Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Bažnyčia siekia santuokinio gyvenimo stabilumo

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas ragina į vaikus žiūrėti ne kaip į naštą, bet kaip į dovaną

Popiežius pabrėžia šeimos šventumą

Tradicinei šeimos institucijai šiandien patiriant didelius sunkumus – tą atspindi skyrybų gausa ir menkas gimstamumas – popiežius Benediktas XVI paragino kurti naujas strategijas, skirtas jos poreikiams tenkinti, kartu pabrėždamas dvasinę šeimos, kaip „šventos ir sušventinančios vietos“ reikšmę. Lapkričio 3 dieną Vatikane Šventasis Tėvas taip kalbėjo susitikęs su 40-metį mininčio tarptautinio katalikiško Naujųjų šeimų sąjūdžio kongreso dalyviais. Naujųjų šeimų sąjūdis, veikiantis Fokoliarų judėjime, jungia apie 800 tūkstančių šeimų iš 180 pasaulio tautų visuose kontinentuose, kurios savuoju gyvenimu liudija Evangeliją. Susitikime dalyvavo ir Fokoliarų judėjimo įkūrėja Kiara Liubik, kurią šiltai pasveikinęs Popiežius padėkojo už išmintingą vadovavimą „didelei fokoliarų šeimai“ bei ištikimybę Bažnyčiai.

Kreipdamasis į sutuoktinių poras, priklausančias Naujųjų šeimų sąjūdžiui, Benediktas XVI pabrėžė jų veikimo ir liudijimo pastoracinę reikšmę, ypač svarbią dėl vadovavimosi keturiais pagrindiniais – „dvasingumo, auklėjimo, socialinio ir solidarumo“ – principais. Taip gyvenanti vieninga šeima tampa „tikru meilės lizdu, namais, svetingai priimančiais gyvybę“, krikščioniškų vertybių mokykla, joje augantiems ir bręstantiems vaikams. Tada ji gali sėkmingai konfrontuoti su šiuolaikinės visuomenės ekonominiais, kultūriniais ir religiniais iššūkiais, tapdama „vilties ir padrąsinimo ženklu“ visoms krikščioniškoms šeimoms. Taigi, šeimos laimės, vienybės, kaip „Dievo – Meilės dovanos“ ir dorojimosi su iškylančiomis problemomis slėpinys yra „namų statymas ant tvirtos uolos“, tai yra „gyvenimas Evangelija“, – tvirtino Šventasis Tėvas.

Jis pasidžiaugė, jog kaip tik šią temą savo paskutiniam jubiliejiniam kongresui buvo pasirinkęs Naujųjų šeimų sąjūdis. Kongreso metu buvo gilinamasi į Dievo Žodį, „išklausyti liudijimai, kurie rodo, kaip Šventojo Dvasia veikia širdyse, ir šeimos gyvenime netgi esant sudėtingoms, sunkioms situacijoms“. Popiežius Benediktas XVI pabrėžė, jog šeima, siekdama gauti „dangiškąją paramą“, turi ne tik klausyti Dievo Žodžio, bet ir nuolat atsidėti bendrai maldai ir intensyviam sakramentiniam gyvenimui bei pastangoms vykdyti Kristaus meilės ir atlaidumo įsakymą. Meilė nėra savanaudiška, ji nepasiduoda blogiui ir pykčiui, džiaugiasi tiesa, „visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“, – kalbėjo Šventasis Tėvas nurodydamas į apaštalo šv. Pauliaus mokymą, išreikštą Pirmajame laiške korintiečiams.

Pabrėždamas išskirtinę šeimos paskirtį jis pasirėmė savo pirmtako Jono Pauliaus II apaštaliniu raginimu „Christifideles Laici“, kuriame pabrėžta, kad sutuoktinių pora ir šeima yra pirmoji ir pagrindinė visuomeninės plotmės išraiška. Joje įprasminama vyro ir moters meilė, kuri kaip gilaus savęs bei abipusio atsidavimo dovana, „Kristaus troškimu gali rasti stiprybę sakramente“. Priminęs kitą Jono Pauliaus II „Familiaris Consortio“ (jis yra dokumente) vertingą pastebėjimą, kad „šeima turi meilės globos, atskleidimo ir perdavimo misiją“, kas atspindi Dievo meilę žmonijai, Šventasis Tėvas sakė, kad „Bažnyčia visada lieka artima šeimai, jos, kaip sakralios ir sušventinančios vietos misijoje, ypač šiandien didelių vidinių ir išorinių pavojų akivaizdoje“. Popiežius Benediktas XVI taip pat paragino krikščionių šeimas, meldžiant dangiškosios pagalbos, su pasitikėjimu žvelgti į šventosios Nazareto šeimos pavyzdį, nes ji yra „namų Bažnyčios“ pradmuo.

Uždavinys Europos viešajai politikai

Tarsi atsiliepdami į minėtą Šventojo Tėvo paraginimą kurti naujas strategijas šeimos institucijos stiprinimui, Europos sąjungos vyskupai paskelbė naują dokumentą, kuriame analizuojami santuokinio gyvenimo sunkumai kontinente ir pateikiami siūlymai, kaip juos įveikti. Lapkričio 5 dieną pristatytas Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) sekretoriato parengtas dokumentas „Pasiūlymai Europos Sąjungos strategijai dėl paramos sutuoktinių poroms ir šeimai“ pateikia plataus spektro (darbo įstatymų, mokesčių politikos, aprūpinimo būstu ir kt.) rekomendacijas europinėms institucijoms, skirtas skyrybų prevencijai, profesinio darbo ir vaikų auginimo suderinimui bei kitų dabarties aktualių klausimų sprendimui. (Pavyzdžiui, kovai su šeimoje paplitusiu smurtu, išaugusiu mažamečių girtavimu ir narkomanija.)

Dvidešimties puslapių dokumento įžangoje pažymima, kad dabartinė demografinė krizė ir šeimų irimas neša didelį emocinį, socialinį ir finansinį nuostolį Europos visuomenei. Todėl visi turi būti suinteresuoti padėti sutuoktinių poroms, išgyvenančioms sunkias situacijas ir sudaryti kuo tinkamesnes sąlygas vaikų auginimui bei auklėjimui. „Atsiliepimas į šį iššūkį yra viešosios politikos Europoje uždavinys, kuris tampa vis labiau svarbesnis, – teigiama COMECE dokumente. – Todėl Europos Sąjungos valstybėms čia tenka didžiausia atsakomybė, ypač dėl santuokos, kaip institucijos, stiprinimo, kad ji išlaikytų savo patrauklumą jaunoms poroms ir būsimiems tėvams“.

Pripažinę, kad pastaruoju metu Europos Sąjungos institucijos rodo didesnį dėmesį demografijos ir šeimos problemoms, dokumento autoriai nurodo į 2005-aisiais Europos tarybos patvirtintą Jaunimo paktą bei Europos Komisijos pateiktą kreipimąsi „Konfrontuojant demografiniam iššūkiui: į naująjį solidarumą tarp kartų“. 2007 metų gegužę, kai Europos Sąjungai pirmininkavo Vokietija, buvo priimtas tarpvyriausybinis susitarimas, pavadintas „Europos aljansas už šeimas“. Ir vis dėlto, nepaisant šių bei kitų svarbių iniciatyvų, europiniu lygiu dar nepakankamai kreipiamas dėmesys į tuos sunkumus, su kuriais šiandien susiduria santuokinis gyvenimas. Ypač tas pasakytina apie moterų emancipacijos susidariusią naująją lyčių pusiausvyrą, kada abiejų sutuoktinių profesinė karjera sukuria sudėtingą aplinką vaikų auginimui bei rūpinimuisi vyresniaisiais šeimos nariais.

Dėl to dažnai suyra santuokos, o tai „gali turėti labai neigiamą poveikį partneriams ir ypač vaikams“, kartu pabloginti ir jų ekonominę padėtį. COMECE dokumente primenami nerimą keliantys statistiniai duomenys, rodantys, kad per paskutiniuosius 25 metus (1980-2005) skyrybų skaičius Europos Sąjungoje išaugo 50 procentų. Tik per pastaruosius penkiolika metų įvykusios 13,5 mln. skyrybų turėjo neigiamų pasekmių 21 mln. vaikų. Šeimose, likusiose su vienu iš sutuoktinių (85 proc. atvejų tai buvo motina) pavojus patekti į skurdą labai padidėja. Nors šioms suirusioms šeimoms, o ypač vaikams ir jaunimui, itin reikia dėmesio ir paramos, kad būtų išvengta ekstremalaus skurdo, sušvelninta psichologinių bei moralinių traumų našta, vis dėlto adekvati politika turėtų būti prevencijos. „Skyrybų ir separacijos prevencija (ypač situacijos, kai paliečiami vaikų interesai) yra svarbus uždavinys visų lygių politikai, tiek Bažnyčiai, tiek kitiems pilietinės visuomenės veikėjams“, – pabrėžiama naujajame COMECE dokumente.

Jame primenama, jog Katalikų Bažnyčia, išaukštindama vyro ir moters santuoką, jai suteikia sakramentinės meilės statusą. Taip pat visose Europos Sąjungos valstybėse civilinė santuoka traktuojama kaip bazinė visuomenės institucija, suteikianti tinkamą globą jos silpniesiems nariams ir didžiausiai ateities vilčiai – vaikams. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, Vakarų Europoje daugelis porų, gyvenančių kartu be formalaus santuokinio ryšio, būtent santuoką laiko gyvenimo idealu. Štai 2007-ųjų liepą Anglijoje paskelbti apklausų duomenys patvirtina, jog trys ketvirtadaliai sugyventinių porų iki 35 metų planuoja susituokti.

Taip pat Hamburge (Vokietija) 2000 metais atlikta studija rodo, kad 83 proc. trisdešimtmečių norėtų likti su savo partneriu visą gyvenimą. Sociologinių tyrimų agentūros „Eurobarometer“ 1998 metais atlikta apklausa visoje tuometinėje Europos Sąjungoje išaiškino, kad tik 11 proc. jaunų europiečių tarp 25 ir 34 metų amžiaus yra nusistatę prieš santuoką. (Vienintelėje Prancūzijoje ir Belgijoje dalis tų, kurie sakė yra nusistatę prieš santuoką, buvo pakilusi iki 20 proc., tuo tarpu Švedijoje ir Danijoje, kur nesantuokinis sugyvenimas ypač paplitęs, 90 proc. apklausos dalyvių išreiškė palankumą būtent santuokinei šeimai). COMECE dokumente pateikti dar vieni sociologinių tyrimų rezultatai (Populatinio Policy Acceptance Survey) patvirtina, kad tik nedidelė mažuma – apie 5 proc. jaunų žmonių nėra linkę santuokoje gimdyti ir auginti vaikų.

„Mylinčios ir stabilios sutuoktinių poros yra socialinis kapitalas visiems europiečiams. Jos yra abipusio pasitikėjimo visuomenėje šaltiniai“, – daro išvadą Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija savo naujajame dokumente. Kaip minėta, jame pateikiami siūlymai santuokų stabilumo stiprinimui, kurie gali būti įgyvendinami Europos Sąjungoje. Tarp tokių siūlymų yra ir specialių programų kūrimas sužadėtinių porų rengimui, taip pat streso santuokoje prevencinės iniciatyvos per informacines kampanijas ir apsikeitimą geru patyrimu. Vyskupai pabrėžia, kad reikia kurti teisinę sistemą, kad būtų suderintas profesinis ir privatus gyvenimas, vykdyti šeimoms palankaus aprūpinimo būstu iniciatyvas, skatinti mokslinius tyrimus, kurie analizuotų šeimos svarbą visuomenei ir santuokos vertingumą. Taip pat svarbu, kad verslo pasaulyje būtų rodoma didesnė atsakomybė santuokų stabilizavimui per geresnį darbo organizavimą, psichologinę pagalbą darbuotojams.

Mišrių santuokų problemos

COMECE dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į neproporcingai didelį skyrybų skaičių tautiškai mišriose santuokose. Dabar kasmet Europos Sąjungoje įvyksta apie 170 tūkstančių „tarptautinių“ skyrybų, kurios sudaro 16 proc. bendro skyrybų skaičiaus. Šie skaičiai patvirtina, jog mišrios santuokos neretai susiduria su dideliais sunkumais. Po tokios santuokos sudarymo vienas iš sutuoktinių arba jie abu atsiduria naujame gyvenimo kontekste, išryškėja kultūriniai tarpusavio skirtumai, tuo tarpu nacionalinės priklausomybės bruožai bei trauka pasirodo stipresni nei galima buvo laukti. Visa tai ne tik praturtina sutuoktinius, bet ir tampa nesusipratimų, konfliktų, užsibaigiančių skyrybomis, šaltiniu.

Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, turint omenyje, kad tautiškai mišrių santuokų neturėtų mažėti dėl žmonių judėjimo Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat turint ypač didelę riziką tokių santuokų suirimui, reikia stiprinti dėmesį šių skyrybų prevencijai. COMECE dokumente pažymima, kad tam galėtų pasitarnauti ir 2008-ieji – Europos Sąjungoje paskelbti Tarpkultūrinio dialogo metais. Kitąmet per įvairias informacines priemones ir susitikimus galėtų būti propaguojamas mišrių santuokų socialinis ir kultūrinis patyrimas.

Antrojoje COMECE dokumento dalyje išsamiai aptariant vaikų auginimo šeimoje problemas ir jų sprendimo būdus, pabrėžiama tėvystės ir motinystės ugdymo reikšmė. „Tai galėtų būti pradedama jau mokyklose, kurioje vaikai būtų geriau informuojami apie atsakomybę, susijusią su jų, kaip būsimų tėvų vaidmeniu“, – teigia Europos Sąjungos vyskupai. Jie pabrėžia, kad geras tėvų vaidmens atlikimas – tai ne vien tik poreikis daugiau asmeninio laiko skirti savo vaikams, bet ir „kokybė, kaip tą laiką kartu praleisti“. Nuolatinės tėvų formacijos pavyzdžiu galėtų būti vadinamoji „kess – errizchen“ iniciatyva Vokietijoje, kai tėvams, turintiems mažamečius vaikus, rengiami specialūs vaikų auklėjimo kursai. COMECE dokumente taip pat siūloma, kad Europos parlamentas 2011 metus paskelbtų geros tėvystės metais ir tuo skatintų dėmesį šiai svarbiajai šeimos gyvenimo pusei. Dokumentas užbaigiamas popiežiaus paraginimo Europos politikams priminimu, išsakytu per rugsėjo mėnesį vykusią jo apaštalinę kelionę į Austriją, remti vaikų gimdymą ir auginimą šeimose. Drąsindami jaunas sutuoktinių poras „tapti tėvais ir motinomis“, politikai ne tik jiems padėtų, bet ir neštų naudą visai visuomenei. „Visa tai bus beprasmiška, jeigu mes savo šalyse nekursime džiaugsmo ir pasitikėjimo gyvenimu klimato, tokio klimato, kuriame į vaikus nebus žiūrima kaip į naštą, bet kaip į dovaną“, – sakė Šventasis Tėvas.

Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisija savo naujajame dokumente pripažįsta, kad problemos, susijusios su santuokos išsaugojimu ir vaikų auginimu, iš esmės yra nuoroda į prasmingo gyvenimo būdo sunkumus šiuolaikinėje visuomenėje. Tačiau vyriausybė prasmingo gyvenimo negali pasiūlyti, kadangi jos uždavinys yra teisingumo užtikrinimas. Čia turi veikti kitos instancijos ir „Bažnyčia yra kaip tik viena iš jų“.

© 2007 „XXI amžius“