| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Peršalimo ligos pavojingos ne visiems Genovaitė BALIUKONYTĖ
Rudenį, staiga atšalus orams, organizmas nespėja prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, todėl ne vienas imame šnirpšti, čiaudėti ar kosėti. Peršalimo sukeliami negalavimai tikrai nemalonūs. Tačiau viso to, pasak bendrosios praktikos gydytojos Violetos Lenkauskienės, galime išvengti, jei tinkamai apsirengsime, judėsime ir daugiau valgysime rudens gėrybių. Apsirenkime, sveikai maitinkimės, nepervarkime Organizmo nusilpimui ir peršalimui įtakos turi drabužiai, maistas, nemiegota naktis, pervargimas bei stresas. Atėjus rudeniui, nors termometro stulpelis rytais retai tepakyla virš nulio, o lauke oro temperatūra kaip šiltesnę žiemą, daugelis net ir vyresnių žmonių dar tebegyvena buvusios vasaros prisiminimais ir dėvi lengvus sintetinius drabužius, avi netinkamą avalynę, sako bendrosios praktikos gydytoja Violeta Lenkauskienė. Kai lauke šalta, lengvai apsirengę galime peršalti ir susirgti. Pasak gydytojos, rudenį, atvėsus orams, būtinai reikia dėvėti natūralaus pluošto apatinius. Geriausia rengtis taip, kad ant kūno būtų ne mažiau kaip trys sluoksniai drabužių. Tačiau ne kiekvienas žmogus vienodai reaguoja į oro pasikeitimus. Vieni peršąla greičiau, kiti, net lengvai apsirengę, nepasigauna slogos. Peršalsime ar ne, pasak gydytojos, priklauso nuo antikūnių kiekio mūsų organizme. Užsigrūdinęs žmogus yra stipresnis, nei lepus ar dažnai sergantis lėtinėmis ligomis. Labai jautrūs oro permainoms yra maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Pastarųjų organizmas yra išsekęs, nualintas ligų, tad ir imuninė sistema gerokai susilpnėjusi. Todėl savo organizmą vyresniems reikia saugoti ir tausoti. Rudenį patartina mūvėti šiltesnes kojines, jei šaltoka kambariuose, šiltas puskojines reikėtų užsimauti ir gulant į lovą. Tačiau vien rengtis šilčiau nepakanka. Net ir apsiklojus šilta antklode galime sustirti nuo šalčio, jei sėdėsime lyg stabo ištikti. Rytinė mankšta labai naudinga, o kai šalta, ji net būtina, sako gydytoja Violeta Lenkauskienė. Mankštintis reikia intensyviai apie 20-30 minučių, kad sušiltume ir išprakaituotume. Kai organizmas verčiamas prakaituoti, jis geriau kovoja su ligų sukėlėjais. Aktyvus judėjimas gerina kraujo apytaką ir padeda aprūpinti deguonimi nosies gleivinę bei kitus organus. Tad mankštintis kasryt turėtų kiekvienas žmogus, nesvarbu kiek jam metų. Pasimankštinus reikėtų išsimaudyti po dušu. Geriausiai padeda kontrastingas dušas, kaitaliojant šaltą vandenį su šiltu. Maudymąsi reikėtų pradėti šiltu vandeniu, o pabaigti vėsesniu ir tik po tokios grūdinimosi procedūros sėsti pusryčiauti. Labai svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Pusryčiams būtinai reikia suvalgyti ar išgerti ką nors šilto. Pasak gydytojos, kad būtume stipresni ir nesirgtume, bent jau rudenį valgykime kuo daugiau šviežių žalių daržovių ir vaisių. Mūsų kopūstai, obuoliai ar svarainiai natūralaus vitamino C šaltinis, o pastarasis labai reikalingas imuninei sistemai stiprinti. Tad valgykime ir gerkime gamtos mums teikiamas gėrybes (erškėtuogių arbatą, natūralias obuolių sultis, spanguoles, citrinas, svarainius, kopūstus, svogūnus, salotas) su natūraliais vitaminais, sintetinius palikdami žiemai arba pavasariui, pataria gydytoja V.Lenkauskienė. Tačiau jei mintame čipsais ar kitu greitu nekokybišku maistu, tai prasidėjus žiemai teks pradėti vartoti ir maisto papildus: vitaminus bei mikroelementus. Geriausia pirkti kompleksą vitaminų su mikroelementais (parašyta ant pakuotės), nes jie pagaminti taip, kad šimtu procentų atitiktų dienos normą, o organizmas pats išsirinks jam reikalingas medžiagas. Neskubėkime kviesti gydytoją Paprastas peršalimas, pasak gydytojos, tai viršutinių kvėpavimo takų (nosies, gerklės, sinusų) virusinė infekcija. Ją sukelia daugiau nei 200 virusų, priklausančių 6 virusų šeimoms, tad nuo jų visų neįmanoma apsisaugoti jokiais skiepais. Sergamumas viršutinių kvėpavimo takų kataru ypač padidėja rudenį. Virusiais dažniausiai apsikrečiame per orą, tad sergančiam būtina laikytis higienos čiaudint ar kosint prisidengti burną vienkartine popierine servetėle. Labai svarbi, nors pas mus dar ir nelabai prigijusi nosies higiena. Sergant sloga būtina, o profilaktiškai rekomenduojama kasdien, taip, kaip plauname rankas ir valome dantis, plauti nosį specialiu jūros vandeniu (būna vaistinėse) arba pasūdytu vandeniu įpučiant jį į nosį guminiu balionėliu, teigia gydytoja V. Lenkauskienė. Kai lauke ir patalpose temperatūros labai skirtingos, gydytoja pataria ir darbe dažniau daryti pertraukas: Paprasčiausiai atsistokime, pajudėkime ir išsivirkime karštos arbatos ar kavos. Karštą gėrimą gerkime kas 3-4 valandas. Kai vargina ne tik čiaudulys, užgulta nosis, sloga, bet ir kiek pakilusi temperatūra, kai pradeda skaudėti gerklę arba ima kamuoti kosulys ir nedidelis nuovargis, reikėtų prisiminti liaudies mediciną vaistažolių arbatas, kitas priemones nuo peršalimo. Peršalimas nėra pavojinga liga, tad ją per savaitę galima išsigydyti ir patiems namuose. Tik reikia laikytis tam tikro režimo: daugiau pailsėti, pagulėti lovoje (jei yra galimybė) ir jokiu būdu nedirbti darbų lauke. Ypač kai yra temperatūros. Dirbantiems lauko sąlygomis gydytoja pataria kreiptis į savo gydytoją ir bent trims dienoms pasiimti nedarbingumo lapelį. Greitąją pagalbą būtina kviesti tik tuo atveju, jeigu stipriau suserga vaikas arba vyresnio amžiaus žmogus. Sergančiam vaikui aukšta temperatūra pavojinga (apie 40 laipsnių), nes gali prasidėti traukuliai. Tačiau jei liaudiškos priemonės ir homeopatiniai vaistai niekuo nepadėjo, jei per tris dienas savijauta ne pagerėjo, o ėmė blogėti, išskyros iš nosies tapo gelsvai žalsvos, atkosima daug skreplių, krečia šaltis, temperatūra pakyla per 38 oC ir laikosi ilgiau nei parą arba jei kelias dienas vargina aukštesnė nei 37,5 oC temperatūra, būtinai reikia nueiti į polikliniką ir pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju. Ilgai besilaikanti temperatūra gali reikšti, kad atsirado kita liga, sunkesnė nei paprastas peršalimas. Ir tik gydytoja, apžiūrėjusi sergantįjį, galės nustatyti tikrąją negalavimo priežastį, patarti kokius ir kaip vartoti vaistus, kokio dienos režimo laikytis. Nesigriebkime aspirino ir antibiotikų Jokiu būdu peršalę nesigriebkime antibiotikų! Netinkamai gydydamiesi galime sau tik pakenkti, perspėja gydytoja ir pataria visiems vyresnio amžiaus žmonėms, kad išvengtų dar baisesnės peršalimo ligos gripo jau dabar pagalvoti apie skiepus. Peršalimai ypač pavojingi ligoniams sergantiems astma ir lėtiniais bronchitais. Jokių sintetinių vaistų nereikėtų vartoti, jei peršalus vargina tik sloga, čiaudima, peršti gerklę, pradeda skaudėti galvą. Labai norintiems skubėti į vaistinę, gydytoja pataria pirkti tik homeopatinius ar žolinius preparatus, nes ligos pradžioje jie labai efektyviai naikina peršalimo simptomus ir padaro mažiau žalos organizmui. Todėl, jei temperatūra pakilo tik iki 38 oC ir norime kuo greičiau pasveikti, vieną dvi dienas pagerkime augalinių ir homeopatinių vaistai nuo peršalimo. Mūsų organizmui jie artimesni. Pasak Kauno medicinos universiteto Homeopatinės vaistinės vedėjos Onos Mikulienės, labai efektyviai paprasto peršalimo atveju imunitetą stiprina įvairūs vaistinio augalo ežuolės (Echinacie) preparatai. Jei imuninė sistema silpna, galima kurį laiką pagerti ir Lymphozil tablečių. Prasidėjus peršalimui ar gripui, labai tinka homeopatiniai Antigripino preparatai. Jie gaminami kelių rūšių. Antigripinas-1 padeda ligos pradžioje, ūmiu peršalimo periodu. Šiuos žirniukus reikia gerti kas valandą. Antigripinas-2 tinka, jei pradeda skaudėti gerklę, o Antigripinas-3 kai ima varginti sloga. Profilaktiškai organizmą stiprina ir kiti homeopatiniai preparatai: infliucidas, aflubinas. Galima pavartoti ir Engystal tablečių ar Osciloccoccinum žirniukų (pastarasis ypač tinka prasidėjus gripo epidemijai, nes organizmą veikiai panašiai, kaip ir skiepai prieš gripą). Kai temperatūra nėra aukšta, organizmui pasveikti geriausiai padės paprastos natūralios liaudiškos priemonės. Labai sveika valgyti česnaką, sako gydytoja V.Lenkauskienė. Nesvarbu, kokiam pavidale jį nutarsite vartoti: žalią (susmulkinę ir užbėrę ant sviestu pateptos duonos riekės) ar su salotomis; česnako sultis, praskiedę vandeniu ar pienu (nebus kvapo) arba tiesiog virtą piene (turite pasirinkti kiekvienas individualiai, priklausomai nuo to, kaip česnaką toleruoja jūsų skrandis), gydomasis poveikis bus toks pats. (Nemėgstantys česnako kvapo vaistinėse gali įsigyti ir česnako kapsulių.) Peršalus nedelsiant reikia griebtis ir kitų liaudiškų priemonių: vakare prieš einant gulti pamirkyti kojas karštame vandenyje (to daryti negalima nėščioms, turintiems aukštą kraujospūdį ar išsiplėtusias kojų venas), įpylus į jį druskos ar garstyčių miltelių. Pamirkius tuoj pat užsimauti šiltas kojines ir gultis į lovą, išgėrus karštos vaistažolių arbatos su medumi. Jei ši procedūra nepadeda, tuomet kitą dieną būtinai reikia išsivirti dar daugiau karštų vaistažolių arbatų nuo peršalimo. Skaudančią gerklę patartina skalauti šiltu sūriu vandeniu ir daryti inhaliacijas su liepžiedžiais, eukalipto aliejumi, šalavijo lapais bei ramunėlėmis. Skaudant gerklę, užkimus ar varginant kosuliui, nakčiai ant krūtinės galima užsidėti garstyčių trauklapių. Dažnai sergantieji skundžiasi apetito stoka. Peršalus naudinga kiek pabadauti (geriau išsivalys organizmas), tačiau (ypač karščiuojant) būtinai reikia daug gerti skysčių (arbatų, sulčių). Dydytoja pataria sergant valgyti lengvą maistą, kuriame daug angliavandenių (daržoves, saldžią sriubą, košes). Ką daryti susirgus? Jei nesugebėjome apsisaugoti nuo peršalimo arba liga rimtai pakirto mūsų artimą žmogų, stenkimės ją įveikti visomis įmanomomis priemonėmis. Kaip slaugyti karščiuojantį ligonį Norint kuo greičiau atsikratyti ligos, nepakanka vien tik ryti gydytojo paskirtas ar vaistininkės rekomenduotas tabletes nuo peršalimo. Labai svarbu laikytis dienos režimo. Jei ligoniui sunku pačiam savimi pasirūpinti, artimieji turėtų būti rūpestingesni ir jį paslaugyti. Kai vargina labai aukšta temperatūra, ją reikia mažinti. Tačiau kol termometro stulpelis neviršija 38,5 °C, nepatariama gerti karščiavimą mažinančių vaistų, kadangi karščiavimas apsauginė organizmo reakcija į ligos sukėlėjus, šitaip organizmas pats naikina jį apnikusius virusus. Karščiuojant geriau nedirbti, o pagulėti, pailsėti, išgerti daugiau skysčių. Jei temperatūra aukštesnė nei 38,5 °C būtinas lovos režimas ir ramybė. Kai temperatūra kyla, o ligonį stipriai krečia šaltis, jį reikia šiltai apkloti ir pasiūlyti karštos arbatos, sultinio. Tinka sūrūs ir gaivūs gėrimai, pavyzdžiui, mineralinis vanduo, šiek tiek pasūdytas virintas vanduo, nes karščiuojant su prakaitu netenkama ir daug druskos. Temperatūrą reikia matuoti po kiekvieno šaltkrėčio (tiek jam prasidedant, tiek baigiantis). Temperatūros kreivė suteikia vertingos informacijos apie reikalingą slaugą ir gydymo poveikį. Kai pakyla labai aukšta temperatūra, ligonį reikia apkloti ploniau. Prakaituojant būtina dažnai keisti baltinius (kad negulėtų sušlapęs). Tačiau pasitaiko, kad temperatūra aukšta, o ligonis neprakaituoja, tada kas pusvalandį jo kūną galima vėsinti drėgnu skudurėliu ar kempinėle. Tinka ir drėgnos kempinės pažastyse ir kirkšnyse (jos turi būti reguliariai keičiamos), kartu reikia drėkinti veidą bei lūpas. Slaugant karščiuojantį ligonį, kambaryje turi būti pakankamai drėgmės (valyti grindis šlapia pašluoste) ir vėsu. Kad oras gerai cirkuliuotų, reikia praverti orlaidę, tačiau taip, kad nebūtų skersvėjų. Nors sakoma, kad badaujant greičiau sveikstama, tačiau karščiuojant to nereikėtų daryti. Sergant reikia valgyti dažnai po nedaug skystą arba minkštą, lengvai virškinamą maistą (sriubą, skystą košę, sultinį su mirkytais džiūvėsėliais ir pan.). Kaip palengvinti kosulio priepuolius? Kosulys tai refleksinė organizmo reakcija į gerklės, gerklų, ar bronchų dirginimą. Šitaip organizmas pašalina normaliam kvėpavimui trukdančius teršalus. Kosulys kankins tol, kol bus pašalinta jį sukėlusi priežastis (liga). Tačiau galima sušvelninti kosulio priepuolius, kurie ypač trukdo naktį miegoti. Pirmiausiai reikia pasirūpinti supančia aplinka (kambariai turi būti vėdinami ir drėkinami), aukštesne pagalve (kad miegant į nosiaryklę patektų kuo mažiau nosies sekreto), įvairiomis atsikosėjimą lengvinančiomis priemonėmis. Tinka garstyčių trauklapiai, šildomieji krūtinės kompresai, taurės, kojų mirkymas karštame ir sūriame vandenyje, karšti gėrimai, inhaliacijos. Per parą reikėtų išgerti iki 2,5 litrų skysčių. Sunkiai iškosėjančiam skreplius, reikia gerti juos skystinančių liaudiškų priemonių (vaistus gerti tik paskyrus gydytojui) bei vitaminą C. Sergant jo galima suvartoti net iki 1 gramo per parą. Net ir aprimus kosuliui, nereikėtų labai skubėti nei į darbą, nei į mokyklą, o šiek tiek pailsėti, kad organizmas atsigautų po ligos.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |