Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Čikagos kardinolas vadovaus JAV episkopatui

Mindaugas BUIKA

Čikagos kardinolą Frensį Džordžą, OMI, išrinktą JAV vyskupų konferencijos pirmininku, sveikina iki tol episkopatui vadovavęs Spokano (Vašingtono valstija) vyskupas Viljamas Skailstedas

Išrinkimas patvirtino autoritetą

Lietuvoje gerai žinomam Jungtinių Valstijų didžiausios katalikų diecezijos, Čikagos arkivyskupijos, turinčios apie 2,5 mln. tikinčiųjų, ordinarui kardinolui Frensiui Judžinui Džordžui, OMJ, šie metai iš tikrųjų buvo įspūdingi. Paminėjęs savo 70-metį, priklausomybės Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo oblatų vienuolijai 50-metį ir vadovavimo Čikagos arkivyskupijai 10-ąsias metines, lapkričio 13 dieną ganytojas buvo išrinktas JAV vyskupų konferencijos pirmininku.

Kariuomenės draugai ir nedraugai

Gintaras VISOCKAS

Goro provincijos atkūrimo grupės šeštosios pamainos karį į tarptautinę taikos palaikymo misiją Afganistane išlydi žmona su dukrele Alfredo PLIADŽIO nuotrauka

Niekad nemėgau kurti proginių straipsnių. Ypač apie kariuomenę. Proginiuose tekstuose – mažiausiai objektyvumo, mažiausiai tiesos. Tokio rašinio autorius visuomet sukaustytas nerašytos taisyklės, esą apie jubiliejų švenčiantį asmenį ar organizaciją galima skelbti tik palankius, malonius dalykus. Kritikuoti, reikšti priekaištus, išguldyti net nedideles pastabas – tarsi nemandagu, negražu, netaktiška. Pritariu tokioms nuostatoms. Tačiau taip pat esu įsitikinęs, jog visur, net ir švenčiant patį didžiausią jubiliejų, būtinas saiko jausmas: negalima mėgautis kritika, bet nedera paskęsti ir pagyrimų lavinoje. Juolab kad visur esama trūkumų, klaidų, abejotinų sprendimų.

Tas saldus žodis – gimtinė...

(poetiniai ir nostalgiški miestiečio pamintijimai)

Česlovas Iškauskas

Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia Justino ADOMAIČIO nuotrauka

Tolstant vaikystės metams tarsi nuotraukoje pamažu ryškėja to nerūpestingo, bet be galo imlaus meto fragmentai. Ir atsiranda vis didesnis noras tai užfiksuoti, paskleisti, sudėlioti, lyg manytum, kad be tavęs tai niekas ir taip gražiai nėra ir nebus daręs, kad tai taps dažno mūsų savastimi ir išgyventa praeitimi. Iš esmės blaiviu protu suprantu, kad taip nėra: kiekvienas mūsų turi SAVO unikalius praeities įspaudus, šventus prisiminimus, į kuriuos su nešvariais batais įeiti nevalia, o ir svetimom rankom žarstyti negalima. Nes tai intymu. Tai – TAVO.

Apaštalinio protonotaro 90-metis

Apaštalinis protonotaras prof. dr. Vincas Jonas Bartuška (viduryje, su gėlėmis) ir jį pasveikinti susirinkę (iš kairės): kun. Gintautas Kuliešius, mons. Juozas Pečiukonis, vyskupai Juozas Preikšas ir Rimantas Norvila, kan. doc. dr. Kęstutis Žemaitis, vysk. Juozas Žemaitis ir g. kan. Valius Zubavičius Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios šventoriuje

MARIJAMPOLĖ. Spalio 28 dieną, sekmadienį, į rytmetines šv. Mišias Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje susirinkusieji parapijiečiai prie altoriaus išvydo ne tik kiekvieną sekmadienį tuo metu šv.Mišias aukojantį apaštalinį protonotarą profesorių, bažnytinės teisės habilituotą daktarą Vincą Joną Bartušką, bet ir tris vyskupus bei keletą svečių kunigų. Vyskupai Rimantas Norvila, Juozas Žemaitis, MIC, ir Juozas Preikšas, Marijampolės dekanas Kazlų Rūdos klebonas kun. Gintautas Kuliešius, šios bažnyčios klebonas mons. Juozas Pečiukonis, kan. doc. dr. Kęstutis Žemaitis bei Liškiavos klebonas g. kan. Valius Zubavičius kartu su apaštaliniu protonotaru prof. dr. V.J.Bartuška aukojo šv. Mišias jo 90-ojo gimtadienio proga.

Prisimintas prof. P. Dovydaitis

Grupė renginio dalyvių prie kryžiaus ir paminklinio akmens buvusioje P. Dovydaičio sodybos vietoje

Čekiškė. Norint įgauti stiprybės būtina nuolat prisiliesti prie savo praeities – prie tautos didžiavyrių, jų gyvenimo, veiklos, kančios. Apie profesorių Praną Dovydaitį (1886–1942), enciklopedinio masto mokslininką, pedagogą, politiką, kultūrininką ir visuomenininką jau daug rašyta spaudoje. Priminsime, kad 2000 m. gegužės 7 d. Romoje, Koliziejaus aikštėje, popiežius Jonas Paulius II paskelbė naujus kankinius, įrašytus į dvidešimtojo amžiaus martirologiją. Tarp 114 paskelbtųjų yra ir Pranas Dovydaitis.

Jadvygos 70-metį

Jadvyga Simonaitytė su dekanu klebonu kun. Arūnu Užupiu

Alytus. Lapkričio 4 dieną, sekmadienį, į šventiškai papuoštą Šv. Angelų Sargų bažnyčią susirinko tikintieji pagerbti pranciškonę Jadvygą Simonaitytę, tądien šventusią savo 70-metį. Šv. Mišias aukojo, prasmingą pamokslą pasakė, palaimino ir jubiliejinę juostą užrišo parapijos klebonas kun. Arūnas Užupis. Po šv. Mišių per atnašas paaukotą duoną ir vynuoges pasidalijo visi bažnyčioje susirinkę žmonės.

Parapijos namuose, prie šventiškai papuošto stalo, susėdo giminaičiai, parapijos kunigai ir bičiuliai, o garbingiausioje vietoje, tarp baltų rožių, sėdėjo jubiliatė. Daug šiltų žodžių ir nuoširdžių linkėjimų buvo skirta seseriai Jadvygai. Po sveikinimų jubiliatė papasakojo apie savo nueitą gyvenimo kelią.

Naujas kunigas

Kun. Darius Trijonis tarp gargždiškių

Gargždai. Vėlinių išvakarėse klebonas kan. Jonas Paulauskas bažnyčioje pranešė susirinkusiems, kad į parapiją rezidentu yra paskirtas kunigas Darius Trijonis. Jis – teologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universitete, Katechetikos katedroje dėsto etiką bei moralinę teologiją. Dar turi paskaitų Telšių vyskupo V.Borisevičiaus kunigų seminarijoje. Ten jis būsimiesiems kunigams dėsto moralinę teologiją.

Dar vienas iš mūsų žemės ištryškęs šaltinis

Irena Leščinskienė,

VšĮ Alytaus šv. Bendikto gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Rašytoja Elvyra Biliūtė– Aleknavičienė (viduryje), iš dešinės stovi mokytojos Irena Leščinskienė, Anelė Jackauskienė, Roma Danisevičienė ir gimnazistai

Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms prisimename į amžinybę iškeliavusius artimuosius, pažįstamus ir apskritai visus gyvenusius ir buvusius Čia. Susimąstome apie savo gyvenimo trapumą ir laikinumą, apie tai, ką po savęs paliksime, ar mus kas nors prisimins, ar uždegs žvakelę ant kapo...

Kiek apleistų kapų galime pamatyti kapinėse... Gerai, kad yra tokių žmonių, kaip rašytoja Elvyra Biliūtė–Aleknavičienė, kuri ne tik per Vėlines prisimena išėjusius mūsų kraštui nusipelniusius žmones. Apie tai rašoma jos knygoje ,,Gaivusis šaltinis”. Tai devintoji autorės knyga. Joje pasakojama apie prel. Juozapą Laukaitį, talentingą ir plačių interesų kunigą, kalbininką, politiką, žmogų, padėjusį tiems, kam jo pagalbos reikėjo.

Pamirštų vaikų gerumas

Vaikų piešiniai, skirti vėlinėms

Vėlinės – tai tokia diena, kai prisimename mus jau palikusius artimuosius. Ši diena ypatinga ir tuo, kad susitinkame su seniai matytais giminėmis, drauge lankome brangių žmonių kapus. Retas iš mūsų susimąsto, kad yra žmonių, kurie negali to padaryti, kad ir kaip norėtų. Tai vaikai, kurie gyvena globos namuose – dažnai jie yra pamiršti ir niekieno nelankomi.

Nuolat prisikelianti bažnyčia

Algimantas Mišeikis,

Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) choro vadovas

Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios choras

Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia tarsi paukštis feniksas vis prisikelia gyvenimui. Griauta ir kapota kazokų kardu per pirmąją rusišką invaziją 1655 metais, vėliau atgijusi visa savo barokine grožybe, per visą XIX amžių buvo paversta cerkve. Po trumpo klestėjimo akimirksnio Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiu ilgus dešimtmečius bažnyčia sovietinio ateizmo buvo paversta sporto sale, pirtimi, šaudykla, žodžiu, beveik viskuo, ką gali sovietinis barbarizmas. Visa tai nuėjo į praeitį ir dabar galime prisiminti daug malonesnę mūsų gyvenimo istoriją.

Koplytėlėje mus suvienija malda

Danutė Bumbulienė

Koplytėlės choristai, dalyviai ir svečiai

Kalendorius taip greitai skaičiuoja mėnesius ir metus. Palaimintojo arkivysk. Jurgio Matulaičio parapijos sekmadieninės koplytėlės (priglaustos VDU „Rasos“ gimnazijos direktoriaus Povilo Andrulio mokyklos aktų salėje) tikintieji lapkričio 25 dieną 10 val. švęs jau 15-os metų gyvavimo sukaktį. Pirmosios šv. Mišios šioje koplytėlėje buvo švenčiamos 1992 m. lapkričio 1 d. Jas koncelebravo tuometinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas kun. Eugenijus Bartulis (dabar Šiaulių vyskupas), kun. Robertas Grigas ir šv. Pranciškaus I ordino brolis kun. Saulius Bytautas. Parengiamuose darbuose rūpesčių ir pasiaukojimo kelius ėjo tretininkės: Pranciškaus III ordino ses. Marija Augustinavičienė, OFS, ses. Birutė Stučinskienė, OFS, Ota Eugenija, OFS. Jų dėka įkurtoji koplytėlė vis dar gyvuoja. Keitėsi zakristijonai, ministrantai, kai kurie choristai ir tikintieji. Juos, nukeliavusius Amžinybėn ar išėjusius kitur, pakeitė jaunesni, tad tikėjimo ir bendrystės dvasia maldoje tebeliepsnoja.

Peršalimo ligos pavojingos ne visiems

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Bendrosios praktikos gydytoja Violeta Lenkauskienė

Rudenį, staiga atšalus orams, organizmas nespėja prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, todėl ne vienas imame šnirpšti, čiaudėti ar kosėti. Peršalimo sukeliami negalavimai tikrai nemalonūs. Tačiau viso to, pasak bendrosios praktikos gydytojos Violetos Lenkauskienės, galime išvengti, jei tinkamai apsirengsime, judėsime ir daugiau valgysime rudens gėrybių.

Medingėnų šviesulys – atvažiuojantys kunigai

Naujai perdažyta Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčia

Medingėnai (Plungės dekanatas) – mažytis, net gatvelių pavadinimų neturintis miestelis. Tiksliau, tai į vieną vietą susispietusi gyvenvietė su keliais mediniais ir mūriniais namukais, vienu kitu daugiabučiu ir dar vis gyvuojančia Medingėnų pagrindine mokykla. Tiesa, dar yra seniūnija, ambulatorija, biblioteka ir šiokia tokia laisvalaikio salė, medingėniškių kultūros namais vadinama.

Medingėnams didingumo bei gyvybingumo suteikia pačiame šio miestelio centre stovinti nemaža dviejų bokštų medinė Švč. Trejybės bažnyčia ir šalia jos stovinti iškili mūrinė varpinė.

Nei skaidrumo, nei viešumo

Petras KATINAS

Valdančioji koalicija, kad ir kokia ji tariamai marga būtų, sutartinai pūsdama į vieną dūdą pasiekė savo: demokratinėje Lietuvoje, priklausančioje NATO ir Europos Sąjungai, iš tiesų visi gali kalbėti ką tiktai nori, netgi piketuoti, tačiau bėda ta, kad tų kalbų niekas negirdi. Pilstykite į sveikatą iš tuščio į kiaurą, o mes darysime, ką mums (t.y. valdančiajam klanui) reikia. Kita vertus, negalima sakyti, kad draudžiama kalbėti, kritikuoti, keiksnoti kyšininkus ar pagal sovietinius statutus ir kodeksus gyvenančius policininkus ir t.t. Tai daryti iš tiesų galima – draugų būrelyje, virtuvėje prie pietų stalo, paupyje meškeriojant su draugais.