| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Palikęs ryškų pėdsaką Gelgaudiškyje
Gruodžio 8 dieną sukanka 80 metų nuo ilgamečio Gelgaudiškio klebono kunigo Gintauto Skučo gimimo. 24 iš 44 kunigystės metų paskyręs darbui Gelgaudiškyje, jis paliko ryškų pėdsaką parapijos ir miestelio istorijoje, šviesus jo atminimas dar gyvas ne vieno gelgaudiškiečio širdyje. Pateikiame ištrauką iš kun. G. Skučo nekrologo, spausdinto 1996 metų Katalikų kalendoriuje žinyne. Biografijos faktus ir nuveiktus darbus primena ilgametis kun. G. Skučo bičiulis kun. Juozas Barkauskas. Gintautas Skučas gimė 1927 m. gruodžio 8 d. Petkeliškių kaime, Veiverių parapijoje, ūkininko šeimoje. Iš septynių vaikų buvo antras. Mokėsi Veiverių progimnazijoje ir padėdavo tėveliams visuose ūkio darbuose. Ypač sunkus pasidarė jo gyvenimas 1942 metais, mirus tėtei. Motinai buvo sunku išlaikyti šeimą. Gintautas įstojo į Kauno suaugusiųjų vidurinę mokyklą. Dienos metu užsidirbdavo pragyvenimui, o vakarais mokydavosi. Net ir sunkiomis aplinkybėmis jis neužmiršdavo laisvesniu laiku patalkinti tėviškėje gyvenančiai motinai, keturiems broliams ir dviems sesutėms. 1947 metais, baigęs mokyklą, Gintautas įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1951 metais gavo kunigystės šventimus, o 1952 metais, išlaikęs diplominius egzaminus, buvo paskirtas vikaru į Marijampolę. Prasidėjo darbas Viešpaties vynuogyne. 1952-1957 metais buvo klebonas Marijampolėje, 1957-1958 metais Ūtoje. Dar porą metų klebonavo Kampiškių parapijoje, paskui buvo paskirtas vikaru į Kauno Prisikėlimo bažnyčią ir joje išbuvo 11 metų. 1971 m. birželio 16 d. perkeliamas į Gelgaudiškį administratoriumi ir čia darbuojasi iki mirties. Dabartinė jaunoji karta, tiek kunigai, tiek besimokantis jaunimas, vargu ar gali įsivaizduoti Gintauto laikų gyvenimo, mokslo dienų sunkumus: karo baisenybes, žudynes, trėmimus, pažįstamų, artimųjų, savųjų netektį, kančias. Kamavo nuolatiniai nepritekliai, baimė ir nežinia. Tikėjimas buvo persekiojamas, kunigai suiminėjami. Kokio reikėjo ryžto, valios ir pasiaukojimo tokiomis sąlygomis pasirinkti kunigo pašaukimą! Kodėl G. Skučas pasirinko kunigystės kelią, kai be konkurso galėjo įstoti į bet kurią aukštąją mokyklą? Aišku, jį pašaukė Dievas, kad įrodytų žmonėms, jog tai, kas laikoma nieku valdovų akyse, turi vertę Viešpačiui, nes Dievas sugėdina didžiūnus, laikančius save viskuo. Gintautas įsiklausė į šį Dievo balsą ir liko jam ištikimas iki mirties. Kun. G. Skučas buvo uolus ganytojas, atsidavęs parapijos reikalams. Atidžiai rengdavosi pamokslams, visuomet tarpininkavo žmonėms sielos reikaluose. Su didžiausiu rūpestingumu rengdavo vaikučius Pirmajai Komunijai, lankydavo ligonius, laimindavo jaunavedžius, aukodavo šv. Mišių auką už gyvuosius ir mirusius, liūdėdavo prie mirusiųjų karsto su jų artimaisiais. Klebonaudamas Gelgaudiškyje, pastatė kleboniją, dukart remontavo bažnyčią, atnaujino visus liturginius drabužius, išpuošė procesiją, rūpinosi giedojimu, visuomet buvo mielas, draugiškas ir paslaugus gretimų parapijų klebonams. Kun. G. Skučo širdis sustojo 1995 m. spalio 5 d. popietę. Jo kūnas ilsisi gimtosios Veiverių parapijos bažnyčios šventoriuje.
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |