Gana atlaidžiauti chuliganams
Neseniai mikroautobusėliu važiavau iš Palangos į Klaipėdą. Pusiaukelėje, netoli kelio į Karklę, staiga iš galinės sėdynės pakilo ten snūduriavęs, alkoholiu smirstelėjęs gal septyniolikinis drimelis, timptelėjo greta samanojusį bičą ir beždžionių voljero gyventojo balsu ūktelėjo vairuotojui: Stok, žąsine, nes galvą nutrauksiu!
Ir ką manote? Sulig ta bliuvenos komanda vairuotojas taip kirto stabdžiais, jog gera dešimtis keleivių iš savo krėsliukų vos neįskrido į priekinį mašinikės langą. Per vieną gležnaprotį!.. Tenka pripažinti, jog Lietuvoje jau ne tik vasaros metu pajūrio miesteliuose chuliganėliai, chamai, nešvankėliai diktuoja savo valią padoriajai visuomenei, o toji
tyli, tyli, tyli
Stebėjau keleivių veidus ir nuotaikas, elgseną mikroautobusėlyje. Visi ligi vieno nusigręžė į langą, niekas nesudrausmino girtų iš po nakties žmogystų vaikštančių tualetėlių ne mano kiaulės, ne mano mikriukas, tai ir manęs neliečia
Todėl, kad mes visi tylime, todėl, kad ir policininkai pataikauja chuliganams. Jauni triukšmautojai šią vasarą prievakariais jau labai įžūliai savą valią primetinėjo ir Palangos centrinėje, basanavičinėje; jie lyg suslavėjusiame viešnamyje trikdė palangiškių vasaros miegą visuose kurorto pakraštėliuose. Tylim
Nesiskaito? O juk
avinai tam, kad būtų kerpami?
Mykolas Paronžis
Palanga
© 2007 XXI amžius
|