Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Atverkime savo namų duris „Kregždutėms“

Pernai vienintelio šalyje katalikiško savaitraščio vaikams „Kregždutė“ prenumerata žymiai sumažėjo. Tai sukėlė nerimą ir „XXI amžiaus“ skaitytojams. Žmonės aktyviai įsitraukė į diskusijas dėl „Kregždutės“ išlikimo. Laikraščio puslapiuose skaitytojai pasakojo apie katalikiškos spaudos reikšmę puoselėjant vaikų širdelėse gėrį, grožį, meilę ir dorą. Pasirodo, kai kurie tėvai kartu su vaikais skaito „Kregždutę“, kurioje taip pat randa įdomių ir gražių pasakojimų. Taip šis laikraštėlis praturtina visą šeimą.

„Tarybinis“ – tai žudantis, kankinantis, žeminantis...

Žodis „tarybinis“ pateikiamas kaip geriausias, išskirtinės kokybės, natūralus produktas, ypač populiarus tarp sveiko gyvenimo būdo entuziastų. „Tarybiniam“ stengiamasi suteikti gerų, puikių bruožų, už prekės ženklo populiarinimą mokami pinigai.

Vadovaukimės sąžine ir pareiga

Kaip ir reikėjo tikėtis, Tėvynės sąjungai (TS) nutraukus sutartį dėl paramos socdemų Vyriausybei, vadovaujamai G.Kirkilo, pasipylė kaltinimai konservatoriams. Viena iš pirmųjų tai padarė Indrė Makaraitytė, pateikusi sutarties nutraukimo versiją. Anot jos, tai – konservatorių priešrinkiminis triukas. Tą patį sakė I.Šiaulienė, kuri dar apkaltino A.Kubilių pataikavimu G.Kirkilui. Betgi visiems yra žinoma, jog TS lyderis ne kartą yra įspėjęs, kad nutrauks susitarimą, nes valdžia nevykdo įsipareigojimų dėl korupcijos, energetikos ir t. t. Rašytoja Renata Šerelytė lieja pagiežą ant pasitraukusių konservatorių ir apkaltina juos abejingai stebint, kai K.Prunskienė netrukdomai dalija žemę jauniems „ūkininkams“, kai mokytojams nemokami pažadėti atlyginimai, kai visas Valstybės saugumo departamento darbas sukoncentruojamas į V.Pociūno žūtį.

Siūlau dieną be „mirties kultūros“

Jau dažno lietuvio širdis ir sveikas protas nebepriima ir atmeta už maskvėnų pinigus brukte brukamų naujųjų laikų „piratų – dvasinių NKVD’istų“ iš privačių televizijų, laikraščių nuodų, „kvepiančių“ antigyvenimu, o jei atvirai – antivalstybiškumu. Parsidavę svetimai valstybei žurnalistėliai be skrupulų „kala“ į sąmones „spalvotajai šizofrenijai“ artimą „mirties kultūros“ akcentą: „Gerai – vis tiek blogai!..“ „Lietuviai nemoka valdyti savo valstybės“. Todėl jau iš ryto tik „dega“, „žūsta“, „pūva“, „griūva“, „miršta“… Sovietmečiu okupantai, partinis–ūkinis aktyvas apie per parą vienur ar kitur vykusius tragiškus atsitikimus, autoįvykių suvestines žymėdavo spaudu: „Tik tarnybiniam naudojimui“.