|
Neramus Varšuvos ruduo
Po užsitęsusios politinės krizės Lenkijos Seimas pagaliau nusprendė išsiskirstyti ir paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus. Šalies prezidentas Lechas Kačynskis paskelbė ir šių rinkimų datą spalio 21-ąją. Ypač tuo džiaugėsi Pilietinės platformos liberalai su savo lyderiu Donaldu Tusku. Pasak D.Tusko, spalio pabaigoje Lenkija pagaliau atsikratys brolių Kačynskių diktatūros, šalis nebebus traktuojama kaip maištininkė Europos Sąjungos viduje, nekaišios pagalių į Briuselio ratus. D.Tuskas ir jį remianti spauda vėl primena, kokią žalą Lenkijai padarė prezidentas L.Kačynskis, atsisakydamas dalyvauti vadinamojo Veimaro trikampio Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos prezidentų susitikime. Tada net aštuoni pokomunistinės Lenkijos buvę užsienio reikalų ministrai parašė atvirą laišką prezidentui pabrėždami, kad jo atsisakymas labai pakenkė Lenkijos įvaizdžiui Europos Sąjungoje. Tačiau, sprendžiant iš sociologinių apklausų, daugelis lenkų tų ministrų laišką prezidentui įvertino gana nepalankiai. Jie visiškai sutiko su Marijos radijo vadovo kunigo Tadeušo Rydzyko ir Lenkijos gynybos viceministro Antonio Macierovičiaus vertinimu, kad daugelis pokomunistinės Lenkijos diplomatijos vadovų tremtyje buvo glaudžiai susiję su komunistiniu saugumu, buvo kartu ir sovietinio KGB agentais.
Aišku, broliams Lechui ir Jaroslavui Kačynskiams ir jų Įstatymo ir teisingumo partijai nebuvo kitos išeities, kaip skelbti pirmalaikius rinkimus. Bandymai suburti veiksmingą valdančiąją koaliciją su populistine Savigyna ir jos lyderiu Andžejumi Leperiu, padarant jį net vicepremjeru ir žemės ūkio ministru, nieko, išskyrus žalą ir rietenas, nedavė. Kaip ir partnerystė su radikaliąja Lenkijos šeimų lyga. Aišku, daugeliui labai įtakingų ir turtingų lenkų politikų, verslininkų, kariuomenės karininkų, ypač baigusių mokslus SSRS karo mokyklose, nepasitenkinimą sukėlė brolių L. ir J.Kačynskių pradėta vykdyti griežtos liustracijos ir antikorupcinė politika. Tai yra šluoti iš valdžios visus, nepaisant užimamų pareigų ir praeities nuopelnų, jeigu jie buvo susiję su komunistinėmis slaptosiomis tarnybomis, t.y. su Maskvos KGB, ir įklimpę į korupciją. Įvykiai ir korupcionierių areštai aiškiai rodo, kad ir komunistinio saugumo agentai, ir korupcionieriai, ir mafijos atstovai yra glaudžiai susiję. Deja, tos sąsajos puikiausiai matomos ne tik Lenkijoje, bet ir visame pokomunistiniame pasaulyje, jau nekalbant apie Rusiją. Todėl keista, kad besivadinanti dešiniąja partija Piliečių platforma švaistosi kaltinimais broliams Kačynskiams, kad jie, apvalydami Lenkiją nuo komunistinio saugumo agentų, korumpuotų oligarchų ir Kremliui tarnaujančių politikų, griauna demokratiją. Todėl neatsitiktinai Lenkijos premjeras Jaroslavas Kačynskis pabrėžė, kad spalio 21-ąją lenkai parodys, ar jie vėl nori grįžti į buvusią supuvusią valstybę, valdomą parsidavusių kairiųjų politikų, oligarchų ir mafijos.
Taigi Piliečių platformos ir jos lyderio džiūgavimas dėl pergalės priešlaikiniuose Seimo rinkimuose gali būti gerokai per ankstyvas. Vos paskelbus pirmalaikių rinkimų datą, visi didieji Varšuvos laikraščiai ėmė skelbti sociologinių apklausų duomenis, kurie irgi rodo, kad D.Tuskui džiaugtis dar per anksti. Apklausų duomenimis, brolių L. ir J.Kačynskių Įstatymo ir teisingumo partija gautų 31,5 proc. balsų, Piliečių platforma 25 proc., o kairieji, susijungę į Kairiųjų ir demokratų bloką, 7 proc. Tai rodo, kad visokiais dažais pasidažiusiems neokomunistams nieko gero nenusimato. Tuo labiau kad šiomis dienomis jų įvaizdį pagadino vis dar populiarus eksprezidentas Aleksandras Kvašnievskis. Jis viešai kreipėsi į Vokietijos vyriausybę ir kanclerę Angelą Merkel, kad Vokietija, pasinaudodama savo įtaka ir galia Europos Sąjungoje, prispaustų uodegas broliams Kačynskiams. Toks A.Kvašnievskio pareiškimas net tarp eksprezidento mylėtojų sukėlė didelį pasipiktinimą.
Bet, nepaisant to, Lenkijos kairieji savo vadu rinkimų kampanijoje pasirinko A.Kvašnievskį. Jis jau sutiko būti kairiųjų rinkimų štabo viršininku. Nors eksprezidentas ir nesirengia tapti Seimo nariu, bet, anot jį remiančios Lenkijos spaudos, A.Kvašnievskis išsikėlė didesnį uždavinį. Kaip teigė Kairiųjų demokratinių jėgų frakcijos Seime vadovas Ježis Šmaidzinskis, buvęs prezidentas taps visų kairiųjų jėgų veidu ir jau sutiko, kad jo portretas būtų išspausdintas visuose kairiųjų bloko rinkimų plakatuose ir bukletuose. Pats A.Kvašnievskis pareiškė, kad dės visas pastangas atvesti į protą suklydusius lenkus, kurie praėjusiuose rinkimuose balsavo ir dabar rengiasi balsuoti tiktai už dvi dešiniąsias Įstatymo ir teisingumo bei opozicinės Piliečių platformos partijas.
Negana to, kaip rašo Varšuvos laikraščiai, A.Kvašnievskis
siekia suvaidinti tokį patį vaidmenį, kokį 1989 metais suvaidino
Solidarumo lyderis Lechas Valensa... Ką gi, ambicijos ambicijomis,
bet, sprendžiant iš apklausų, po pirmalaikių parlamento rinkimų
daugiausia lenkų premjeru norėtų matyti dabartinį premjerą Jaroslavą
Kačynskį. Antrojoje vietoje taip pat Įstatymo ir teisingumo
partijos atstovas, buvęs premjeras Kazimiežas Marcinkievičius. Nemaža
dalis lenkų rinkėjų taip pat norėtų, kad po rinkimų būtų sudaryta
Įstatymo ir teisingumo ir Piliečių platformos partijų koalicija
atsisakant smulkių partijėlių, taip pat kairiųjų paslaugų.
Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius
|