|
Lietuvos pasipriešinimas yra svarbus jaunimo auklėjimui
Jonas Vainius
Lietuvos istorijos dėstymas moksleiviams yra labai svarbus dalykas. Jaunajai lietuvių kartai būtina susipažinti su savo tautos ir valstybės istorija. Svarbiausia, kad ta istorija būtų teisinga, neiškraipyta. Žinodama tautos praeitį ir šaknis, jaunoji lietuvių karta labiau vertins savo kilmę, gerbs trispalvę ir bus pasiryžusi ją ginti iškilus pavojui.
Dabartinės Lietuvos istorijos mokymo programos neskiria pakankamai dėmesio lietuvių ginkluoto pasipriešinimo kovų laikotarpiui, jis iki šiol nėra radęs deramos vietos Lietuvos istorijos vadovėliuose.
Tačiau šis istorijos laikotarpis labai svarbi mūsų tautos istorijos dalis, rodanti tautos ryžtą pasiaukojimai ginti Tėvynę ir nepriklausomą valstybę nuo priešo, nepaisant sąlygų. Be to, pasipriešinimas turi itin svarbių pasekmių Lietuvos tarptautiniams santykiams.
Lietuvos pasipriešinimas yra svarbus jaunimo auklėjimui, jame gausu didvyrių, kurių taip ilgisi ateinanti karta. Tamsiosios jėgos bando suklaidinti lietuvių visuomenę, iškraipyti laisvės kovų istorijos faktus, nuvertinti savanorius lietuvius partizanus ir bando įteigti mintį apie bendradarbiavimą su priešu ir tautos išdavystę.
Yra ir dar viena priežastis. Šiame laikotarpyje, kaip jokiame kitame, gausu patriotų didvyrių ir išdavikų pavyzdžių. Moksleiviai turi įsisąmoninti, kuo skiriasi patriotas nuo išdaviko. Nijolė Gaškaitė knygoje Pasipriešinimo istorija 1944-1953 m. nevengė šios temos.
Kiekviena tauta turi savo herojus ir išdavikus. Aš prisimenu, augdamas Niujorke, lankiau katalikišką pradžios mokyklą. Amerikos istorijos dėstymas mokiniams prasidėjo ketvirtoje klasėje. Amerikos valstybės istorijos pradžia Nepriklausomybės paskelbimas 1776 m. liepos 4 d. Netrukus prasidėjo karas, užtrukęs penkerius metus, iki 1781 metų, kol Anglijos generolas Kornvalis paprašė paliaubų. Per šį karą Amerikos generolas Džordžas Vašingtonas turėjo nepaprastai daug rūpesčių. Vienas iš tų rūpesčių buvo Amerikos generolo Benedikto Arnoldo slaptas tarnavimas priešui. Vašingtonas spėjo išaiškinti Benedikto Arnoldo išdavystę. Bet nespėjo jo pagauti, nes Arnoldas netrukus perėjo į priešo eiles. Po karo Arnoldas grįžo į Angliją ir čia gyveno iki mirties. Taigi, Amerikoje su patrioto ir išdaviko sąvokomis moksleiviai supažindinami anksti ir apie tai yra dažnai aiškinama. Herojus yra Džordžas Vašingtonas, o valstybės išdavikas yra Benediktas Arnoldas. Benedikto Arnoldo vardas ir pavardė tapo žodžio išdavystė sinonimu.
Nijolės Gaškaitės knyga Pasipriešinimo istorija 1944-1953 m. turėtų būti įtraukta į mokyklų istorijos programas. Šią knygą rekomenduoja Lietuvos istorikai, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, nes knygoje autentiškai atsispindi Lietuvos partizanų kova su okupantu. Knygos autorė Nijolė Gaškaitė specialiai ją rašė moksleiviams. Pasipriešinimo istorijos įtraukimas į Lietuvos istorijos programą moksleiviams turi būti ne vienkartinis, o nuolatinis, kad ateinančios moksleivių kartos susipažintų su tikrąja valstybės istorija.
Lietuvos partizanų kovą, kuri nusinešė 22 tūkst. partizanų gyvybių, buvo sėkminga, nes ši kova prisidėjo prie valstybės nepriklausomybės atstatymo. Be to, partizanų kovos pasekmės iki šiol jaučiamos mūsų dabartiniame gyvenime Lietuvoje gyvena žymiai mažiau kolonistų negu kitose Baltijos kraštuose.
Nuo Lietuvos mokytojų priklausys pasipriešinimo istorijos dėstymas ir, tikiu, kad jis vyks sėkmingai. Juk dabartiniai mokytojai yra įpėdiniai tų garbingų lietuvių mokytojų, kurie 1940 m. rugpjūčio 15 d. Kauno sporto halėje, per didingą mokytojų suvažiavimą, tvirtai sugiedojo Lietuvos Tautos himną vietoj Internacionalo, nepaisydami komunistinio okupacinio prezidiumo.
Pagal pranešimą, skaitytą Kauno savivaldybėje spalio 29 dieną,
pristatant Nijolės Gaškaitės knygą Pasipriešinimo istorija 1944-1953
m.
© 2007 XXI amžius
|