Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Pamirštų vaikų gerumas

Prie užmiršto ir niekieno nelankomo kapo

Vaikų piešiniai, skirti vėlinėms

Vėlinės – tai tokia diena, kai prisimename mus jau palikusius artimuosius. Ši diena ypatinga ir tuo, kad susitinkame su seniai matytais giminėmis, drauge lankome brangių žmonių kapus. Retas iš mūsų susimąsto, kad yra žmonių, kurie negali to padaryti, kad ir kaip norėtų. Tai vaikai, kurie gyvena globos namuose – dažnai jie yra pamiršti ir niekieno nelankomi.

Lietuvos katalikių moterų sąjungos Vaikų ir jaunimo paramos centro laikinos globos namuose Naujoje Vilnioje gyvena artimųjų pamiršti vaikai, kurie labai nori kažkuo rūpintis, atiduoti savo šilumą, pasidalinti gėriu. Vėlinių dieną pro globos namų langus matėme būriais einančias šeimas, kartu su vaikais nešančias žvakeles ir gėles. Eisime ir mes, vaikai iš globos namų. Tik ne ant savų kapų... šiandien uždegsime žvakutę ant pamiršto ir niekieno nelankomo kapo.

Naujosios Vilnios kapinėse tvarkant apleistus kapus, vaikų akys spindėjo. Jie jautėsi laimingi dalydami šilumą tiems, kuriuos visi jau spėjo pamiršti. Grįždami iš kapinių, užsukome pasimelsti į Šv. Kazimiero bažnyčią už tuos, kuriuos mylime. Vaikai buvo susimąstę, kiekvieno širdelė Vėlinių svarbą suprato ir jautė savaip. Šešerių metų Sandrutė sakė: „Aš manau, kad visi per retai eina į kapus, nedažnai jie būna tokie gražūs“. Jolanta (12-os metų): „Kai degiau žvakutę, pagalvojau, kad tas žmogus, kuriam ji skirta, nusišypsojo“. Mantukas (9-erių metų): „Man atrodo, kad šiandien visi labai geri“.

Vėlinių vakaras buvo ypatingas. Stovėjome ant kalno prie bažnyčios ir tyliai gėrėjomės iš tolo šviečiančiais žiburėliais. Atrodė, kad mus kažkas lydi.

Giedrė Kujalytė

Auklėtoja – socialinė darbuotoja

Autorės nuotraukos

© 2007 „XXI amžius“