Atnaujintas 2007 gruodžio 7 d.
Nr.91
(1588)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Neprilygstama „eglė“ – Marija

Ne vieną kartą teko girdėti: „Kalėdos – gražiausia metų ir žiemos šventė“. Šiame posakyje daug tiesos, bet yra ir melo. Tiesa ta, kad į pasaulį ir į nuodėmių subjaurotas žmonių širdis teikėsi ateiti tas, kuris galėjo išvengti tokio atėjimo. Žiūrint per dieviškos malonės prizmę, Jėzaus gimimas Betliejaus tvarte buvo ir liko iki galo nesuvokiamas Dievo Sūnaus nusižeminimo pavyzdys bei Jo didžiausio palankumo žmonėms įrodymas.

Būdamas Dievu, Viešpats Jėzus iš anksto žinojo, kas Jo laukia: daugelis manys, kad išžudžius Betliejaus kūdikius tarp jų bus nugalabytas ir būsimasis „pretendentas“ į karaliaus Erodo sostą – mažasis Jėzus; kai sulauks 30 metų bus pateptas ne vien Šventosios Dvasios galybe, bet ir ištvers šėtono nuožmų gundymą bei (dėl fariziejų abejingumo ir romėnų karių žiaurumo) trokš greičiau ant kryžiaus numirti, kad pasibaigtų ne tik nenusakomos kančios, bet ir įvyktų didžiojo Atpirkimo stebuklas – Jo mirties agoniją apvainikuotų prisikėlimas iš numirusiųjų. Įvykis, kurio maldingas apmąstymas kaskart žmonėms padėtų viską vertinti krikščioniškoje šviesoje ir Jo gailestingosios meilės darbuose be paliovos augti.

Kalėdinių dovanų pirkimo bumui užgožus tikrąją Kalėdų šventės prasmę, šios šventės pavertimas prekybine akcija tampa pavojingas žmonių dvasinei gyvybei melo kvaišalu, kuris aptemdo žmonių protą, atitraukia juos nuo dieviškojo tikėjimo ir kartu juos dar labiau supančioja regimųjų vertybių nepastebimais pančiais.

Kalėdos prasideda ne nuo Advento išvakarėse miestų aikštėse uždegtų kalėdinės eglės girliandų, bet Švč. Mergelei Marijai ištarus „fiat“. Mūsų žvilgsniai tegul nebūna per ilgai nukreipti į „iščiustytas“ egles, nes nepalyginamai svarbiau yra savo tikėjimo akimis įsižiūrėti į Nekaltai Pradėtąją Mariją, kurios šventę švenčiame gruodžio 8 – ąją. Advento metu tegul Ji būna mūsų svarbiausioji eglė, tai yra toji gyvenimo ašis, apie kurią sukasi esminis dalykas – mūsų dvasinio gyvenimo Kristuje nenutrūkstantis klestėjimas.

Daugelio žmonių nesuprastas ir todėl dažnai nebranginamas Marijos nekaltumas bei tyrumas, Ją Viešpačiui apsaugojus nuo pirmapradės kaltės sutepties, idant Ji galėtų į save priimti šventumo viršūnę – įsikūnijantį Dievą, šiuo metu mums, tikintiesiems, belaukiantiems Kristaus gimtadienio, tegul tampa nauja paskata ilgėjančiais žiemos vakarais persiimti Marijos pavyzdžiu ir priimti Dievo žodį – būtinai skaityti bei apmąstyti Šventąjį Raštą bei kitą dvasią stiprinančią krikščionišką lektūrą. Tuomet šių mūsų didesnių dvasinių pastangų vaisius galėsime ragauti jau per Kalėdas, nes galėsime (šįmet labiau nei pernai) džiaugtis gilesniu bei platesniu Jėzaus apsireiškimo, skirto pasauliui ir kiekvienam žmogui asmeniškai, suvokimo išgyvenimu.

Kun. Vytenis Vaškelis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija