Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Palangos siela gyva!

Gediminas GRIŠKEVIČIUS

Įdomių kultūrinių iniciatyvų sumanytoja Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audra Lukauskaitė

Vyriausioji Palangos etnografė, „Mėguvos“ etnoklubo vadovė Zita Baniulaitytė puoselėja tautos vertybes

Tarp įsimintiniausių šių metų vasaros ir rudens pradžios įspūdžių išsiskyrė tos dienos, kurių metu Briuselyje gėrėjausi šventojo Mykolo Katedros didybe, Europos Sąjungos pastatu ir Palangoje vykusia konferencija. Beje, liūdnoka darosi prisiminus kai kurių Briuselio pareigūnų samprotavimus, jog „Lietuvoje nėra savivaldos, nes dar nėra pilietinės visuomenės“, kad „spauda, kai kurios TV stotys yra bulvarinės arba nupirktos nomenklatūrininkų, pralobusių Laisvę iškovojusių idealistų sąskaita“. Esame maži, tad nesistebėkime, kad svarbu ne Lietuvos, o Vokietijos teisybė, sprendžiant investicinių programų klausimus, nes vokiečių įnašai į ES iždą didesni.

Skaudoka girdėti, bet reikia pripažinti, jog tiesos ES valdininkų komentaruose yra nemažai. Briuselyje žinoma, kad „Baltijos šalių kapitalizmas tėra socializmo rūbais“ vilktas ir dar daug metų jausime pragaištingo komunizmo šleifą, – tiek ekonomikoje, tiek dvasiniame Lietuvos valstybės gyvenime.

Rytai, kuriuose gyvuoja visų stebuklinių pasakų atributai – „vodka“, „seliodka“, kur gali neatgailaudamas vogti, tingėti, netaupyti, dar daug kam kelia ilgesį. Taip ir norisi klauptis prieš garbingą lietuvį ir maldauti: „Padėkime negalvojantiems nelaimėliams, nes artėjantys 2008-2009-ieji yra naujų rinkimų į LR Seimą, Europarlamentą, Respublikos Prezidento sostą metai. Neapdairiai pasirinkus kandidatūras, ne tik ekonomika daug praradimų patirs, bet ir sulauksime naujų provokacijų, keičiant valstybės geopolitinę situaciją“. Tačiau yra dar ir šviesių akcentų Lietuvos gyvenime. Keli iš jų tapo svarbiais įvykiais toli už jos ribų ir teikia vilčių ateičiai, stiprina visą sąžiningąją lietuvių tautos bendruomenės dalį.

Ryškiai į atmintį įsirėžė spalio mėnesį vykusi respublikinė konferencija „Palangos krašto tradicijos vakar ir šiandien“, kurią S.Vainiūno muzikos mokykloje surengė Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka ir Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“. Šia proga dvi visoje Lietuvoje žinomos šviesuolės: Zita Baniulaitytė, etnoklubo „Mėguva“ vadovė, ir Viešosios bibliotekos etnografė ir bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audra Lukauskaitė laikraštyje „Vakarinė Palanga“ (Nr. 77) išsakė savąsias nuomones.

„Spartus gyvenimo tempas, sociokultūriniai, ekonominiai procesai, atsivėrusios valstybių sienos, informacijos gausa kelia grėsmę etinei kultūrai – niveliuojasi ir nyksta papročiai, etnografinių regionų skirtumai, asimiliuojasi tarmės, todėl reikia spartinti tiriamuosius, fiksavimo ir kaupimo darbus“, – tai etninės kultūros plėtros valstybinėse programoje užrašyti teiginiai. Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje dėl tradicijų nežinojimo ar jų nepaisymo, nesuvokimo mūsų aplinka įgyja standartų, bejėgių kičo apraiškų. Ne išimtis yra ir Palanga.

Lietuvos liaudies kultūros centro Etninės kultūros skyrius rengia ilgalaikę valstybinę etninės kultūros apsaugos ir plėtros programą bei jos sudėtinę dalį – nematerialaus paveldo registrą, kurį prižiūri UNESCO. Tokius registrus rengia visos rajono ir miesto savivaldybės, tarp jų ir Palanga, bendradarbiaudamos su visomis etninės kultūros institucijomis.

Ši konferencija padės įvertinti tai, ką turime saugotino, ir išryškinti, kuo unikalaus mūsų Palangos kraštas. Garbės reikalas parodyti, ką reto ir reikšmingo mes turime.

Ilgai prisimins šią konferenciją ne tik pajūrio gyventojai. Net ir šiandien Palangos senbuviai komentuoja jų širdžiai, gyvensenai, tradicijoms itin savą Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio menotyrininkės dr. Alės Počiulpaitės pranešimą apie kryždirbystės ypatumus Palangos apylinkėse arba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Humanitarinio instituto Lietuvių kalbos katedros docentės Zofijos Babickienės pranešimą apie Šiaurės žemaičių kretingiškių (palangiškių) tarmės bruožus. Labai sudomino ir istoriko, Lietuvos jūrų muziejaus muziejininko moksliniai tyrinėjimai apie Palangos krašto žvejų kultūrą ir tyrimų galimybes, poeto, religijotyrininko Dainiaus Sobeckio surengta išvyka į etnografines Anaičio kaimo kapinaites. Po konferencijos svečiai vos tilpo kavinėje „Ronžės uostas“, kur skanavo tradicinių šių krašto valgių. Visi džiaugiamės dar gyva tikrąja Palangos siela.

© 2007 „XXI amžius“