Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Bažnyčia siekia santuokinio gyvenimo stabilumo

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas ragina į vaikus žiūrėti ne kaip į naštą, bet kaip į dovaną

Popiežius pabrėžia šeimos šventumą

Tradicinei šeimos institucijai šiandien patiriant didelius sunkumus – tą atspindi skyrybų gausa ir menkas gimstamumas – popiežius Benediktas XVI paragino kurti naujas strategijas, skirtas jos poreikiams tenkinti, kartu pabrėždamas dvasinę šeimos, kaip „šventos ir sušventinančios vietos“ reikšmę. Lapkričio 3 dieną Vatikane Šventasis Tėvas taip kalbėjo susitikęs su 40-metį mininčio tarptautinio katalikiško Naujųjų šeimų sąjūdžio kongreso dalyviais. Naujųjų šeimų sąjūdis, veikiantis Fokoliarų judėjime, jungia apie 800 tūkstančių šeimų iš 180 pasaulio tautų visuose kontinentuose, kurios savuoju gyvenimu liudija Evangeliją. Susitikime dalyvavo ir Fokoliarų judėjimo įkūrėja Kiara Liubik, kurią šiltai pasveikinęs Popiežius padėkojo už išmintingą vadovavimą „didelei fokoliarų šeimai“ bei ištikimybę Bažnyčiai.

Kodėl batsiuviui reikia aukštojo išsilavinimo?

Advokatas Juozas Gaudutis mano, jog policija neprivalo atlikti jai nepriklausančių funkcijų, kad ji galėtų daugiau dėmesio ir jėgų skirti savo tiesioginėms pareigoms – nusikaltėlių gaudymui Autoriaus nuotrauka

Apie padėtį Lietuvos policijoje su advokatu Juozu GAUDUČIU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas. J.Gaudutis daugiau kaip 20 metų dirbo prokuratūroje, ilgai vadovavo prokuratūros tardymo departamentui. 1997 – 1999 metais jis darbavosi Vidaus reikalų ministerijoje – ėjo viceministro pareigas, vėliau vadovavo STT. Jo sąskaitoje – įvairiausių lygių studijos Leningrado, Maskvos ir JAV specialiosiose mokyklose. Jis taip pat puikiai išmano Europos Sąjungos specialiųjų tarnybų darbo specifiką. Taigi vidaus reikalų sistemą jis pažįsta ne paviršutiniškai.

Žvakutės Griškabūdyje

Rugsėjo 8 dieną Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Vyčio kuopos žuvusiems vyrams pastatytas paminklas

Jūs kritot nuo klastingos pikto priešo kulkos,

savo krauju atpirkę svetimas kaltes.

Ir štai sudaužęs pančius drąsiasparnių pulkas

Tėvynės laisvės žygį iki galo tęs…

(Autorius nežinomas)

Šiais metais vėl su vaikais ir anūkais atėjome nusilenkti Griškabūdžio laukymėje be karsto ir be žvakės užkastiems dvasios broliams ir sesėms. Netradicinės kapinės pasitiko mus rūpestingai sutvarkytos. Laukinių saulučių balti žiedai žalioje vejoje žvelgė tarytum didvyrių akys, o ošiantys ąžuoliukai giedojo jiems Requiem. Šis memorialas gimė darbščių, geranoriškų vietinių gyventojų ir jiems talkinusių giminaičių bei bendraminčių dėka. Kai kuriuos norisi paminėti – tai garbinga Preikšų šeima, buvusi tremtinė Aldona Girdauskienė. Jiems talkino Česė Dailidienė, Antosė Šulskienė, Juozas Gurilauskas, Raimonda Kudirkienė ir kiti.

Pagerbti Didžiosios Kovos apygardos partizanai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Tylos minute pagerbiami žuvę Didžiosios Kovos partizanų apygardos S.Griniaus-Vanago būrio partizanai

Lietuviai visais laikais kovojo už savo laisvę ir nepriklausomybę. Ypač nuožmi kova prasidėjo 1944 metų vasarą sovietams vėl įžengus į Lietuvą. Į rezistencinę kovą pakilo arti 30 tūkstančių tautos sūnų ir dukterų, kurie sudarė devynias partizanų apygardas. Viena jų – Didžiosios Kovos partizanų apygarda, kurią įkūrė Lietuvos kariuomenės viršila Jonas Misiūnas-Žalias Velnias.

Palangos siela gyva!

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Įdomių kultūrinių iniciatyvų sumanytoja Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audra Lukauskaitė

Tarp įsimintiniausių šių metų vasaros ir rudens pradžios įspūdžių išsiskyrė tos dienos, kurių metu Briuselyje gėrėjausi šventojo Mykolo Katedros didybe, Europos Sąjungos pastatu ir Palangoje vykusia konferencija. Beje, liūdnoka darosi prisiminus kai kurių Briuselio pareigūnų samprotavimus, jog „Lietuvoje nėra savivaldos, nes dar nėra pilietinės visuomenės“, kad „spauda, kai kurios TV stotys yra bulvarinės arba nupirktos nomenklatūrininkų, pralobusių Laisvę iškovojusių idealistų sąskaita“. Esame maži, tad nesistebėkime, kad svarbu ne Lietuvos, o Vokietijos teisybė, sprendžiant investicinių programų klausimus, nes vokiečių įnašai į ES iždą didesni.

Laimė gyventi, kurti, mylėti

Petronėlė PAŠKAUSKIENĖ

Knygos „Paulina – Žiemgalos dukra“ pristatymas Petro Kriaučiūno bibliotekoje. Iš kairės: Liuda Viliūnienė, autorė Danutė Arūnaitė-Vidrinskienė ir Aleksandra Šepkienė

Į tikrą dvasinę šventę baigiantis rugsėjui Marijampolės šviesuomenę pakvietė mokytoja lituanistė Danutė Arūnaitė-Vidrinskienė. Petro Kriaučiūno bibliotekoje buvo pristatyta „Aušros“ leidykloje neseniai išleista jos knyga „Paulina – Žiemgalos dukra“. Tai įdomi, išliekamąją vertę turinti memuarinė, kraštotyrinė knyga, skirta Paulinos Arūnienės gyvenimui ir darbams įamžinti. Ši moteris visus stebino dvasiniu maksimalizmu, entuziazmu, plačiu savo darbų diapazonu. „Paulina – Žiemgalos dukra“ pasakoja apie moterį, palikusią ryškią brydę tautos gyvenime. Ši rūpestinga šeimos motina ėmėsi paprastai moteriai, rodos, neįveikiamų pareigų: sodinti parkus, gėlynus, puošti savo kraštą ir telkti į šį darbą visus, kuriuos tik pasiekia jos širdies balsas“, – taip jautriai apie Pauliną Arūnienę kalbėjo A.Šepkienė.

Atidengtas paminklas dainininkui Danieliui Dolskiui

Kazimieras Dobkevičius

Senasis gramofonas priminė D.Dolskio dainas

Sekmadienį, lapkričio 11 dieną, Laisvės alėjoje, priešais „Metropolio“ restoraną atidengta skulptoriaus Romo Kvinto sukurta skulptūra estrados dainininkui Danieliui Dolskiui.

Dainininko atminimo įamžinimo iniciatorius aktorius ir dainininkas Vytautas Kernagis prisiminė, kad daugiau kaip dešimtmetį brandino idėją pastatyti paminklą populiariam estrados dainų atlikėjui. Lietuvos fonogramų gamintoja „Agata“ finansavo pagrindinius darbus ir idėja tapo kūnu.

Ir Lietuvoje atsirado horacijų

Petras KATINAS

Naujųjų lietuvių koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus visuose dienraščiuose paskelbė antikos išminčių Platono ir Horacijaus citatas, jog tobula valstybė yra išmintinga, narsi, nuosaiki bei teisinga. Šios citatos užėmė ištisus didžiųjų dienraščių puslapius ir galima tiktai įsivaizduoti, kiek už jas buvo sumokėta. Kam Dariui Mockui to prireikė? Juk „žmogus iš gatvės“ vis tiek nieko nesuprato ir vargu ar apskritai yra girdėjęs apie Horacijų ir Platoną. Netgi sprendžiant iš dabartinio Seimo narių intelektualinių galių, vargu ar jie suvokė, kas norėta pasakyti tomis citatomis ir kam jos buvo skirtos.