Atnaujintas 2007 lapkričio 16 d.
Nr.85
(1582)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Barbarai

Kai pažįstami parodė miško baldų, kurie puikavosi padaryti miškininkų ir džiugino poilsiautojus, nuodėgulius, pasipiktinimą nustelbė siaubas. Ir ne bet koks, o sumišęs su nuostaba dėl klaikios nekultūros, kuri lydi ne vieną aplink mus gyvenantį jauną žmogų.

Susirinko iškylaujantis jaunimas į mišką, kažką šventė, o gal kažką laistė kaip dabar įprasta, kai daugelis vaikšto apsikabinę alaus butelius… Ten, kur miškas, reikia ir laužo. Sausų šakų, matyt, neieškojo, nes sulaužyti lengviau. Po ranka pasitaikė miško baldai, ant kurių sėdėdavo nuilsinę kojas žmonės, ir suniokojo juos be jokio gailesčio. Be sąžinės graužimo susikūrė iš jų laužą. Ar tai buvo visus suartinęs laužas? O gal jis paskatino dar žiauresnius dalykus, nes sakoma, kad gera pradžia – pusė darbo…


Sena meile nerūdija

Atsiprašydamas tų mokytojų, kuriuos derėtų vadinti šviesuoliais, jaučiančiais atsakomybę už jaunosios kartos ugdymą, noriu pasakyti, kad važiuoti į Grūto parką ne tik mokinukai, bet ir mokytojai, nostalgijos jausmo tarybiniams laikams šaukiami, grūste grūdasi į autobusą, tarsi patvirtindami seną posakį „sena meilė nerūdija”. Tiesa, kartais mokinukai, norėdami paišdykauti, papramogauti, maršrutą nukreipia į Druskininkų vandens pramogų parką. Nenustebčiau, jeigu ateityje ekskursijų maršrutai prasiplėstų ir lenininės „Iskros” keliais – gal mokytojams būtų malonu prisiminti, kaip gražioje jaunystėje su šauniaisiais pionieriais ir raudonaisiais pėdsekiais žygiuodavo darbo liaudį į kovą su buržujais kėlusio laikraščio gabenimo keliais?


Skleiskime ir neškime tiesą

Kai paprastų žmonių gyvenimas prastėja, žiniasklaidoje vis dažniau pasigirsta balsų, kviečiančių kantriai laukti, nenusiminti – neva užaugs jaunoji karta, pakeis senuosius valdininkus, tada lietuviai galės gyventi kaip normalūs civilizuoti europiečiai.

Paguoda gerai, bet šiuo atveju ji panaši į norą užmigdyti tautos pareigą būti aktyviai. O gal tai kaip laikraščio „Baltijos kelio“ tikslas – kad žmonės neitų balsuoti? Kad vėl komunistai įgytų šansą laimėti rinkimus?


Gana atlaidžiauti chuliganams

Neseniai mikroautobusėliu važiavau iš Palangos į Klaipėdą. Pusiaukelėje, netoli kelio į Karklę, staiga iš galinės sėdynės pakilo ten snūduriavęs, alkoholiu smirstelėjęs gal septyniolikinis „drimelis“, timptelėjo greta „samanojusį bi豓 ir beždžionių voljero gyventojo balsu ūktelėjo vairuotojui: „Stok, žąsine, nes galvą nutrauksiu!“


„Kultūringas“ girtavimas

Jei alkoholizmas yra mūsų šalies arba, kaip rašė Vaižgantas, žmonijos didžiausia nelaimė, tai šiai problemai reikia skirti bent pusę laikraščio, pusę pamokslo laiko, nuolat kalbėti apie tokią bėdą namuose, šeimoje, su draugais, pažįstamais, visur ir visada. Vasario 16-osios proga darbovietės vadovybė organizavo iškilmingas išgertuves. Po minėjimo visus suvarė į bibliotekos salę.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija