Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Laisvė, pareiga ir atsakomybė

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS,

Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Prezidentas Valdas Adamkus ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis sausio 13-osios aukų pagerbimo ceremonijoje Antakalnio kapinėse

Už ką žuvo tie Lietuvos vaikai, kurių atminimą kasmet pagerbiame iškilmingais posėdžiais ir pamaldomis? Už Tėvynės laisvę, už savo valstybę, už šalies ateitį – tai įprasti ir aiškūs atsakymai. Tačiau ar šiandien taip suprantame laisvę, ar taip suprantame savo valstybę ir jos ateitį, kaip suprato jie? Tik sąžiningai atsakę į šį klausimą susiesime atmintį su gyvenimu. Neatskirsime minėjimų nuo to, kas šioje salėje ir visame krašte vyksta kiekvieną dieną.

Apie pavydą, šmeižtą ir intrigas

Gintaras VISOCKAS

Per 1991-ųjų sausio 13-osios įvykius žuvusios Loretos motina Stasė Asanavičienė apgailestauja, kad kiekvienais metais Lietuvos valdžios dėmesys ir pagarba to meto aukoms vis blėsta Autoriaus nuotrauka

Iškilmingi Sausio 13-osios minėjimai Lietuvoje jau baigėsi. Oficialioji valdžia iš Seimo tribūnos pasakė gražių kalbų, Antakalnio kapinėse Vilniuje padėta vainikų, gėlių. Taigi šis straipsnis tarsi ir pavėluotas, tačiau kartu – amžinai aktualus. Mat su 1991-ųjų sausio 13-ąją po sovietų kariškių tankais tragiškai žuvusios Loretos Asanavičiūtės motina Stase Asanavičiene kalbėjomės ne apie pompastiškus ir dažnai nenuoširdžius valdiškus renginius, skirtus Sausio 13-osios aukų atminimui pagerbti. Su pensininke S. Asanavičiene šnekėjomės apie nuoskaudas, susikaupusias per 17-a nepriklausomybės metų. O nuoskaudų – ne tiek jau mažai. Atvirai pasakysiu: kai kurie žuvusios L. Asanavičiūtės motinos Stasės pastebėjimai šokiravo. Ne sykį savęs klausiau: ar tikrai taip gali būti? Pasirodo, gali. Dabar tikiu, kad gali.

Popiežius pakrikštijo trylika naujagimių

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI teikia Krikšto sakramentą

Jėzaus Krikštas ir atpirkimo misija

Užbaigdamas Kalėdų liturginį laikotarpį popiežius Benediktas XVI priminė, kad savuoju krikštu Jordano upėje Kristus pradėjo didžiąją atpirkimo misiją, prisiimdamas žmonijos kaltės naštą. Šventasis Tėvas apie tai kalbėjo sausio 13-osios – Kristaus Krikšto šventės – susitikime su maldininkais, susirinkusiais į Šv. Petro aikštę šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldos proga.

Kleboną pasveikino vyskupas, meras ir parapijiečiai

Iš kairės: vyskupas Jonas Kauneckas, Raguvos klebonas g. kan. Kazimieras Baronas ir vyskupo generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis.

RAGUVA. „Reti kaimo maldos namai yra apkūrenami, kai kur net nėra kam vyskupo lazdos palaikyti, o čia šilta, jauku, matau jaunų veidų, girdžiu širdį glostančius giesmininkų balsus“, – pradėdamas šv. Mišias Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje paskutinę 2007 metų dieną kalbėjo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, atvykęs čia paminėti klebono g. kan. Kazimiero Barono 80 metų sukaktį. Jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo vyskupo generalvikaras kan. dr. Robertas Pukenis. Į šv. Mišias susirinko didelis būrys parapijiečių, tarp jų buvo ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis bei Raguvos seniūnas Antanas Mitkus.

Pristatyti kanauninkai

Vyskupas Jonas Kauneckas, vyskupas emeritas Juozas Preikšas ir apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis su Katedros kapitulos nariais

Panevėžys. Sausio 3-oji, ketvirtadienis, įsiminė tuo, jog Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje vyko iškilmingas naujų narių į Katedros kapitulą įvedimas. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas garbės kanauninko titulą šiems kunigams suteikė maždaug prieš pusmetį. Po iškilmių buvo paminėtos pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko 50-osios mirties metinės. Ketvirtadienis buvo pasirinktas todėl, kad darbo dienomis kunigai būna laisvesni nuo savo tiesioginių pareigų parapijose, todėl daugiau jų gali atvykti į Panevėžį. Garbės kanauninkų įvedimo iškilmėse dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir iš Kauno atvykęs vyskupas emeritas Juozas Preikšas.

Marijonų generolo paveikslas – dovana Bazilikai

Prie kun. Vincento Senkaus portreto (iš kairės): Viktoras Kemeraitis, Neringa Krivičienė, kun. Andrius Šidlauskas, Gedeminas Kuncaitis Ričardo MOCKAUS („Savaitė“) nuotrauka

MARIJAMPOLĖ. Gruodžio 22 dieną Marijampolės savivaldybės administracijoje surengtoje spaudos konferencijoje buvo paskelbta apie Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikos fasado tvarkymo darbų pabaigą. Ta proga Marijampolės marijonų vienuolynui buvo padovanotas paskutinio senųjų marijonų generolo ir Šv. Vincento parapijos klebono kun. Vincento Senkaus (Senkausko) (1840-1911) portretas, kurį nutapė savivaldybės vyriausioji dailininkė Neringa Krivičienė. Beveik prieš šimtmetį miręs paskutinis „baltasis“ vienuolis savo veikla labai prisidėjęs prie bažnyčios: jo rūpesčiu buvo pristatyti du gražūs bokštai ir po koplyčią šonuose, papuoštas vidus. Paveikslą dovanojo restauravimo darbus atlikusios bendrovės „Vidara“ vadovas Viktoras Kemeraitis.

Vienuolyno ansambliu rūpinsis nauja bažnyčios taryba

Pažaislio bažnyčios tarybos naujieji nariai

Pažaislis. Trijų karalių dieną Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje susirinko gausus tikinčiųjų būrys. Į iškilmes atvyko Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, vicemeras Kazimieras Kuzminskas, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius, kiti žinomi asmenys, nemaža grupė jaunimo. Šv. Mišias aukojęs kun. Ramūnas Mizgiris, OFM, pašventino mažus kreidos gabaliukus, kuriais tikintieji grįžę namo galėtų užrašyti tris šventas raides – +K +M +B – virš durų staktoje, kurios reiškia trijų karalių vardus – Kasparą, Merkelį, Baltazarą. Po kun. R. Mizgirio palaiminimo Šv. Kazimiero seserų kongregacijos atstovė sesuo Julita suteikė žodį naujiems Pažaislio bažnyčios tarybos nariams.

Tada raudojo visa Lietuva

Rodomi dokumentinio filmo kadrai. Dešinėje – kun. Gintas Sakavičius – istorinio įvykio dalyvis ir liudytojas

Radviliškis. Jau septynioliktą kartą renkamės pagerbti laisvės gynėjų atminimą, pabūti kartu, kaip tuomet – Lietuvos širdyje – Vilniuje. Tada daugelis ten skubėjo, o pasilikę virpančiomis širdimis sekė to meto įvykius.

Šiemet Lietuvos laisvės gynėjų dienos minėjimą Radviliškyje organizavo miesto kultūros centras ir parapija. Radviliškio Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčioje buvo meldžiamasi už tuos, kurie neabejojo Lietuvos laisvės prasme, paskui vyko atminimo valanda ,,Sniego pusny nekalto kraujo dėmės“.

Paminėjo garsųjį savo kraštietį

Prel. dr. Juozo Prunskio tėviškėje Žvilbučiuose, prie akmeninio tvarto. Iš kairės: Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė, dr. Aldona Vasiliauskienė, Rimantas Eimutis, Daugailių parapijos klebonas mons. Petras Baltuška

DAUGAILIAI. 1907 metais prieš Kalėdas netoli Daugailių Žvilbučių kaime, (Utenos r.) gimė Juozas Prunskis (1907–2003) – būsimasis mokslininkas, prelatas, mecenatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.

Gruodžio 21 dieną Daugailių pagrindinė mokykla prel. J. Prunskio pagerbimą gražiai ir prasmingai sujungė su rimties popiete, skirta Kūčioms. Apie prel. dr. J. Prunskį kalbėjo mokinė Monika Grižaitė, apžvelgusi jo gyvenimą nuo vaikystės iki pasitraukimo į Vakarus, mokytoja metodininkė Rita Jurkevičienė plačiau kalbėjo apie prel. dr. J. Prunskio gyvenimą ir darbus išeivijoje, dešimtokė Džordana Botova supažindino su mokyklos muziejuje saugomomis (jų arti 20) prelato parašytomis knygomis.

Suvienijo gerumas

Tėvynės sąjungos nariai – „Gerumo akcijos“ dalyviai

Birštonas. Per Adventą prasidėjusi kasmetinė „Caritas“ akcija „Gerumas mus vienija“ yra esminė kiekvieno krikščionio gyvenimo dalis. Birštono parapijos „Caritas“ savanorės visus metus dirba savo būstinėje, priima ir dalija labdarą, maisto produktus iš Europos Sąjungos fondų. Tačiau Adventas visada yra ypatingas dvasinio susikaupimo metas, o kartu ir aktyvesnės veiklos, savo darbų apmąstymo laikas.

Rinkimų pasažai

Petras KATINAS

Jau visiškai aišku, kad Lietuvoje galutinai susiformavo nauja politinė valdančioji klasė ar, kitaip tariant, klanas. Nesvarbu, kaip tai pavadinsi. Svarbu esmė – valdančiosios biurokratijos ir verslo sąjunga. Ir šis klanas aiškiai pademonstravo, jog pasirengęs viskam, kad išliktų valdžioje. Biurokratijos ir verslo (dažnai labai neaiškios kilmės) sąjunga labiausiai atsiskleidė praėjusiais metais premjerui Gediminui Kirkilui ir jo Vyriausybei kuriant vadinamąjį nacionalinį investuotoją naujos atominės elektrinės statybai.