|
Nei skaidrumo, nei viešumo
Petras KATINAS
Valdančioji koalicija, kad ir kokia ji tariamai marga būtų, sutartinai pūsdama į vieną dūdą pasiekė savo: demokratinėje Lietuvoje, priklausančioje NATO ir Europos Sąjungai, iš tiesų visi gali kalbėti ką tiktai nori, netgi piketuoti, tačiau bėda ta, kad tų kalbų niekas negirdi. Pilstykite į sveikatą iš tuščio į kiaurą, o mes darysime, ką mums (t.y. valdančiajam klanui) reikia. Kita vertus, negalima sakyti, kad draudžiama kalbėti, kritikuoti, keiksnoti kyšininkus ar pagal sovietinius statutus ir kodeksus gyvenančius policininkus ir t.t. Tai daryti iš tiesų galima draugų būrelyje, virtuvėje prie pietų stalo, paupyje meškeriojant su draugais. Kitaip tariant privačiame, uždarame ratelyje, uždaroje erdvėje. Pabandytų toks šnekėtojas ar kritikas savo mintis išdėstyti didžiausiame Lietuvos dienraštyje, garsioje leidinių grupėje, ar Spaudos klube nacionalinėje televizijoje niekas tokio ten neįleistų. Nebent užmokėtų nepriklausomiems dienraščiams po keletą ar keliolika tūkstančių litų už užsakomąjį straipsnį. Bet kritikuojantieji tokių pinigų neturi ir vargu ar kada nors turės. Tad kalbėkite sau į sveikatą, apie ką tiktai norite: apie valdininkų bajoriškas privilegijas, totalinį brangmetį, valdžios parsidavimą ne tiktai savų, bet ir rusų oligarchų klanams. Taigi, atrodytų, kad visą Lietuvą uždengė tirštos pilietiškumo sutemos. Bent jau taip mano vis didėjantis pesimistų skaičius, kurių, įvairiais apskaičiavimais, yra ne mažiau kaip 60-70 proc. O kur dar tie, kuriems viskas dzin? Juos pridėjus, susidarytų dar daugiau. Vis dėlto toje pesimizmo baloje pradeda kaltis pilietiškumo daigai. Atsiranda vis daugiau visuomeninių organizacijų, autoritetingų pavienių asmenų netgi tarp visiškai apsnūdusios kūrybinės inteligentijos. Kaip susierzino valdančioji grupuotė, kai visuomenininkai prabilo apie valdžios ketinimus eliminuoti visuomenę iš įstatymų kūrimo proceso. Mat Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą. Aišku, šis svarbus įstatymo projektas net dėl akių nebuvo pateiktas susipažinti visuomenei. Matyt, suvokė, kad jokio pritarimo nesusilauks. Valdžia, anot Pilietinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio, iš esmės pasisavina teisę kurti įstatymus, o bendruomenė eliminuojama iš bet kokio teisėkūros proceso. Paprastai šnekant, tauta galės kalbėti kiek tiktai nori, tačiau jos balsas niekur neis, kaip toje patarlėje apie šuns balsą, kuris neina į dangų. Arba: šunys loja, o valdžios karavanas žingsniuoja toliau. Kaip išsiaiškino visuomenininkai Darius Kuolys ir Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projekte tėra tiktai gana primityvus ir visiškai nieko nereiškiantis punktas, kaip ir kur turi būti paskelbti įstatymai. Bet jame nė žodžio apie tai kaip ir kur pati visuomenė galėtų juos apsvarstyti ir pareikšti savo nuomonę, pagaliau surengti diskusiją su valdžios institucijomis. Tiesa, matyt, dėl bendro demokratiško vaizdo projekte įrašyta, jog turi būti sudarytos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims pateikti savo siūlymus bei pastabas. Bet nesakoma nė žodžio, kaip įstatymų rengėjai reaguos į tuos pasiūlymus ir kokio atsako gali susilaukti iš valdžios. Jeigu jau apie tokį svarbų įstatymą nieko nebuvo girdėta, tuo labiau svarstyta, tai ką jau kalbėti apie kitus teisės aktus. Dabar tų įstatymų kūrėjai ir stūmikai labai dažnai pateikdami įstatymų projektus ima trimituoti, jog toks ar kitas įstatymas jau galioja kitose ES šalyse. Todėl ir jokių diskusijų rengti nėra prasmės. Taip buvo, pavyzdžiui, priimant vadinamąjį rentų įstatymą. Net aštuonių Seimo frakcijų atstovai pasirašė aiškinamąjį raštą, kuriame išdėstyta, kad toks įstatymas priimtas Estijoje. Bet nebuvo nieko pasakyta apie pagrindinį dalyką toks rentų įstatymas Estijoje iš tiesų buvo priimtas, tačiau jau prieš dvejus metus jo atsisakyta. Jau vien šis pavyzdys rodo, kad teisėkūros sistema, švelniai tariant, yra gerokai papuvusi. Galima priminti, kad šį Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą dar rugsėjo pabaigoje svarstė Seimas. Ir jam pritarė 38 parlamentarai iš... 40-ties posėdyje dalyvavusių! Dabar projektas neva svarstomas komitetuose. Žinant, kas diriguoja Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, galima neabejoti, kad jam bus pritarta. Juk komitetui vadovauja kažkada mažumėlę nuo generalinės partijos linijos nukrypęs parlamentaras Julius Sabatauskas. Dabar, matyt, atgailaudamas už tokius nukrypimus, tautos išrinktasis tapo vienas uoliausių valdžios, tiksliau už jos stovinčių, pateiktų įstatymų ir kitų teisės aktų gynėjų. Savo uolumu netgi ima lenkti dvi socdemų damas Ireną Šiaulienę ir Birutę Vėsaitę. Nieko stebėtino. Seimūnų lūkesčiai visu gražumu pasireiškė vykstant žūtbūtinėms batalijoms svarstant 2008 metų biudžeto projektą. Kai kuriems parlamentarams kilo neregėtas įkvėpimas gulti vos ne kryžium už liaudies reikalus, neva jiems nėra nieko brangesnio už juos išrinkusių rinkėjų interesus. Keisčiausia, kad vos tiktai priėmus Fiskalinės drausmės įstatymą, kurį pasirašė ir Prezidentas, tautos išrinktieji spjovė į tą fiskalinę drausmę ir pateikė daugiau kaip 500 pasiūlymų, draskančių į gabalus biudžetą. Reikalaujama iš biudžeto skirti milijonus neatidėliotiniems projektams. Politinis klajūnas, šiuo metu paksininkas, Petras Gražulis paprašė skirti net 4 milijonus litų Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad būtų deramai pasirengta potvyniams ir jų padarinių šalinimui. Matyt ruošiasi artėjančiam pasauliniam klimato atšilimui. Ypač aktyvūs darbiečiai. Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas užsiprašė 6,5 mln. litų Kauno veterinarijos akademijai pertvarkyti. Kėdainių kniaziaus pavaduotojas Jonas Pinskus reikalauja milijonų Širvintų rajono mokyklos rekonstrukcijai. Ir kaip nereikalaus! Juk J. Pinskaus žmona Širvintų rajono darbiečių jačeikos pirmininkė, irgi ketinanti eiti į Seimą. Kitaip tariant, kurti šeimyninę rangą.
Bet tai tikti žiedeliai, palyginus su vis didėjančiu triukšmu dėl nacionalinio investuotojo, kuris turėtų įgyvendinti didžiulius energetikos kūrimo projektus. Kaip iš pradžių garsiai pareiškė premjeras G. Kirkilas savo satelitinėje spaudoje, šis projektas turėjo atsikratyti Rusijos energetinės sistemos įtakos, tačiau, kaip pasirodo, pagrindinis jo tikslas buvo kaip tik kuo stipriau pririšti prie jos. Apie tai artimiausiu metu (trečiadienio numeryje) rašysime atskirai. Pernelyg jau daug įtartinų ausų kyšo šiame reikale. Ir toli gražu ne visos jos matomos. Kad ir ką kalbėtume, valdžios intrigos, Seimo išsidirbinėjimai visuomenę, populiariai kalbant, užkniso juodai.
© 2007 XXI amžius
|