|
Judrioji savaitė ir kiti išsidirbinėjimai
Petras KATINAS
Nuo praėjusio pirmadienio 17 Lietuvos savivaldybių paskelbė vadinamąją judriąją savaitę, o rugsėjo 22 d. paragino piliečius išsiversti be automobilių, vaikščioti pėsčiomis ar važinėti dviračiais. Tai neva sumažintų ekologinę taršą, o gal net aukų skaičių gatvėse ir keliuose. Pasirodo, Europoje jau devyneri metai vyksta tos judriosios savaitės ir dienos be automobilių, tad ir Lietuvai privalu prisijungti prie ekologinės taršos mažinimo. Nesvarbu, kad Aplinkos ministerijos valdininkai, trimituodami visose žiniasklaidos priemonėse apie tą judriąją savaitę, puikiai žino, kad iš tos akcijos nieko neišeis. Na, gal koks nors valdininkas, o gal net miesto ar rajono meras tą dieną į darbą teiksis ateiti pėsčias ar dviračiu atvažiuos. Tai ir viskas, ko galima tikėtis iš tos akcijos. Kaip, beje, ir iš kitų panašių. Nieko čia nepadarysi. Panašūs vajai įvairiausiomis progomis įsigalėjo dar sovietiniais laikais, o nepriklausomoje Lietuvoje įgavo naują pagreitį. Seimūnai ėmė tiesiog lenktyniauti tarpusavyje, kuris pirmas pateiks pasiūlymą įteisinti įvairias atmintinas dienas. Jeigu taip tęsis toliau, tai greitai metuose visoms šventėms ir paminėjimams ir dienų neužteks.
Seimo vadai, pirmininkas Viktoras Muntianas ir jo pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas, kaip ir dera partinių mokyklų auklėtiniams, rūpinasi ne vien tik šventėmis, bet ir savo kontoros parlamento darbo našumu. Jie jau užsimojo, kad prasidėjusios rudens sesijos metu, t. y. iki Kalėdų, būtų priimta apie 300 naujų įstatymų ir kitų teisės aktų. Kaip jie tai padarys vienas Dievas težino. Konvejerio principu? Štampuos kaip kokius varžtus? Aišku, negalima teigti, kad iš to spartuoliško darbo nieko neišeis. Vien tai, kad į išgirtąją ir modernią Seimo posėdžių salę susirenka vis mažiau parlamentarų vos trys ar keturios dešimtys tautos išrinktųjų, rodo, kad tie, kurie teikėsi ateiti, nubalsuos už bet ką. Tuo labiau kad visi ženklai sako, jog iš vadinamosios mažumos formuojasi dauguma. Arba, kaip sakė Seimo pirmininkas, kiekvienu klausimu susidaro vis nauja dauguma. Keisčiausia, kad tą daugumą, bent jau oficialiai, formuoja ne premjero partiečiai, o liberalcentristai, kurie staiga ėmė broliautis su buvusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko socialliberalais, kol kas vaidinusiais opoziciją. Aišku, A.Paulausko frakcija prisidės prie socdemų, valstiečių, liberalcentristų ir pilietininkų mažumos ne dykai. Jie, tiksliau, jis A.Paulauskas, nori bent vieno ministro posto. Ir ne bet kokio, o teisingumo ministro portfelio. Mat dabartinis teisingumo ministras Petras Baguška vis dar pilietininkas, neperbėgo pas socdemus, kaip jo kolega sveikatos apsaugos ministras. Be to, tas P.Baguška pernelyg jau įsismagino: reikalauja iš savo pavaldinių darbo drausmės, o svarbiausia drįso paklibinti notarų ir kitų teisėsaugoje įsigalėjusių klanų interesus. Žinant, kad buvęs generalinis prokuroras ir Seimo pirmininkas tuose P.Baguškos užsipultuose klanuose turi didžiulę įtaką, teisingumo ministras gali būti be ceremonijų išverstas iš balno. Neatsitiktinai sostinėje kalbama, kad 40-ies specialistų, šiemet palikusių darbą Teisingumo ministerijoje, išėjimą organizavo pats A.Paulauskas. Aišku, pilietininkams šiauštis prieš koalicijos partnerius nėra prasmės. Jiems visada galima priminti, kad jie privalo būti netgi dėkingi socdemams ar valstiečiams, kad gavo Seimo pirmininko kėdę. Nesvarbu, kad tas pirmininkas tapo aklai paklusnus tiems, kurie diriguoja paradui. Atrodo, kad permainų valdžioje sulauksime netrukus. Juk neatsitiktinai šaukiamas neformalus visų keturių valdančiųjų partijų socdemų, valstiečių, liberalcentristų ir pilietininkų vadų susitikimas. Skelbiama, kad tame susitikime partneriai aptars susidariusią politinę situaciją. Ir ne vien todėl, kad konservatoriai nusprendė taip aklai neramstyti G.Kirkilo Vyriausybės, bet kartu ir nekaišioti pagalių į jos ratus. Tos tylios skyrybos pasitikėjimo nekelia, nes faktiškai griaunama TS ideologija ir skelbiami tikslai. Artėjant rinkimams situacija gali ir pasikeisti. Todėl geriau jau pasikviesti savus, išbandytus kadrus, nes konservatoriai ne visada tinkami: ima ir pareikalauja, bent formaliai, kokių nors kėdžių. Pirmiausiai kviečiami bus, aišku, socialliberalai, o gal ir paksininkai. Juk iš esmės ši kampanija niekuo nesiskiria. Tuo labiau kad ir Maskva nuolat primena, jog Lietuvos valdžia aklai paklūsta Amerikos imperialistams, kurie ne tik Ukrainoje sukėlė oranžinę revoliuciją ir nuvertė prezidentą Leonidą Kučmą, bet ir Lietuvoje organizavo sąmokslą prieš R.Paksą. Taigi, visi ženklai rodo, kad su paksininkais juokai menki. Ir jokiu būdu negalima skeptiškai žiūrėti į R.Pakso agitatorių ir šlovintojų, pasklidusių po visą Lietuvą, pučiamus pergalės per būsimuosius Seimo rinkimus trimitus. Taip pat ir to, kad prasidėjus didžiajam brangymečiui, nuo socdemų nusisuks didelė jų elektorato dalis. Kaip ir nuo Tėvynės sąjungos, kurios rinkėjai esą irgi labai nusivylę TS lyderio Andriaus Kubiliaus pozicija, tiek santuokos, tiek fiktyvių skyrybų su Gediminu Kirkilu metu, ir todėl irgi gali glaustis prie R.Pakso. Tad perspektyva nežada nieko gero. O jeigu dar pridėsime darbiečių elektoratą, visus tuos liumpenus ir liumpenproletarus, balsavusius už šviesų rytojų, tai neišdavusiam sovietinio karininko priesaikos tas rytojus gali ir išaušti. Žmonės iš paksininkų stratego A.Butkevičiaus aplinkos kalba, kad jo štabas jau sudėliojo būsimą koaliciją po Seimo rinkimų: premjero ir svarbiausių ministerijų postus užima paksininkai, kas liks atiduos socdemams ir valstiečiams. Aišku, jeigu gerai elgsis, pavyzdžiui taip, kaip naujasis VSD šefas Povilas Malakauskas. O tuos, kurie elgiasi blogai, taip, kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius, vis dar bandantis išsiaiškinti, kas dedasi VSD, kas pagaliau užsakė ir įvykdė VSD karininko Vytauto Pociūno žmogžudystę, galima ir prokurorais pagąsdinti. Mat tie prokurorai, su savo generaliniu A.Valantinu priešakyje, kreipėsi į Seimo etikos sargus, kad pastarieji nubaustų A.Matulevičių, drįsusį pareikšti, kad prokurorai, tirdami ar vaidinantys Darbo partijos bylos tyrimą, trypčioja vietoje. Nežinia kodėl generalinis prokuroras A.Valantinas, atradęs A.Matulevičiaus prokuratūros darbo vertinime žodžius debilai ir debiliškumas, taip užsirūstino. Juk visi mato, kad tirdami Darbo partijos bylą prokurorai faktiškai daro nemokamą reklamą Maskvoje tūnančiam darbiečių šeimininkui. Apie velionio V.Pociūno bylą nėra ką ir kalbėti. Tad žodžiai apie prokurorų debiliškumą gal net per švelnūs. Visa bėda ta, kad tokių debilų esama ne vienoje valdžios institucijoje. Žinoma, to debiliškumo visai nematyti, kai reikia papildyti ir taip išsipūtusias savo kišenes. Štai gobšūs energetikai elektros energijos gamintojai ir jos skirstytojai pareikalavo padidinti elektros kainą vartotojams. Ir jau aišku, kad tas jų reikalavimas bus patenkintas. Ir kaip netenkinsi! Rinkimams juk reikia pinigų. Ir labai daug. O dar nežinia, ką nuspręs remti Rusijos Gazprom ir Dujotekana. Todėl tiesiog privalu patenkinti visų norinčiųjų apetitus. Aišku, ne savo, o žmonių iš gatvės sąskaita. Juk jie įprato būti valdančiųjų vergais ir baudžiauninkais ir nemirktelėję ištrauks iš savo burnos paskutinį kąsnį. Bet ką daryti, jei nebėra ką ištraukti?
© 2007 XXI amžius
|