Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Paminėtas šv. Juozapatas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Iš kairės: protoigumenas t. Joanikijus Čverencukas, OSBM, protoarchimandritas t.Vasilijus Kovbyčius, OSBM, seminarijos prefektas t. Danyjilas Dermaljis, OSBM, ir t. Natanajilas Šturmakas, OSBM

Lapkričio 11 -oji Vilniaus ir visos Lietuvos katalikams yra svarbi kaip Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos Globos atlaidų Aušros Vartuose pradžia.

Rytų (graikų apeigų) katalikams ši diena beveik sutampa su prieš 384 metus, t.y. 1623 m. lapkričio 12 dieną, žiauriai nužudytu Ivanu Kuncevičiumi (1580-1623) – vienuoliu bazilijonu tėvu Juozapatu – pirmuoju graikų katalikų šventuoju.

1596 m. Ivanas Kuncevičius iš Vladimiro Voluinės atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato. 1604 m. įstojo į apleistą Švč. Trejybės vienuolyną, pasirinkdamas Juozapato vardą.

Iškeliamas šv. Jono Chrizostomo mokymo aktualumas

Mindaugas BUIKA

Šv. Jonas Chrizostomas (Auksaburnis) (349–407)

Krikščionių vienybės skatintojas

Siekdamas paskatinti didžiųjų Bažnyčios tėvų mokymo studijas popiežius Benediktas XVI paskelbė laišką, skirtą šv. Jono Chrizostomo (Auksaburnio) (349–407) mirties 1600-osioms metinėms. Laiškas buvo perskaitytas lapkričio 8–10 dienomis Romos „Augustinianum“ patristikos institute vykusiame tarptautiniame teologų kongrese tema „Šv. Jonas Chrizostomas praėjus 1600 metų po jo mirties“. Šventasis Tėvas pažymėjo, kad šventojo vyskupo ir Bažnyčios mokytojo gyvenimas ir doktrininis mokymas buvo aptariamas kiekviename krikščionybės šimtmetyje „ir netgi šiandien skatina visuotinį pasigėrėjimą. Romos popiežiai visuomet jį vertino kaip Bažnyčios išminties gyvąjį šaltinį, o susidomėjimas jo mokymu praėjusio amžiaus eigoje tapo dar intensyvesnis“.

Mirė Japonijos kardinolas S.F.Hamao

Mindaugas BUIKA

Įvertino dosnią tarnystę

Popiežius Benediktas XVI su „giliu liūdesiu“ priėmė žinią apie mirtį žymaus Japonijos kardinolo Stefeno Fumijo Hamao, patikėdamas „šio išdidaus japonų tautos sūnaus sielą“ Dievo mylinčiam gailestingumui. Užuojautos telegramose, pasiųstose kardinolo įpėdiniui Jokohamos vyskupui Masahirui Umemurai ir velionio hierarcho seseriai Terezai Terukai Uėmatsu, Šventasis Tėvas aukštai įvertino jo „pamaldų Evangelijos liudijimą, jautrų rūpinimąsi vargšais ir dosnią tarnystę Visuotinei Bažnyčiai“.

Nepageidaujami Kaliningrado srityje

Gintaras VISOCKAS

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vadovas Vytautas Šilas – nepageidaujamas asmuo Kaliningrado srityje Autoriaus nuotrauka

Vytautas Šilas niekada nebuvo susijęs su didžiąja politika. V.Šilas niekad nedirbo slaptosiose tarnybose – nei savose, nei svetimose, jokios šalies teisėsaugos institucijos niekada neįtarė dalyvaujant jį kokioje nors draudžiamoje veikloje. Žodžiu, šio žmogaus pavardės tikrai nėra tarptautinės policijos – Interpolo – sąrašuose. V.Šilas – viso labo kultūrininkas, visą gyvenimą besidomintis Mažąja Lietuva. Jo vadovaujama Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) rūpinasi prūsų, lietuvių kultūros paminklų išsaugojimu dabartinėje Kaliningrado srityje. Vienas iš rimčiausių jo darbų – knyga, kurioje kruopščiai užfiksuoti svarbiausi Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai, išlikę dabartinėje Kaliningrado srityje. MLRT pirmininkas V.Šilas į viešumą kelia ir Kaliningrado srityje gyvenančių lietuvių asimiliacijos reikalus, keletą sykių pasirašė viešą pareiškimą, kad būtina siekti beveik pačiame Europos centre esančios Kaliningrado srities nusiginklavimo. Štai tokia visa V.Šilo „didžioji politika“, kurios niekaip nepavadinsi nei militaristine, nei šovinistine, nei ksenofobiška.

Vėlinių žvakės negęsta

Petras KATINAS

Vienas šmaikštus žurnalistas šį kartą visai nešmaikštaudamas pasakė, kad dėl nesibaigiančių avarijų keliuose ir siautėjančių įžūlių vairuotojų kaltės bei jų nebaudžiamumo Lietuva tapo šalimi, kurioje Vėlinių žvakės negęsta ištisus metus. Iš tiesų vien per keturias išeigines Vėlinių dienas, kai žmonės lankė savo artimųjų kapus, automobilių avarijose žuvo net 14 žmonių, 118 buvo sužeisti. Policijos duomenimis, Vėlinių dienomis įvyko 84 avarijos – tai yra net savotiškas savaitės rekordas. Todėl nieko stebėtino, kad Lietuva pagal avarijų skaičių keliuose tvirtai pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Per paskutiniuosius 16 metų Lietuvoje automobilių avarijose žuvo 13,4 tūkst. žmonių, 109,23 tūkst. buvo sužeisti. Vien pernai autoavarijose žuvo 759 žmonės. Lapkričio 7-ąją Lietuvą pribloškė dar viena nelaimė – Aleksandrijos kaime suįžūlėjęs policininkas tiesiog sutraiškė tris ketvirtos klasės mokinukus, einančius iš mokyklos. Vadinamasis karas keliuose nusineša vis daugiau gyvybių. Ir tai vyksta todėl, kad visuomenė labai sunkiai serga – prarado atsakomybės jausmą, jau nekalbant apie artimo meilę, atjautą, pagaliau elementarų padorumą. Tvirtai įsigalėjo principas: griebk, kiek gali, tempk į savo gūžtą, kiek paneši.