Atnaujintas 2007 rugsėjo 21 d.
Nr.71
(1568)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Kristus –
tikrasis lobis

Pirmąkart šventė
Švč. Mergelės
Marijos
Karalienės atlaidus

Palydos

Atverkime savo namų
duris „Kregždutėms“

„Tarybinis“ –
tai žudantis,
kankinantis,
žeminantis...

Vadovaukimės
sąžine ir pareiga

Siūlau dieną
be „mirties kultūros“

Sudužo smėlio
laikrodis

Lietuviškas šašlykas

Kasdienės mintys

Neramus
Varšuvos ruduo

Versijos ir spėlionės
Po dešimties metų

Pasveikino krepšininkus

Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Gedimino ordino Komandoro
didžiuoju kryžiumi apdovanotas
Ramūnas Šiškauskas
su prezidentu Valdu Adamkumi

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus antradienį priėmė ir pasveikino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, Europos vyrų krepšinio čempionate iškovojusią bronzos medalius. „Dvi savaites gyvenome pakilia dvasia, kartu su jumis buvome krepšinio aikštėje, jaudindamiesi ir džiaugdamiesi jūsų pasiekimais. Jūs pakylėjote mus visus – vėl pasijutome vieningi, didžiavomės žvelgdami į mūsų trispalvę, – dėkojo šalies vadovas vyrų krepšinio rinktinei. – Jūs pasiekėte tai, ko kai kurie dar tik ieškome. Jums nereikėjo ir nereikia ieškoti pavyzdžių, kaip sukurti Lietuvos įvaizdį pasaulyje. Jūs tai padarėte Madride, pakartodami 1937-ųjų, 1939-ųjų, 2003-ųjų Europos čempionatų tradicijas“.


Morališkai privalu globoti „vegetacinės būklės“ pacientus

Mindaugas BUIKA

Motina slaugo savo dukrą Terezą Šiavo,
kuri 15 metų buvo vegetacinės būklės

Atsiliepta į JAV vyskupų klausimus

Tarptautiniuose katalikų sluoksniuose ir visame gyvybės gynėjų sąjūdyje su padėka ir pripažinimu buvo priimtas Tikėjimo doktrinos kongregacijos dokumentas, kuriame pabrėžiama moralinė atsakomybė aprūpinti maistu ir vandeniu vegetacinės būklės pacientus. Maitinimas ir hidratacija, netgi panaudojant dirbtines priemones, neturi būti nutraukti taip pat ir tais atvejais, kai gydytojai konstatuoja, kad minėti ligoniai daugiau nebeatgaus sąmonės.


Totorių ir karaimų stiprybės paslaptis

Gintaras VISOCKAS

Subartonyse įkurto muziejaus
savininkė Liusė Gaidukevičienė.
Dešinėje – Lietuvos totorių
bendruomenių sąjungos
pirmininkas dr. Adas Jakubauskas

Jeigu Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas pakviečia į renginį, visuomet atvykstu. Mat žinau, kad jo organizuojama konferencija, ekskursija ar iškyla prie ežero bus įsimintina, prasminga, tauri. Draugystė su Lietuvos totoriais užsimezgė maždaug prieš trejetą metų, ir nė vienas dr. A.Jakubausko totoriškas „sabantujus“ dar nenuvylė. Šauni buvo ir rugsėjo 15-osios ekskursija į Trakus, Kauną bei Nemėžio, Raižių ir Subartonių kaimus. Į vienos dienos kelionę po totoriams ir karaimams brangias Lietuvoje vietas leidosi visi tarptautinės konferencijos, skirtos totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 610-osioms metinėms paminėti, – dalyviai. O svečių būta ne tiek jau mažai – apie 40 totorių ir karaimų problemomis besidominčių mokslininkų, istorikų, publicistų iš Lenkijos, Baltarusijos, Suomijos, Rusijos, Tatarstano...


Šiluvos atlaidai

Šventasis Raštas su didžiule
pagarba nešamas prie altoriaus

Kunigų ir Dievui pašvęstojo gyvenimo narių diena

Rugsėjo 12 dieną į Šilinių atlaidus švęsti Kunigų ir Dievui pašvęstojo gyvenimo narių dienos ir prašyti Viešpaties ištikimybės savo pašaukimui, be kitų piligrimų, atvyko ne tik Kauno arkivyskupijoje tarnaujantys dvasininkai, bet ir kunigai, dirbantys kitose Lietuvos vyskupijose bei už jos ribų, taip pat įvairių Lietuvos vienuolijų seserys, iš pat ryto Apsireiškimo koplyčioje giedojusios Apreiškimo Švč. Dievo Gimdytojai Akatistą, o vėliau, per šv. Mišias, – ir Valandų liturgiją.


Palaukiuose viešėjo vyskupas

Bronius VERTELKA

Vyskupas Jonas Kauneckas noriai bendravo
su išėjusiais iš Palaukių koplyčios žmonėmis

Važiuodamas Panevėžio-Kupiškio keliu link Subačiaus, nesiekęs Tiltagalių, pravažiuoji Palaukius. Kadaise tai buvo didelis kaimas, tačiau dabar iš jo liko kelios sodybos. Šią vietovę su savo gimtine – Daujėnais – sugretino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, praėjusį sekmadienį, rusėjo 16 dieną, Palaukių kapinių Šv. Pranciškaus koplyčioje aukojęs šv. Mišias. Ganytojo gimtinėje Pasvalio rajone anksčiau buvo aštuonmetė mokykla, į kurią susirinkdavo vaikai iš dešimties aplinkinių kaimų. Dabar toje vietoje – didžiulis tvenkinys. Ten viskas ištuštėjo, neliko nė vieno gyvenamo kaimo, nors išsaugoti jų pavadinimai. Kiekvienų metų rugpjūčio paskutinį savaitgalį ganytojas Daujėnuose organizuoja kraštiečių susitikimus, į kuriuos susirenka šimtai žmonių.


Širdžiai mielas kampelis

Bronius VERTELKA

Saldutiškio klebonas
kun. Jurgis Kazlauskas
Autoriaus nuotraukos

Saldutiškyje žmonės mėgsta tai, kas glosto akį, kuo galima pasidžiaugti, netgi pasididžiuoti. Tačiau vietos klebono kun. Jurgio Kazlausko išpuoselėtas grožio kampelis yra išskirtinis.

Prieš dešimt metų atvykęs dirbti kunigu į Saldutiškį, jis ėmėsi pertvarkyti bažnyčiai priklausančius pastatus, surentė ūkinį pastatą. Pamatęs patikusią gėlę, jos daigą sodino ir savo kieme. Įvairių medelių dovanojo draugai, pažįstami. Kai ką atsivežė iš Žiežmarių, savo vaikystės krašto. Kaip visus augalus išdėstyti, konsultavosi su vienu gamtos mylėtoju ir grožio mėgėju iš Linkmenų. Dar retų akmenų vietoj suvenyrų iš šiltųjų kraštų parsivežė. O aplankyta nemažai šalių. Tuos akmenis kaip kokius brangiausius papuošalus savo kieme dėliojo. Žinodami tokį klebono pomėgį, dabar žmonės jų irgi atveža.


Koplyčia džiugina tikinčiuosius

Bronius VERTELKA

Krekenavos klebonas
kan. Petras Budriūnas
prie Rodų koplyčios

Krekenavos parapijoje, Naujarodžių kaime, stovi Rodų koplyčia, statyta1861 metais pagal italų architekto Anikinio projektą. Ji priklausė garbingai Švoinickių giminei. Sovietiniais metais koplyčia buvo išniekinta – nudraskytas stogas ir išluptos grindys. Šventovė buvo restauruota Krekenavos klebono kan. Petro Budriūno rūpesčiu ir 2000-ųjų rugpjūtį pašventinta Panevėžio vyskupo Juozo Preikšo.


Pagerbė parapijos globėją

Šv. Kazimiero parapijos klebonas
kun. Romualdas Vėlavičius vyskupui
Jonui Borutai pristato sutvirtinamuosius

KLAIPĖDA. Rugpjūčio 26 dieną Šv. Kazimiero bažnyčioje tikintieji rinkosi pagerbti savo parapijos globėją šventąjį Kazimierą ir paminėti relikvijų perkėlimą. Pamokslus atlaiduose sakė Lenkimų parapijos klebonas kun. Darius Povilaitis. Pamokslininkas taikliu žodžiu kalbėjo jaunimui ir kiekvienam kviesdamas neprarasti budrumo per naujuosius mokslo metus ir vengti veidmainystės, dviveidiškumo. Kvietė nebijoti kelti klausimų Dievui, į kuriuos atsakymus padės atrasti malda. Per jaunimo ir vaikų šv. Mišias meldėsi ir palaimino gausiai susirinkusias šeimas. Pagrindinės šv. Mišios baigėsi didžiulė eucharistine procesija aplink parapijos statomą bažnyčią. Sumos šv. Mišioms vadovavo monsinjoras Kęstutis Latoža, šiuo metu studijuojantis Romoje.


Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai

Tūbinių Dievo Apvaizdos bažnyčia

TŪBINĖS. Kasmet, rugsėjo pradžioje, čia vyksta didieji Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai. Ir šiemet, rugsėjo 2-ąją, sekmadienį, į baltomis juostomis, vainikais ir gėlėmis išpuoštą Dievo Apvaizdos bažnyčią, nepabūgęs įkyriai žliaugusio lietaus, suplaukė būrys tikinčiųjų iš atokiausių šios ir aplinkinių parapijų. Netrūko vaikų ir jau gerokai ūgtelėjusio jaunimo. Šią bažnyčią aptarnaujantis šilališkis kunigas Sigitas Valauskis, pasitelkęs savo pagalbininkus, pasirengė, kad Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai vyktų nuoširdžiai meldžiantis, susikaupus ir iškilmingai.


Žolinė ir kunigystės dešimtmetis

Po pamaldų įvykusioje Žolinės
puokščių atrankoje-konkurse
pirmo laipsnio diplomą pelnė
šilališkės Irenos Kononovienės
sukurta puokštė. Kairėje – kunigystės
dešimtmetį šventę dekanas klebonas
kun. Stasys Toleikis. Dešinėje–
LR Seimo narys Zigmantas Balčytis

ŠILALĖ. Rugpjūčio 15-ąją čia įvyko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) šventė. Šiųmetė Žolinės šventė dar sutapo ir su Šilalės dekano, parapijos klebono kun. Stasio Toleikio kunigystės dešimtmečiu. Kunigystės kelią pradėjęs nuo diakono Gargžduose, jis jau ketvirtus metus vadovauja Šilalės parapijai. Šilališkiai myli ir gerbia savo kleboną kun. S.Toleikį. Be to, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, jam dar patikėjo ir Šilalės dekano pareigas. Tai vienas jauniausių dekanų Telšių vyskupijoje. Jaunu kunigu buvo pasitikima, ir jis vyskupo pasitikėjimo neapvylė. Todėl tą Žolinės dieną daugelis tikinčiųjų norėjo pagerbti savo mylimą kleboną dekaną.


Pagerbė klebono mamą

Sūnus kunigas Domas, dukra
Verutė, sūnus Julijus, dukra Marytė
su 100-mečio jubiliejų
švenčiančia mama Magdelena
Jūratės VALANČAUSKIENĖS nuotrauka

DIEVENIŠKĖS. Rugpjūčio 28-ąją, antradienį, Rožinio Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios neįprasta proga – parapijos klebonas kun. Domas Valančauskas ir kiti susirinkusieji meldėsi už 100-ąsias gimimo metines šventusią kunigo mamą Magdeleną Valančauskienę.

Magdelena Rušinskaitė gimė 1907 metų rugpjūčio 28 dieną Žebrokų kaime, Mosėdžio parapijoje, Magdelenos ir Antano Rušinskų šeimoje. 1928 metais ištekėjo už Domininko Valančausko iš Lyksūdės kaimo, Šačių parapijos. Užaugino tris sūnus ir keturias dukras. Jauniausias sūnus – kunigas Domas 34 metus triūsia Kristaus vynuogyne: šiuo metu klebonauja Dieveniškių parapijoje.


Jei aš tik žvakė, kas tada žvakidė?

A†A mons. jubil. Kleopas Jakaitis (1924–1947–2007)

Monsinjoras jubiliatas Kleopas Jakaitis

Rugpjūčio 31 d. šiauliečiai Katedros šventoriuje smiltimis užbėrė karstą savo ilgamečio klebono, kuris paskubėjo amžinybėn, likus porai mėnesių iki gražaus 60 metų kunigystės jubiliejaus.

Prieš 60 metų, gavęs kunigystės šventimus, K.Jakaitis buvo paskirtas vikaru į Šiaulius ne tik sielovadai, bet ir karo sužalotos bažnyčios – architektūrinio paminklo – atstatymo darbams. Senieji šiauliečiai dar atsimena, kaip jaunasis kunigas dviračiu vežiojo statybines medžiagas. Statybos darbams pasistūmėjus į priekį, 1953 m. buvo atšauktas į Kauno katedrą vikaru, o nuo 1960 m. – Vyskupijos kanclerio pareigoms. Nuo 1965 m. buvo paskirtas Kėdainių šv.Jurgio bažnyčios klebonu, o 1979 m. rudenį pakeitė tuometinį Šiaulių bažnyčios kleboną kun. L.Mažonavičių ir tęsė bažnyčios gražinimo darbus.


Varžėsi geriausi pasaulio artojai

Benjaminas ŽULYS

Lietuvos atstovai prie pakeltos
mūsų šalies vėliavos

Pirmą kartą tarp Baltijos šalių

Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) laukai prie Noreikiškių (Kauno r.) tapo geriausių pasaulio artojų varžybų susibūrimo vieta. Čia suvažiavo kaimo mechanizatoriai iš 29 valstybių, kuriose jie buvo iškovoję geriausių artojų vardus – vyko 54-osios Pasaulinės arimo varžybos. Tai buvo pirmos tokios varžybos ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Suprantama, kad joms buvo kruopščiai rengiamasi: paskirti laukai, atnaujinti ir naujai įrengti keliai, šaligatviai, atidarytas universalios paskirties maniežas, baigtas tvarkyti Žemės ūkio mokslų ir technologijų parkas, renovuotas studentų bendrabutis, kuriame apsigyveno varžybų dalyviai, teisėjai, svečiai. (Visa tai vėliau bus pritaikyta universiteto reikmėms, tolesnei žemės ūkio pažangai.)


„Judrioji savaitė“ ir kiti išsidirbinėjimai

Petras KATINAS

Nuo praėjusio pirmadienio 17 Lietuvos savivaldybių paskelbė vadinamąją „judriąją savaitę“, o rugsėjo 22 d. paragino piliečius išsiversti be automobilių, vaikščioti pėsčiomis ar važinėti dviračiais. Tai neva sumažintų ekologinę taršą, o gal net aukų skaičių gatvėse ir keliuose. Pasirodo, Europoje jau devyneri metai vyksta tos judriosios savaitės ir dienos be automobilių, tad ir Lietuvai privalu prisijungti prie ekologinės taršos mažinimo. Nesvarbu, kad Aplinkos ministerijos valdininkai, trimituodami visose žiniasklaidos priemonėse apie tą „judriąją savaitę“, puikiai žino, kad iš tos akcijos nieko neišeis. Na, gal koks nors valdininkas, o gal net miesto ar rajono meras tą dieną į darbą teiksis ateiti pėsčias ar dviračiu atvažiuos. Tai ir viskas, ko galima tikėtis iš tos akcijos. Kaip, beje, ir iš kitų panašių. Nieko čia nepadarysi. Panašūs vajai įvairiausiomis progomis įsigalėjo dar sovietiniais laikais, o nepriklausomoje Lietuvoje įgavo naują pagreitį. Seimūnai ėmė tiesiog lenktyniauti tarpusavyje, kuris pirmas pateiks pasiūlymą įteisinti įvairias „atmintinas dienas“. Jeigu taip tęsis toliau, tai greitai metuose visoms šventėms ir paminėjimams ir dienų neužteks.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija