Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kunigo išpažintis

Apie Vaclovo Aliulio, MIC, atsiminimų knygą „Vieno žąsiaganio istorija“

Vytautas Visockas

Knygos autorius kun. Vaclovas Aliulis (antras iš dešinės) su dr. Arūnu Streikumi, istoriku Nerijumi Šepečiu ir filosofu Vytautu Ališausku

Įminkite mįslę. Kunigas, bet ne tik. Visuomenės veikėjas, bet ne tik. Intelektualas, bet ne tik. Kas? – Vienas žąsiaganis. O kas tas žąsiaganis? – Dziedukas su lazduki. O kas tas dziedukas? – Vaclovas Aliulis.

Ne tik kunigu, ne tik visuomenės veikėju, ne tik intelektualu Vaclovą Aliulį jo atsiminimų knygoje „Vieno žąsiaganio istorija“ pristato filosofas Vytautas Ališauskas, „dzieduku su lazduki“ – jis pats save taip pavadino Rašytojų sąjungos klube.

Dvasininko idealai aktualūs ir dabar

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Tragiškai žuvusio kun. Broniaus Laurinavičiaus atminimas kol kas įamžintas tik šiuo kukliu ąžuoliniu paminklu

Vos 26 metai prabėgo nuo tos nelemtos lapkričio 24-osios, kai Vilniuje po automašinos ratais žuvo nenuilstantis Bažnyčios ir žmogaus teisių gynėjas, Adutiškio parapijos klebonas kunigas Bronislovas Laurinavičius. Lietuva tą vėlyvą, gūdų vakarą neteko vieno iš uoliausių savo sūnų, atkakliai gynusio dvasines bei moralines okupuotos tautos vertybes.

Daugiau nei pusę savo gyvenimo už Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) teises ir pavergtos tėvynės laisvės idealus pasiaukojamai kovojusio dvasininko šviesus atminimas buvo pagerbtas netoli jo žūties vietos. Vėlyvo rudens darganotą rytmetį kunigo Bronislovo Laurinavičiaus skverelyje, greta kuklaus ąžuolinio paminklo, vėl sumargavo įvairiaspalvės gėlės ir vainikai, suspindo žvakelių liepsnelės.

Laisvės idėjos nužudyti niekas negali

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Buvusio KGB vidaus kalėjimo 1-ojoje kameroje (iš kairės): gen. A. Ramanausko-Vanago vaikaitė Karo medicinos gydytoja vyr. ltn. I. Jancevičienė, provaikaitis Arnas Jancevičius ir dukra A. Ramanauskaitė-Skokauskienė Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Lapkričio 29-ąją sukako 50 metų nuo partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko-Vanago sušaudymo. Tą dieną iš pat ankstyvo ryto žmonės rinkosi į Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčią šv. Mišioms, kurias kartu su kitais kunigais aukojo Vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas kanauninkas pulkininkas Juozas Gražulis. Žmonių buvo daug. Pasimelsti atvyko Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro kariai ir darbuotojai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai, įvairių patriotinių organizacijų atstovai, giminės, nenuilstanti savo tėvo žygdarbių įamžintoja Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, sesuo, brolis, vaikaitė, provaikaitis... Giedojo Vilniaus karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“.

Kražių skerdynių minėjimas

Inesė Ratnikaitė

Kražių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas po restauravimo, uždėjus sidabro aptaisą Mindaugo KAVALIAUSKO nuotrauka

Šiaulių vyskupija, mininti 10-tąsias įsteigimo metines, džiaugiasi ir kitais gražiais jubiliejais. Vyskupijos globėjos – Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos titulu besipuikuojanti – Kražių benediktinių bažnyčia šiais metais mini 250 metų jubiliejų nuo jos kertinio akmens pašventinimo. Prieš kelis mėnesius po trejų metų pertraukos grąžintas bažnyčios titulinis Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos atvaizdas, kurį pašventino Apaštalų Sosto nuncijus arkiv. Peteris Stephanas Zurbriggenas, atvykęs į VI akademinių studijų savaitės AD FONTES atidarymą.

Meilės, Gerumo ir Dosnumo sekmadieniai

Atlaidų metu bažnyčia pasipuošė naujai įrėmintu Švč. Trejybės paveikslu

NEMAKŠČIAI. Lapkričio 18 dieną parapijoje buvo švenčiami Gailestingumo Motinos Globos atlaidai, kurių metu Nemakščių tikintieji savo maldomis jungėsi prie tūkstančių maldininkų, susirinkusių Vilniuje prie Aušros Vartų, ir dėkojo šv. Mergelei už teikiamas malones mūsų parapijai bei kiekvienam tikinčiajam.

Lapkričio 25 dieną paminėta Kristaus Karaliaus šventė. Dievas panoro, kad Nemakščių žmonės šiuos du sekmadienius paverstų savo gimtosios vietos gražinimo švente.

Atlaidų metu mūsų bažnyčia pasipuošė naujai įrėmintu Švč. Trejybės paveikslu. Didesnis dėmesys šiam paveikslui buvo skirtas todėl, kad Nemakščių bažnyčia pavadinta Švč. Trejybės vardu. Parapijos tikinčiųjų vardu dėkojame žmogui, kuris paveikslo įrėminimui skyrė didelę auką, bet pageidavo likti nežinomas. Kristaus Karaliaus šventėje Bronislavos ir Juozo Jokubauskų dėka naujai nušvito Aušros Vartų Marijos paveikslas.

Liudijantis pašaukimo pilnatvę

Dr. Aldona Kačerauskienė

Kun. Jonas Zubrus, SJ Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Čiobiškio (Širvintų r.) Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. Jonas Zubrus, SJ, balandžio viduryje atšventė 50 metų kunigystės sukaktį. Jis tuomet gynėsi ir dabar tebesigina nuo žurnalistų. „Nejuokinkite žmonių, apie mane nėra ko rašyti, aš nieko nepadariau. Nepastačiau seneliams namų, neparašiau knygų, net suremontuoti bažnyčią man tikras vargas. Turiu prastą reputaciją tarp kunigų, pasakau aštrų žodį parapijiečiams“, – sako klebonas. Aplankyti kunigą Joną, tiksliau, tėvą Joną Zubrų, pasitaikė proga per Šv. Jono atlaidus Čiobiškyje. Gera buvo melstis erdvioje, švarioje, vainikais ir gėlėmis papuoštoje Čiobiškio bažnyčioje, į kurią Sumai prisirinko daug žmonių. Iš to galima spręsti, jog tikintieji nepyksta už klebono pasakytą aštresnį žodį. Ir dar. Kun. J.Zubrų auksinio kunigystės jubiliejaus proga pasveikino į Čiobiškį atvažiavęs Širvintų rajono meras Kęstutis Pakalnis, įteikė gėlių ir solidžią knygą „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“. Širvintų rajono laikraštis „Širvintų kraštas“ išspausdino kun. Antano Gedimino Tamošiūno straipsnį su išsamia kunigo Jono biografija. Tų faktų padrąsinti ir mes drįstame šiek tiek daugiau papasakoti „XXI amžiaus“ skaitytojams apie labai kuklų maldos ir aukos vyrą, tikrą Kristaus liudytoją kun. J.Zubrų, nors jis pats šitai daryti draudė.

Meilė muzikai ir kaimui

Petras IVANOVAS

Salako seniūnijos Luodžių kaimo gyventoja Galina Palagina

Prieš du dešimtmečius tai buvo drąsus ir neįprastas jaunos šeimos žingsnis. Atvyko jie iš didelio ir gražaus Rusijos miesto, kuris yra ant Nevos krantų. Galina su vyru Aleksejumi ką tik buvo baigusi tuometiniame Leningrade Rimskio Korsakovo muzikos mokyklą. Galina turėjo chorinio dirigavimo specialistės diplomą, jos vyras buvo toje pačioje mokykloje buvo baigęs trimito klasę. Jų jaunoje šeimoje visai neseniai buvo gimusios dvi dukros. Mažytė Olga ir ką tik pasaulį išvydusi Anastasija. Buvo 1987 metai, įsikūrė atvykėliai kolūkio gyvenvietėje. Su šiuo kraštu jie jokių sąsajų neturėjo. Lietuvoje buvo tik pažįstama šeima. Bet buvo didelis noras gyventi lietuviškame kaime, jausti jos senovę. Tiesa, Rokiškio rajone jie gyveno neilgai. Šiuolaikinė gyvenvietė nepatiko. Ilgai rinkosi ir pasirinko Zarasų rajono Salaką. Čia originali bažnyčia, senoviniai pastatai, su savotiška architektūra, viskas primena senovę.

Paslėpta šviesa

Klaipėdos viešosios bibliotekos Menų skyriaus vedėja Birutė SKAISTGIRIENĖ

Spaudos kioskai jau neatitinka savo paskirties: jie nukrauti cigarečių pakeliais, parfumerijos ir kosmetikos reikmenimis, kitokiais ne pirmos būtinybės dalykėliais, o prireikus laikraščio ar žurnalo, esi priverstas gerai paieškoti, nes už kiosko lango matai tik bulvarinių žurnalų viršelius. Kioskininkės aimanuoja, kad prastai perka spaudą, mat radijas, televizija ar kompiuteris – daugeliui lengviau prieinami ir nieko nekainuojantys žinių šaltiniai. Taigi apie tai, ką žmonės skaito, bandžiau pasiaiškinti užsukęs į kelias bibliotekas ir pasiteiravęs jų darbuotojų.

Ne prieš gera toks šėlimas

Petras KATINAS

Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Kol vyksta nelabai skaidrios derybos dėl nelemtojo nacionalinio investuotojo, paaiškėjo dar vienas dalykas, dėl kurio gali kilti daug problemų. Tai europinės vėžės geležinkelio būsimosios statybos reikalai. Šiam klausimui pajudėjus iš vietos, labai sukruto įvairaus plauko apsukruoliai ir ėmė supirkinėti žemes būsimojo geležinkelio statybos vietose, kad po kelių metų galėtų užsiprašyti didžiulius pinigus iš valstybės už tos žemės išpirkimą. Nepakaks jokio biudžeto. Tačiau visi šie „amžiaus projektai“: tiek nacionalinio investuotojo, tiek europietiško geležinkelio, tiek bandymai atitrūkti nuo Rusijos energetinės priklausomybės – faktiškai tūpčioja vietoje.