Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Kleboną pasveikino vyskupas, meras ir parapijiečiai

Iš kairės: vyskupas Jonas Kauneckas, Raguvos klebonas g. kan. Kazimieras Baronas ir vyskupo generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis.

Klebono nepamiršo pasveikinti jaunieji parapijiečiai

RAGUVA. „Reti kaimo maldos namai yra apkūrenami, kai kur net nėra kam vyskupo lazdos palaikyti, o čia šilta, jauku, matau jaunų veidų, girdžiu širdį glostančius giesmininkų balsus“, – pradėdamas šv. Mišias Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje paskutinę 2007 metų dieną kalbėjo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, atvykęs čia paminėti klebono g. kan. Kazimiero Barono 80 metų sukaktį. Jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo vyskupo generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis. Į šv. Mišias susirinko didelis būrys parapijiečių, tarp jų buvo ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis bei Raguvos seniūnas Antanas Mitkus.

Pamoksle vyskupas dėkojo aukojusiesiems Vilniaus kunigų seminarijos išlaikymui. Klierikai nešąla, jie patenkinti maitinimu, yra kambariuose gyvenančių ir po vieną. Lietuvoje dirba apie 700 kunigų, tačiau jų vis trūksta. Sovietmetyje pats J. Kauneckas sugebėjo suburti maždaug 100 jaunuolių – Eucharistijos vaikų, nepabūgusių veikti slaptai. Iš jų trys tapo kunigais, tiek pat pasirinko vienuolių kelią. Dabar pašaukimų tarnauti Dievui trūksta todėl, kad šeimose blėsta tikėjimas. Tačiau vyskupui prieš pamaldas pavyko pasikalbėti su moterimi, kuri slidžiu keliu į bažnyčią pėsčiomis ėjo net 7 kilometrus. Uoli katalikė taip elgiasi kiekvieną šventadienį.

Ganytojas pastebėjo, jog šiandien stengiamasi sugriauti visuomenės pagrindą – tradicines šeimas, kurias sudaro motinos, tėvai ir jų vaikai. Peikiama Lietuva, kad nepriima įstatymo, suteikiančio teisę „tuoktis“ vyrui su vyru. O kad bažnyčia per du tūkstantmečius nesugebėjo nieko doro nuveikti – grynas melas. Argi ne dvasininkų dėka Vilniuje atsirado universitetas, seniausia aukštoji mokykla Europoje? Ar ne pirmoji bažnyčia skubėjo padėti vargšams, steigdama špitoles? „Bažnyčia – tai jūs, mieli tikintieji. Jeigu ne jūs, čia nebūtų buvę kunigo, nebūčiau ir aš šiandien atvykęs į Raguvą. Džiaukitės turėdami tokį šviesų kleboną, šiemet pažymėjusį savo pusės amžiaus kunigystės jubiliejų ir šiandien švenčiantį 80-ies metų gyvenimo sukaktį“, – baigdamas pamokslą sakė vyskupas..

Pažymėdamas g. kan. K. Barono ypatingus nuopelnus bažnytinėje veikloje, vyskupas Raguvos klebonui įteikė Popiežiaus Benedikto XVI asmeninį apaštalinį palaiminimą. Kleboną nuoširdžiai sveikino rajono meras, o Raguvos seniūnas jubiliatą apjuostė tautine juosta. Kultūringu elgesiu, nuoširdžiais darbais klebonas užsitarnavo parapijiečių pagarbą. Jis nėra nė vieno įžeidęs ar blogu žodžiu pavadinęs, nors Raguvoje dirba 15-ti metai. Kol turėjo sveikatos ir buvo fiziškai stiprus, mėgo užsiimti staliaus, kitais ūkiškais darbais, nesigėdijo skaldyti malkų, kaip sugebėdamas puošė bažnyčią. Nuo jaunų dienų mėgo bitininkauti – vienais metais iš avilio prikopė net penkis kibirus medaus. Nedaugelis parapijiečių žino, kad g. kan. K. Baronas jaunystėje beveik šešerius metus kalėjo Karagandos lageriuose, tačiau likimu niekada nesiskundė.

Iškilmingų Mišių metu bažnyčioje aidėjo darnūs choristų, vadovaujamų vargonininko Antano Šauklio, sugebančio suburti giesmei jaunus ir pagyvenusius, balsai. Itin pakiliai skambėjo giesmė „Pulkim ant kelių“, kurios autorius – kunigas poetas Antanas Strazdas. Jo ir Raguvos klebono gyvenimai daug kuo panašūs.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotraukos

„XXI amžiaus“ redakcija prisideda prie sveikinimų Raguvos klebonui ir dėkoja už laikraščio platinimą.

© 2008 „XXI amžius“