Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Širdžiai mielas kampelis

Bronius VERTELKA

Saldutiškio klebonas kun. Jurgis Kazlauskas Autoriaus nuotraukos

Rudenėjant gražu klebonijos kieme

Saldutiškyje žmonės mėgsta tai, kas glosto akį, kuo galima pasidžiaugti, netgi pasididžiuoti. Tačiau vietos klebono kun. Jurgio Kazlausko išpuoselėtas grožio kampelis yra išskirtinis.

Prieš dešimt metų atvykęs dirbti kunigu į Saldutiškį, jis ėmėsi pertvarkyti bažnyčiai priklausančius pastatus, surentė ūkinį pastatą. Pamatęs patikusią gėlę, jos daigą sodino ir savo kieme. Įvairių medelių dovanojo draugai, pažįstami. Kai ką atsivežė iš Žiežmarių, savo vaikystės krašto. Kaip visus augalus išdėstyti, konsultavosi su vienu gamtos mylėtoju ir grožio mėgėju iš Linkmenų. Dar retų akmenų vietoj suvenyrų iš šiltųjų kraštų parsivežė. O aplankyta nemažai šalių. Tuos akmenis kaip kokius brangiausius papuošalus savo kieme dėliojo. Žinodami tokį klebono pomėgį, dabar žmonės jų irgi atveža.

Tokia grožio kūryba klebonas užkrėtė ir tikinčiuosius. Su Saldutiškio seniūnu Broniu Šliogeriu, puikiu žmogumi bei nuoširdžiu kataliku, irgi sutaria. Susėdę pasišneka, bendrų reikalų randa. Užtat į kleboną šio krašto žmonės kaip į saviškį žiūri. Tvarko Kirdeikių paežerę, kun. J.Kazlausko aptarnaujamos parapijos žemę. Šiemet per Žolinę ši vietovė papuošta keturiais medžio drožiniais, žyminčiais metų laikus. Malonu čia pasėdėti, mintimis pabendrauti su Dievu.

Saldutiškio bažnyčios šventorius išpuoštas akmenimis. Jie išdėlioti kaip rožinis. Ant pačių lauko riedulių surašyti kaimų pavadinimai. Išpjovus menkaverčius medžius, atsivėrė gražus vaizdas į pačią bažnyčią.

Pagarbą tam, kas gražu ir miela širdžiai, klebonas atsinešė iš savo namų. Jo mama irgi puoselėjo grožį, buvo pedantiškai tvarkinga. Vaikystėje Jurgiukas turėjo savo darželį, mėgo stebėti, kaip auga paties sodinta gėlė. Pražydusi ji sukeldavo vaikui sunkiai apsakomą džiaugsmą. Bendraminčių J.Kazlauskas sutiko ir būdamas klieriku. Regėti kitaip, savaip suprasti tvarką ir grožį jam padėjo dar prieš seminariją įgyta staliaus profesija. Kada kas nors jo paklausia, kaip sugeba taip tvarkytis, Saldutiškio klebonas atsako: „Aš nieko nesuprantu ir nieko naujo neišradinėju. Grožis nesukuriamas per vieną dieną. Jeigu nupjauni seną medį, jo vietoje stengiesi pasodinti naują“.

Saldutiškis, Utenos rajonas

© 2007 „XXI amžius“