: Gazprom už 1000 kubinių metrų dujų gauna 250 dolerių, o dujų vartotojams tarpininkai jas parduoda jau beveik už 1000 dolerių. Gazprom bandė nusipirkti didžiausią Didžiojoje Britanijoje dujų paskirstymo kompaniją Centrica, tačiau, Britanijos parlamente kilus didžiuliam triukšmui, sandoris buvo uždraustas. Panaši situacija ir kitose Europos šalių rinkose. Nuo 1999 metų Rusijos metalų eksportas į Europos Sąjungos šalis sumažėjo nuo 50 iki 35 proc. O Aeroflotas, bandęs įsigyti Italijos aviacijos kompaniją Alitalia, susidūrė su Italijos vyriausybės reikalavimais keisti pirkimo sąlygas, kurių Rusija atsisakė.
Vokietijos finansų ministerijos pareigūnai aiškiai pareiškė, kad Rusijos ir kitų šalių koncernų bei bankų domėjimasis vokiečių firmomis jiems nekelia jokio entuziazmo, nes už tų tariamų investicijų aiškiai slypi politiniai tikslai. Rusijos vykdoma politika, stengiantis pirmiausia nupirkti tokius strateginius objektus kaip naftos perdirbimo įmones Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, sukelia vis didesnius protestus.
Panašiai kaip Vokietija elgiasi ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Dar 1975 metais sukurtas Užsienio investicijų komitetas ėmė veikti vis aktyviau. Neseniai šis komitetas atsisakė parduoti Pekinui stambią amerikiečių naftos perdirbimo kompaniją Unikol, o Dubajui uždraudė nusipirkti kelis amerikiečių uostus. Vokietijos politikai ir ekonomikos ekspertai baiminasi ir to, kad Rusija ar Kinija, nusipirkusios modernias įmones ir gamyklas, paprasčiausiai išvogs naujausias technologijas be jokių saugumo agentų ar rezidentų pagalbos.
Vokiečiai mato tiktai vieną ir paprastą išeitį: Vokietijos vyriausybė, atrodo, jau galutinai nusprendė neleisti Rusijai, Kinijai, turtingoms Artimųjų Rytų šalims nusipirkti vokiečių firmų, nes tai kelia grėsmę nacionaliniams šalies interesams. Apskritai sunku pasakyti, ar Vokietijos bandymai bent jau apriboti Rusijos kapitalo įsigalėjimą neliks tiktai žodžiais. Bent jau iki šiol, paskutiniųjų apklausų duomenimis, dauguma Rusijos gyventojų geriausiais Maskvos draugais laiko Vokietiją ir Kiniją. Netgi brolišką Baltarusiją nustumdami į trečią vietą
© 2007 XXI amžius
|