Mirė Japonijos kardinolas S.F.Hamao
Mindaugas BUIKA
Įvertino dosnią tarnystę
Popiežius Benediktas XVI su giliu liūdesiu priėmė žinią apie mirtį žymaus Japonijos kardinolo Stefeno Fumijo Hamao, patikėdamas šio išdidaus japonų tautos sūnaus sielą Dievo mylinčiam gailestingumui. Užuojautos telegramose, pasiųstose kardinolo įpėdiniui Jokohamos vyskupui Masahirui Umemurai ir velionio hierarcho seseriai Terezai Terukai Uėmatsu, Šventasis Tėvas aukštai įvertino jo pamaldų Evangelijos liudijimą, jautrų rūpinimąsi vargšais ir dosnią tarnystę Visuotinei Bažnyčiai.
Kardinolas S.F.Hamao, kuris nuo 1998 metų iki atsistatydinimo dėl amžiaus 2006-aisiais ėjo Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados pirmininko pareigas, po sunkios ligos mirė lapkričio 8 dieną, eidamas 78-uosius gyvenimo metus. Jis tapo pirmuoju japonų kilmės hierarchu, vadovavusiu Šventojo Sosto dikasterijai ir penktuoju Japonijos kardinolu per visą šios Rytų Azijos šalies krikščionybės istoriją. Pernai mirė jo vyresnysis brolis Minoru, kuris dirbo Japonijos imperatoriaus kancleriu.
Stefenas Fumijas Hamao gimė Tokijuje 1930 metų kovo 9 dieną ir į katalikybę atsivertė būdamas šešiolikmečiu jaunuoliu. Po trejų metų įstojo į sostinės kunigų seminariją, tęsė studijas Tokijo valstybiniame universitete, Romos Popiežiškojoje Urbono kolegijoje ir jėzuitų vadovaujamame Grigaliaus universitete. 1957 metų gruodžio 21 dieną Romoje gavęs kunigystės šventimus, sugrįžo į Tokiją, kur dirbo arkivyskupijos kurijoje, buvo Katedros administratoriumi, Japonijos vyskupų konferencijos liturginės komisijos sekretoriumi.
1970 m. balandžio 29 d. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Tokijo arkivyskupų augziliaru. 1979 metų spalio 30 dieną nukreiptas dirbti Jokohamos ordinaru ir tai diecezijai vadovavo beveik du dešimtmečius, iki paskyrimo dirbti į Vatikaną. Nuo 1995 iki 1998 metų buvo ir Japonijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Tarp kitų darbų pažymėtini jo inicijuoti kasmetiniai Japonijos ir Korėjos vyskupų susitikimai, kurie tęsiasi nuo 1996-ųjų, pasitarnaudami abiejų tautų susitaikymui.
Rūpinosi migrantų sielovada
1998 m. birželio 15 d. popiežius Jonas Paulius II humanitariniu veikimu plačiai žinomą, daugelį kalbų mokantį ganytoją pakėlė arkivyskupu ir paskyrė vadovauti Popiežiškajai migrantų ir keliautojų sielovados tarybai. Čia pravertė patyrimas iš vyskupavimo Jokohamoje laikų, kai dieceziją pasiekė tūkstančiai pabėgėlių iš komunistų valdomo Vietnamo bei migrantai darbininkai iš Brazilijos bei Filipinų, kuriems buvo sudarytas specialus pastoracinis planas.
Vatikano dikasterijos vadovas, kuris į Kardinolų kolegiją buvo paskirtas 2003 m. spalio 21 dienos konsistorijoje, pažymėjo, kad Katalikų Bažnyčia pastoracinę globą vykdo per parapijas. Betgi yra milijonai žmonių pasaulyje migrantų, keliautojų, pabėgėlių kurie neturi pastovios gyvenamosios vietos, nepriklauso parapijai, tačiau pastoracinio rūpesčio yra ypač reikalingi ir jo nusipelno. Migrantai dėl savo kalbų ir kultūrų įvairovės sudaro nemažai sunkumų vietos dvasininkijai, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos jų sielovadai. Iki pat savo atsistatydinimo kardinolas S.F.Hamao pats nuolat keliavo per pasaulį, vizituodamas migrantų ir pabėgėlių susitelkimo vietas, išklausydamas jų rūpesčius, rūpindamasis jų teisėmis ir dvasine globa pokalbiuose su vietinės valdžios ir Bažnyčios vadovais.
2004 metais Vatikane, vadovaujant kardinolui S.F.Hamao, buvo parengta pastoracinė instrukcija Erga migrantes caritas Christi (Kristaus meilė migrantams), kuris dabar yra svarbiausias Bažnyčios dokumentas beveik 200 milijonų planetoje esančių migrantų ir pabėgėlių sielovadai.
Bažnyčia nori būti ten, kur yra migrantai, dalytis jų džiaugsmais ir viltimis, taip pat migracijos atneštu liūdesiu ir skausmu, rašė kardinolas S.F.Hamao pristatydamas naująją apaštalinę instrukciją. Joje pabrėžiama, kad svetimšaliai darbininkai neturi būti laikomi preke ar tik abstrakčia darbo jėga bei gamybos faktoriumi. Kiekvienas migrantas pirmiausia yra asmuo, kuriam turėtų būti garantuojamos žmogaus teisės. Erga migrantes caritas Christi aptariamas ekumeninis bei tarpbažnytinis bendradarbiavimas vystant migrantų sielovadą su jai būdinga specifika.
Lapkričio 12 dieną Tokijo Katedroje kardinolo S.F.Hamao laidotuvių šv.Mišioms vadovavo vietos kardinolas Seičis Širajanagis. Velionis palaidotas Jokohamos Katedroje. Po jo mirties Kardinolų kolegiją sudaro 178 nariai, kurių 103 yra jaunesni kaip 80 metų amžiaus ir turi kardinolų elektorių statusą. Per lapkričio 24 dieną įvyksiančią konsistoriją Kardinolų kolegija bus papildyta 23 naujais nariais, įskaitant 17 kardinolų elektorių.
© 2007 XXI amžius
|