Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Biblioteka, kurioje lankosi dvasiškai brandūs skaitytojai

Inesė Ratnikaitė

Šiauliuose įsikūrusio Švč. Jėzaus širdies tarnaičių kongregacijos vienuolyno bibliotekos svečių knygoje gausu gražių žodžių, nuoširdžių padėkų, poezijos posmų. Pati biblioteka, neseniai šventusi jubiliejų, turi daug knygų ir skaitytojų.

Prieš 15-a metų šių turtų nebuvo. 1992 metais tebuvo kongregacijai grąžintas pastatas, bibliotekai skirta pusė koncertinės salės, į vieną lentyną tilpo keliasdešimt asmeninių knygų… Tačiau buvo didelis noras turėti biblioteką ir dalytis su kitais knygų lobiais. Pirmasis idėją, atiduodamas bibliotekai savas knygas, palaikė tuometinis Šiaulių dekanas kun. Kleopas Jakaitis. Būta ir daugiau rėmėjų, dalis knygų bei lentynų atkeliavo net iš Vokietijos. Taip knyga po knygos... „per penkiolika metų išaugo iki dešimties tūkstančių, o gal ir daugiau“, – šypsosi bibliotekos įkūrėja ir vedėja s. Regina Gelžinytė, ACJ. Šiuo metu bibliotekoje esama knygų lietuvių, anglų, vokiečių kalbomis. Daugiausia – teologinės bei bendrojo pobūdžio religinio turinio knygos.

Vaškinių figūrų paradas

Benjaminas ŽULYS

Pasaulyje yra apie 20 vaškinių figūrų muziejų. Bene žymiausias tokių – Madam Tiuso muziejus, ne vieną dešimtmetį gyvuojantis Londone ir susilaukiantis vietinių lankytojų ir ypač turistų dėmesio. Jo filialai veikia ir kai kuriose užsienio šalyse.

O vienas vaškinių figūrų muziejus veikia netolimame Rusijos didmiestyje Sankt Peterburge. Iš jo į Kauną atkeliavo išraiškinga vaškinių figūrų kolekcija, įsikūrusi Kauno kultūros centre. Čia demonstruojamos septyniolika natūralaus dydžio žymių pasaulio žmonių figūrų, taip pat kai kurios mitologinės būtybės. Prie kiekvienos jų yra trumpa informacija lietuvių kalba apie tą asmenį, jo nuveiktus darbus. Parodos kuratorius Armenas Arutunianas papasakojo, kad Sankt Peterburgo muziejuje esama apie tūkstantį įvairių figūrų, kurios ne vien demonstruojamos pačiame muziejuje, bet ir keliauja po įvairias Rusijos bei kitų šalių vietoves ir visur susilaukia visuomenės dėmesio. Tuo galima neabejoti pasižvalgius po Kaune demonstruojamą ekspoziciją.

Laimė gyventi, kurti, mylėti

Petronėlė PAŠKAUSKIENĖ

Knygos „Paulina – Žiemgalos dukra“ pristatymas Petro Kriaučiūno bibliotekoje. Iš kairės: Liuda Viliūnienė, autorė Danutė Arūnaitė-Vidrinskienė ir Aleksandra Šepkienė

Į tikrą dvasinę šventę baigiantis rugsėjui Marijampolės šviesuomenę pakvietė mokytoja lituanistė Danutė Arūnaitė-Vidrinskienė. Petro Kriaučiūno bibliotekoje buvo pristatyta „Aušros“ leidykloje neseniai išleista jos knyga „Paulina – Žiemgalos dukra“. Tai įdomi, išliekamąją vertę turinti memuarinė, kraštotyrinė knyga, skirta Paulinos Arūnienės gyvenimui ir darbams įamžinti. Ši moteris visus stebino dvasiniu maksimalizmu, entuziazmu, plačiu savo darbų diapazonu. „Paulina – Žiemgalos dukra“ pasakoja apie moterį, palikusią ryškią brydę tautos gyvenime. Ši rūpestinga šeimos motina ėmėsi paprastai moteriai, rodos, neįveikiamų pareigų: sodinti parkus, gėlynus, puošti savo kraštą ir telkti į šį darbą visus, kuriuos tik pasiekia jos širdies balsas“, – taip jautriai apie Pauliną Arūnienę kalbėjo A.Šepkienė.

Palangos siela gyva!

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Įdomių kultūrinių iniciatyvų sumanytoja Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audra Lukauskaitė

Tarp įsimintiniausių šių metų vasaros ir rudens pradžios įspūdžių išsiskyrė tos dienos, kurių metu Briuselyje gėrėjausi šventojo Mykolo Katedros didybe, Europos Sąjungos pastatu ir Palangoje vykusia konferencija. Beje, liūdnoka darosi prisiminus kai kurių Briuselio pareigūnų samprotavimus, jog „Lietuvoje nėra savivaldos, nes dar nėra pilietinės visuomenės“, kad „spauda, kai kurios TV stotys yra bulvarinės arba nupirktos nomenklatūrininkų, pralobusių Laisvę iškovojusių idealistų sąskaita“. Esame maži, tad nesistebėkime, kad svarbu ne Lietuvos, o Vokietijos teisybė, sprendžiant investicinių programų klausimus, nes vokiečių įnašai į ES iždą didesni.

Lietuvybės dvasia Kalifornijoje

Janina SEMAŠKAITĖ

Juozas Kaributas

Lietuvių išeivių sukurtas Los Andželo Dramos sambūris 2004 metais šventė teatrinės veiklos penkiasdešimtmetį. Per pusę amžiaus dramos sambūris išugdė gabius aktorius, įgijo sceninės patirties, subūrė pastovią vaidintojų grupę, į teatro veiklą įtraukė gebančius piešti spektakliams dekoracijas, siūti kostiumus, sutelkė muzikos ir garso specialistus.

Sunku būtų įsivaizduoti tą didžiulį darbą puoselėjant lietuvišką žodį ir sambūrio reikšmę išeivijos lietuviams, jei neperžvelgtume pastatytų veikalų repertuaro. Čia vyko lietuvių poezijos pirmieji skaitymai, lietuvių kalba buvo perskaityti garsiausių pasaulio dramaturgų veikalai, statomos inscenizacijos ir trumpi spektakliai vaikams pasakų motyvais. Buvo sukurti ir įspūdingi pastatymai suaugusiems, pareikalavę iš artistų sceninės kalbos ir muzikinio išsilavinimo pagrindų, talento ir kantrybės.

Atidengtas paminklas dainininkui Danieliui Dolskiui

Kazimieras Dobkevičius

Senasis gramofonas priminė D.Dolskio dainas

Sekmadienį, lapkričio 11 dieną, Laisvės alėjoje, priešais „Metropolio“ restoraną atidengta skulptoriaus Romo Kvinto sukurta skulptūra estrados dainininkui Danieliui Dolskiui.

Dainininko atminimo įamžinimo iniciatorius aktorius ir dainininkas Vytautas Kernagis prisiminė, kad daugiau kaip dešimtmetį brandino idėją pastatyti paminklą populiariam estrados dainų atlikėjui. Lietuvos fonogramų gamintoja „Agata“ finansavo pagrindinius darbus ir idėja tapo kūnu.