Atnaujintas 2007 lapkričio 23 d.
Nr.87
(1584)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Tikinčiųjų pareiga apginti šmeižiamą kunigą

Mes, tikintieji, negalime tylėti, kai laisvoje tėvynėje kaip sovietmečiu puolamas, šmeižiamas sąžiningas, doras, Panevėžio vyskupijos Uliūnų ir Ėriškių parapijų kunigas Algimantas Keina. Nors visiems aišku, kieno užsakymu tai daroma – saugumo šmėkla tebeslankioja, penkiasdešimt bedievybės metų davė savo rezultatus. Skaldyk ir valdyk...

Panevėžio vyskupui iš Uliūnų parapijos iškėlus tuo metu čia kunigavusį kunigą P. Bartkevičių į kitą parapiją, buvo tikėtasi, kad ši parapija daugiau neturės vietoje gyvenančio ir tikintiesiems patarnaujančio kunigo. Tačiau Dievo Apvaizda neapleido mūsų. Dar prieš atvykstant į Uliūnų parapiją kunigauti gerbiamam kunigui A. Keinai, kai kas labai norėjo užimti kleboniją, apgaulingai įtikinėjo kaimo žmones ir tikinčiųjų bendruomenę skirti klebonijos pastatą kitoms reikmėms. Tiek Uliūnų mokyklos vadovai, tiek tuometinė Panevėžio rajono valdžia įtikinėjo, kad klebonija yra bendras visų turtas, kadangi, anot jų, ji pastatyta savivaldybės lėšomis. Dievas įsakė – nevok. O jei pavogei, grąžink. Panašiai buvo padaryta ir su Uliūnų klebonija. Kai tuometinė bedieviška valdžia atėmė senąją kleboniją ir čia įsteigė Uliūnų kaimo mokyklą, bažnyčiai pastatė naują. Tačiau naujoji klebonija statyta ne vien Panevėžio rajono savivaldybės lėšomis, jos statybai aukojo lėšas ir parapijos tikintieji, ir kiti geradariai, kai kurie iš jų jau iškeliavę į amžinybę. Naujoji klebonija, palyginus su buvusiąja, nedidelė, tik gyvenamasis namas gyventi čia dirbančiam kunigui. Mes, tikintieji, siūlome – naudokite senąją kleboniją, šiuo metu Uliūnų mokyklą, svajojamoms reikmėms ir trokštamam kultūros lopšiui. Kuo čia dėtas kunigas A.Keina?

Šiandieninis žmogus išgyvena didelę dvasinę ir moralinę krizę. Įsisukęs į naujų priklausomybių ratą – darbo, pirkimų manijos, gobšumo, pavydo, melo ir keršto, alkoholizmo, narkomanijos, gašlumo tamsios kasdienybės pragare, nebesugeba atrinkti, kas sąžininga ir šventa. Susipainiojo vertybės.

Norime apeliuoti į šių parapijų žmonių sąžines. Jeigu jums nereikia sekmadienio šventų Mišių, nenorite lankyti bažnyčios, jums nereikalingas tikėjimas, Dievas – kaip tikėjimo, visų vertybių pilnatvė – kodėl pykstate ir šmeižiate visiškai nekaltą, gerbiamą kunigą? Jis nėra nei krikšto, nei santuokos ar laidojimo firmos direktorius. Apsirikote. Dievo Bažnyčia skelbia ir vykdo Dievo įsakymus, bet ne žmonių įgeidžius.

Būsime griežti. Neapgaudinėkite savęs, kitų parapijų, Panevėžio bei Lietuvos žmonių begėdiškais šmeižtais prieš gerbiamą kunigą. Dievo neapgausite. Greitai bėga laikas, o su juo ir mūsų gyvenimas, mūsų būtis šioje žemėje. Kiekvienas duosime ataskaitą Dievui. Taip ir norisi paklausti, kada ir kaip paneigsite melą?

Gerbiamam kunigui Algimantui Keinai iš širdies linkime stiprios sveikatos, ištvermės dirbant mūsų parapijose. Nepavarkite, skelbkite ir toliau Dievo žodį – lyg durklą, tiesą ir teisingumą – prieš melą. Neišsigąskite – šmeižė, kankino, persekiojo ir Jėzų. Jus testiprina mūsų, tikinčiųjų, maldos ir Dievo gerumas. Ir kas, jei ne Jūs, gins Dievą, Bažnyčią ir Tėvynę?

Ačiū Dievui – už Jus, ačiū Jums – už ištikimybę. Dieve, duok mums daugiau tokių kilnių kunigų kaip kunigas Algimantas Keina.

Panevėžio vyskupijos Uliūnų parapijos Katinų,
Paberžės ir kitų kaimų tikintieji

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija