Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Mirė ilgametis Vištyčio klebonas

A†A kun. jubil. Kazys Montvila
(1920 12 20 – 1948 10 31 – 2007 11 11)

Kun. jubil. Kazys Montvila

Lapkričio 11 dieną mirė Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos altaristas kun. jubil. Kazys Montvila.

Velionis gimė 1920 m. gruodžio 20 d. Lapankos kaime, Gižų parapijoje, tuometinėje Vilkaviškio apskrityje. Išlandžių, Baltrakio ir Gižų mokyklose baigęs šešis skyrius, mokslus tęsė Marijampolėje: iš pradžių Marijonų, po to – Rygiškių Jono gimnazijoje.

1943 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, o šią uždarius kunigystei ruošėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1948 m. spalio 31 d. Kazys Montvila buvo įšventintas kunigu. Iš pradžių vikaravo Gelgaudiškyje, o 1950 m. paskirtas Šventežerio klebonu. Po 13 metų iškeltas į Leipalingį, kur jam taip pat pavesta eiti Veisiejų dekanato dekano pareigas. Pastarąją tarnystę vykdė iki šio dekanato panaikinimo 1965 metais. 1969 metais kun. K. Montvila buvo paskirtas Lukšių, o po trejų metų – Vištyčio parapijos klebonu. Vištytyje dirbo devyniolika metų, kol, pablogėjus sveikatai, pasiprašė atleidžiamas. 1991 m. rugsėjo 3 d. paskirtas altaristu į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapiją. Čia praleido paskutinius šešiolika kunigiškos tarnystės ir gyvenimo metų.

Kun. jubil. K. Montvilos laidotuvių šv. Mišios buvo aukojamos lapkričio 14 dieną Marijampolės Bazilikoje. Koncelebracijai vadovavo vyskupas Rimantas Norvila, dalyvavo vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, ir apie 30 kunigų. Pamokslą pasakė velionio kurso draugas apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, pristatęs beveik 60 metų trukusią kun. jubil. K. Montvilos kunigišką tarnystę ir pabrėžęs, kad Bažnyčios misijoje jis dalyvavo ne tik darbuodamasis parapijose kaip klebonas, bet ir kentėdamas ligos sunkumus, ypač paskutinėmis gyvenimo dienomis. Pamokslininkas paminėjo, kad velionį ištikimybei Dievui iki mirties skatino ir jo giminaičio kunigo Juozo Montvilos (1885–1912) pavyzdys: šis dvasininkas žuvo skęstančiame „Titaniko“ laive, atsisakęs jam siūlytos vietos gelbėjimosi valtyje ir iki galo kaip kunigas patarnavęs nelaimės draugams, klausydamas išpažinčių, guosdamas.

Po šv. Mišių kunigo jubiliato Kazio Montvilos palaikai buvo palydėti į Išlandžių kaimo kapines Gižų parapijoje. Prie kapo žodį tarė kunigas Vaclovas Stakėnas, pacitavęs paties velionio atsisveikinimo žodžius, išreiškiančius jo tikėjimą artėjančios mirties akivaizdoje.

Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo slėpinį tikėjęs ir skelbęs, amžinosios palaimos džiaugsmo tesulaukia.

© 2007 „XXI amžius“