Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Paslėpta šviesa

Spaudos kioskai jau neatitinka savo paskirties: jie nukrauti cigarečių pakeliais, parfumerijos ir kosmetikos reikmenimis, kitokiais ne pirmos būtinybės dalykėliais, o prireikus laikraščio ar žurnalo, esi priverstas gerai paieškoti, nes už kiosko lango matai tik bulvarinių žurnalų viršelius. Kioskininkės aimanuoja, kad prastai perka spaudą, mat radijas, televizija ar kompiuteris – daugeliui lengviau prieinami ir nieko nekainuojantys žinių šaltiniai. Taigi apie tai, ką žmonės skaito, bandžiau pasiaiškinti užsukęs į kelias bibliotekas ir pasiteiravęs jų darbuotojų.

Klaipėdos viešosios bibliotekos Menų skyriaus vedėja Birutė SKAISTGIRIENĖ:

Iš literatūrinių leidinių galiu pasiūlyti „7 meno dienas“, „ Literatūrą ir meną“, „Šiaurės Atėnus“. Kartu su laikraščiais „Klaipėda“, „Lietuvos rytu“, „Vakarų ekspresu“ biblioteka gauna jų priedus, kuriuose rašoma meno temomis. Visi mano išvardyti laikraščiai yra skaitomi. Kartais ir specialiai dėl kokio nors leidinio užsuka žmonės.

Nebegauname „Nemuno“. Kai jis tapo savaitiniu laikraščiu, skaitytojai tokio tarsi nepripažino. Be to, žiūri, kiek kainuoja. O „Nemunas“ kainuoja gana brangiai. Beje, mūsų skyriaus uždavinys – ne literatūrą, bet ir meną, dizainą, architektūrą populiarinti, į Dailės akademijos Klaipėdos filialo studentus, kurie mokosi šių specialybių, orientuotis. Jų biblioteka už mūsiškę yra prastesnė, todėl filialo studentai ir dėstytojai – pagrindiniai mūsų skaitytojai.

Savivaldybės viešoji biblioteka turi keturiolika savo filialų ir penkis skyrius, todėl ištaikyti, kad visiems pakaktų lėšų periodinės spaudos prenumeratai, yra pakankamai sunku. Čia niekas nenurodinėja, ką užsakyti bibliotekai, tačiau tikrai nežadame prenumeruoti „Akistatos“ ar „LT“ – jeigu kam nors jie patinka, tegu perkasi kioske.

O „XXI amžių“ skaitau internete. Tai yra tikrai mielas, profesionalių žurnalistų parengiamas laikraštis. Miesto savivaldybės viešoji biblioteka „XXI amžių“ gauna. Jį prenumeruoja ir Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka. Jeigu kas nors iš mūsų bibliotekos skaitytojų pageidautų šio katalikų laikraščio, tai ir aš jį užsakyčiau. Bet prenumeruoti kiekvieną laikraštį yra beprasmiška, nes su tuo pačiu skaitytojo bilietu galima lankytis bet kurioje miesto bibliotekoje. Žmogus ieško to, ko jam reikia, ir žino, kur gauti. Menų skyriuje periodine spauda daugiau domisi vyresnio amžiaus klaipėdiečiai, studentija ieško to, kas jai reikalinga mokslui. Dažniausiai studentai yra apolitiški, nelabai domisi dienos aktualijomis. Taigi spaudą skaito ne meno žmonės. Manau, vienai bibliotekai turėti visą spaudą nebūtina.

Akmenės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos padalinio vadovė Aušra VALATKEVIČIŪTĖ:

Mūsų bibiliotekoje galiu pasiūlyti įvairios spaudos, todėl ir skaitytojų netrūksta. Be rajoninio, pagrindinių respublikinių laikraščių, gauname „Šiaulių kraštą“, prenumeruojame „Metus“. „Nemuną“ gauname per komplektavimo skyrių. Skaitytojai domisi politika. Esu vietinis žmogus, todėl galiu pasakyti, kad į gerąją pusę keičiasi gyvenimas Akmenėje. Nebėra tokių, kurie siūlytų savo būstą pusvelčiui ar veltui. Įsikūrė dvi nekilnojamojo turto agentūros, bet ir per jas jau sunkoka įsigyti butą. Vargiai pamatysi namą išdaužytais langais. Gauti darbo vyrams nebe problema. Atsidarė siuvimo cechas. Stato parduotuves, jose reikia darbuotojų. Nepasakyčiau, kad Akmenėje merdi kultūrinis gyvenimas. Žmonės prašo leidinių apie butų remontą, vyrams „Meškeriotoją“ užsakiau. Nestokoju žurnalų moterims. Noriai skaito vienintelį rajono laikraštį „Vienybė“. O katalikišką „XXI amžių“ esu skaičiusi. Jeigu kas pageidauja, išrūpinu per komplektavimo skyrių

Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Salantų filialo vyr. bibliotekininkė Angelė KRIPIENĖ:

Galiu džiaugtis, kad spaudą tikrai daug kas skaito. Yra skaitykla, kurioje vienu metu gali susėsti dešimt žmonių. Būna ir taip, jog laukia, kada iš pašto paimsiu naujus laikraščius bei žurnalus. Žmonėms reikia žinių. Nebeužsisako spaudos Salantų miesto ir Imbarės seniūnijos, kadangi esame įsikūrę viename pastate. Jų darbuotojai paskaityti užsuka į biblioteką. Bulvarinių laikraščių neprenumeruojame, bet jų salantiškiai ir nepageidauja. Iš katalikiškų leidinių mus lanko „Artuma“, kurią užsako Salantų klebonas. Teko skaityti ir „XXI amžių“. Manau, kad jis turėtų savo skaitytoją. Su kolege, bibliotekos vedėja, jaučiamės kaltos, kad jo neprenumeravome.

Rokiškio rajono Pandėlio filialo vyr. bibliotekininkė Regina BAŠKIENĖ:

Praėjusių metų lapkričio mėnesį mūsų filialas persikėlė į naujas patalpas. Atėjome dirbti į buvusios mokyklos pastatą, statytą apie 1936 metus. Jo remontas kainavo per 300 tūkstančių litų. Turime tris kompiuterius, pagal projektą dar keturis tikimės gauti. Tačiau kompiuteriai jokiu būdu nepakeis laikraščių. Prenumeruojame dvylikos pavadinimų laikraščius, nemažai žurnalų. Kaimo žmogui gauti tai yra patogu, kadangi visko prenumeruoti neįstengia. Skaitytojams skirti penki staliukai, tačiau jie nebūna visi užimti. Paskaityti ateina ir gimnazijos moksleiviai, nors ten irgi yra biblioteka, bet joje neranda tiek leidinių, kaip pas mus. Gaila, kad žurnaluose „Laima“, „Moteris“ tiek daug reklamos. O straipsniai labai vienodi, nudailinti, kad net nesitiki, jog taip iš tikrųjų yra. Turiu pripažinti, jog žmonės nesidomi religine spauda. Ankstesnis klebonas jos pats atnešdavo, bet kas iš to, kad net pasiūlius nepavartydavo. Nežinau, kodėl taip netraukia skaitytojų katalikiška spauda. Galbūt todėl, kad miestelyje mažoka inteligentų? Gal reikėtų paprastesnių straipsnių religine tematika, kurie sudomintų? Religinio turinio knygų irgi neskaito. Bet tuoj pat išgraibstė knygą apie mons. K. Vasiliauską. Birutės Žemaitytės paprastų, iš širdies rašytų kūrinių skaitytojai irgi prašo. Bandėme prenumeruoti ir „XXI amžių“, tačiau jis nebuvo skaitomas, nors katalikų Pandėlyje netrūksta. Dabartinis klebonas kun. Kostas Balsys per savo pamokslus ragina neužmiršti katalikiškos spaudos. Pati bažnyčioje aš jos nusiperku. Tačiau yra grupė pandėliečių, kurie domisi literatūriniais leidiniais: „Literatūra ir menu“, „Nemunu“, „Naująja Romuva“, „Metais“, „Liaudies kultūra“. Daug skaitytojų turi ir „Valstiečių laikraštis“. Laikinai neprenumeruojame „Ūkininko patarėjo“, kadangi pritrūko lėšų. O užsakinėti bulvarinę spaudą, manau, būtų gryna nesąmonė.

Panevėžio rajono Ramygalos filialo vedėja Marytė ČEPONIENĖ:

Dažną rytą matau prie bibliotekos lūkuriuojant simpatiškos išvaizdos senučiuką, ateinantį iš senelių globos namų, kurie yra tik per gatvę nuo bibliotekos. Jis man kaip laikrodis, pasakantis kada reikia rakinti švietimo įstaigos duris. Tokių periodinės spaudos skaitytojų kaip šis turiu ne vieną. Užsuka ir iš aplinkinių kaimų, norėdami pasidomėti skelbimais apie darbą. Iš miesto sulaukiu tokių, kurie šiaip mėgsta išgerti, bet bibliotekoje pasirodo visada pasitempę, švarutėliai ir be alkoholio kvapo. Yra kur pasodinti – skaityklėlėje šešios sėdimos vietos, o jeigu jų pritrūksta, ne bėda, turime laisvų kėdžių.

Iš gaunamų laikraščių sunkoka kurį nors būtų išskirti. Džiugu, kad pasikeitus savininkui, pagerėjo senas tradicijas turintis rajono laikraštis „Tėvynė“. Jos komplektus saugome nuo 1967 metų. Vienas prašė dar anksčiau leistos „Tėvynės“, todėl jam patarėme kreiptis jau į viešąją biblioteką. Kada laikraštis aprašė senelių globos namų gyvenimą, daug to numerio skaitytojų buvo.

Nors kai kurių laikraščių galima nusipirkti miesto parduotuvėse ar pašte, tačiau bibliotekoje paskaityti jų gauna veltui, o tai paranku daugumai ramygaliečių. Iš literatūrinių leidinių nieko neužsakome, kadangi jie neturi paklausos. Menkavertės, bulvarinės spaudos seniai atsisakėme. „Artumą“ mums dovanoja viena mokytoja, esame surinkę bemaž dvejų metų žurnalo numerius. Gaudavome ir „XXI amžių“, kurį atnešdavo vienuolė. Bet daugelį metų lanko „Kregždutė“, kuri tinka ne tik vaikams , bet ir suaugusiems. Šį gerą laikraštį pati pavartau.

Kėdainių rajono Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Truskavos filialo bibliotekininkė Ona GVERGŽDIENĖ:

Biblioteka yra vietos pagrindinės mokyklos patalpose. Tai turi pliusų ir minusų. Gera tai, kad čia šilta, švaru, pilna vaikų. O bloga tai, kad dieną kaimo žmogui ateiti į tokį šurmulį nesinori. Juk jis nori išsikalbėti, netgi pabūti. Tuo metu prie kompiuterio sėdi vienas moksleivis, šalia jo šono būriuojasi dar 21-as bendraamžis. Todėl kaip išganymo laukia tos valandos, kada autobusas vaikus išvežios po namus.

Tačiau skaitančių periodinę spaudą kasmet mažėja. Laikraščius ir žurnalus, kurių galiu pasiūlyti ne vieną, įveikia kompiuteris. Moksleiviai ir knygų mažiau skaito. Netgi iš nurodytų mokyklinėje programoje. Žiūri, kad ji būtų kuo plonesnė ar didesnėmis raidėmis. Savo malonumui retai skaito. Pasikalbėjus su laiškanešiu, sužinai, kad kaimo žmogus nenori prenumeruoti spaudos, nes per didelė kaina. Informaciją gauna iš televizorių, pasižiūrėję žinias. Katalikiškos spaudos nebuvau užsakiusi, kadangi tikintieji ją gauna Truskavos bažnyčioje. Sakydamas pamokslą, klebonas būtinai paragina nepamiršti katalikiškų laikraščių. Pati irgi jų bažnyčioje įsigyju. Įdomiausia būna tada, kai randu kažką parašyta apie Truskavą.

Šiaulių rajono Gruzdžių filialo vyr. bibliotekininkė Irena PETRAVIČIENĖ:

Gaunu apie dešimt pavadinimų laikraščių, tiek pat ir žurnalų. Mėgstamiausi leidiniai – „Dialogas“, „Šeimininkė“, „Ūkininko patarėjas“. Bulvarinė spauda Gruzdžiuose nepageidaujama. Manau, reikėtų ir katalikiškos spaudos. Turime kultūros namų etnografinį ansamblį, kurio dalyviai yra vyresnio amžiaus žmonės, jie į biblioteką ateina repetuoti, kadangi čia tam puikiausios sąlygos. Kaimiečiams po sunkių ūkiškų darbų reikėtų kažkuo atsipalaiduoti. Kaip tik tam tiktų katalikiška spauda. Tačiau jie patys nedrįsta pasakyti, ką norėtų skaityti.

Vilniaus rajono Sudervės informacinio kultūros centro vedėja Barbara GAVRILENKO:

Ketvirtadieniais pasirodo„Vilniaus krašto savaitraštis“, išeinantis lietuvių ir lenkų kalbomis, kurio suderviškiai ypač laukia, nes jame randa mūsų apskrities naujienas. Nors lenkų Sudervėje gyvena daugiau nei lietuvių, tačiau jie tarp savęs nekonfliktuoja. Pati neblogai moku lietuvių kalbą, nors esu lenkė. Kadangi Vilnius vos ne ranka pasiekiamas, bedarbių miestelyje nėra.

Iš spaudos leidinių turime ką pasiūlyti jaunimui. Vyresnio amžiaus žmonės prašo žurnalo „Mano namai“, kadangi nemažai statosi. Populiarūs „Šeimininkė“, „Rasos“. Iš katalikiškų gauname lenkų kalba leidžiamą „Spotkania“ („Susitikimai“), kurį mielai perskaitau. Kaip katalikei, man jo pakanka. O norinčius pasinaudoti internetu kartais tenka į eilę įrašyti.

Kėdainių rajono Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Lančiūnavos filialo bibliotekininkė Elena STRIKULIENĖ:

Laikraščių ar žurnalų nestokoju, populiariausi – rajoniniai leidiniai. Skaitytojų irgi netrūksta, skaitykloje yra septynios sėdimos vietos ir jos dažnai būna užimtos. Apie trisdešimt lankytojų kasdien jų sulaukiu. Daugiausia tai – vidutinio amžiaus žmonės. Visi jie yra mano laukiami svečiai. Gyvenvietės žmonės ypač mėgsta skaityti apie gamtą. Aplink Lančiūnavą netrūksta miškų, vaizdingų vietų, todėl būtinai prenumeruoju leidinius apie gamtą. Pageidauja spaudos apie ūkiškus darbus, meistrystę, namų remontą. Jei prašo, ko neturiu, užsakau viešojoje bibliotekoje. Gerai tai, kad tuo pačiu skaitytojo bilietu gali naudotis ir viešojoje bibliotekoje, ir jos filialuose. Buvo užsukęs studijuojantis Klaipėdoje studentas. Padėjau jaunuoliui gauti reikiamą knygą. Katalikiškos spaudos negaunu, kadangi pati jos neprenumeravau. Esu girdėjusi apie „XXI amžių“, bet šio laikraščio savo rankose neturėjau.

Kalbino ir fotografavo Bronius VERTELKA

© 2007 „XXI amžius“